Romantiškai atrodantis darbas, kuris nesibaigia uždarius biuro duris

Kūrybiniams darbuotojams negalioja įprastas darbo laikas ar aštuonių valandų darbo diena.

Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) vadovas Gintaras Šeputis, pats vadovavęs reklamos agentūrai, sako, kad į biurą kūrybiniai darbuotojai dažniausiai ateina apie 10 val., o iš jo išeina priklausomai nuo aplinkybių.

„Pirmiausiai kūrybiniai darbuotojai skiriasi nuo mums įprastų darbuotojų, nes jiems dažniausiai  leista į darbą ateiti vėliau. Visi galvoja, kad tai yra tam tikra privilegija, bet tai yra visiškai techninis dalykas, nes klientai į darbą renkasi 8-9 val., užtrunka laiko jiems surašyti dienos užduotis. Kita vertus, jeigu kalbėtume apie darbo dienos trukmę, tai čia turėčiau pasakyti, kad laimingi yra tie darbuotojai, kurie darbo vietoje turi įrankį, kurį palieka baigę darbą. Kadangi kūrybinio darbuotojo įrankis yra jo smegenys ir kūrybiškumas, todėl jo darbas trunka 24/7“, - DELFI pasakojo jis.

Taigi, pasak asociacijos vadovo, tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad kūrybininkų darbo diena yra lengva, nes jie kurti privalo nuolat, nepriklausomai nuo to, ar skauda galvą, ar nėra nuotaikos.

„Turiu draugą Liną, kuris yra Australijoje gimęs lietuvis. Jis visą gyvenimą dirba reklamos srityje ir jis sako, kad dirba visą laiką, net miegodamas, nes idėjos ateina nuolat. (...) Dažniausiai žmonės yra įpratęs, kad atidirbo nuo 9 iki 18 val ir uždarę duris viską pamiršta, tačiau reklamos srityje atsakomybė nepasibaigia po darbo valandų“, - sakė G. Šeputis.

Kūrybiniai darbuotojai agentūrose dažniausiai dirba po kelis ir jų darbas nesibaigia idėjos sugalvojimu.

„Jie gauna užduotį, kur yra parašyta, ką jie turi padaryti, kiek ir kaip tai turi atrodyti. Pirmiausiai jie galvoja idėjas, kurias turi pasitvirtinti su projektų vadovais. Tada jie tęsia idėjų išpildymą. Taigi darbas yra pakankamai įvairus - nuo kūrybinės koncepcijos sugalvojimo iki jos išpildymo: konkrečių daiktų, žmonių parinkimo“, - pasakojo pašnekovas.

Ko reikia norint dirbti tokį darbą?

Paklaustas, kokių savybių reikia žmogui, norinčiam būti kūrybiniu darbuotoju, G. Šeputis sakė: „Mano supratimu, tie žmonės pirmiausiai turi būti atviri idėjoms, pokyčiams, turėti kuo mažiau nusistovėjusių normų, štampų ir pan. Taigi jie turi būti pakankamai kūrybiški“.

Todėl šiose pozicijoje Lietuvoje galima rasti ne tik meninių specialybių atstovų, bet ir fizikų, matematikų ar net, buvusį kunigą.

Paklaustas, kaip žmogui suprasti, kad jis gali dirbti tokį darbą, G. Šeputis sakė: „Dažniausiai  tie, kurie savęs neranda tiesioginiame darbe,  turi pomėgį, pavyzdžiui, rašo eilėraščius ar tinklaraštį, tapo, fotografuoja, todėl juos pastebėti nesunku“.

Taip pat nereikėtų manyti, kad kūrybiniu darbuotoju gali dirbti tik jaunimas.

„Lietuvos reklamos rinkoje jaunimas dominavo šiek tiek anksčiau, dabar yra maždaug per pusę vyresnių ir jaunų specialistų. (...) Anksčiau man buvo šokas, kai Švedijoje pamačiau pensinio amžiaus žmones, dirbančius kūrybiniais darbuotojais, bet dabar ir pas mus artėja laikotarpis, kai taip bus“, - sakė asociacijos vadovas.

Kartu pašnekovas tvirtina, kad nors darbas atrodo romantiškas, iš tiesų jis yra tarsi konvejeris.

„Kad ir kokia romantiška profesija tai būtų, vis dėlto tai yra konvejeris, nes nežiūrint į tai, kokia yra tavo nuotaika ar savijauta, egzistuoja užduotys, kurias turi išpildyti. Gali turėti nuostabiausią idėją, bet, tarkime, ji neatitinka arba nevisiškai atitinka užduotį. Tuomet ji yra padedama į stalčių arba ji yra koreguojama. Kita vertus, darbas yra intensyvus ir ne visi žmonės tai atlaiko“, - kalbėjo G. Šeputis.