Žemdirbiai renkasi tai, kas yra naudinga
Tai, kad Lietuvoje yra populiarus bearimis ūkininkavimas, parodė praėjusių metų pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimo rezultatai – bearimiu būdu auginamų kultūrų deklaruoti plotai viršijo 1,2 mln. ha ir sudarė apie 65 proc. visos dirbamos žemės. Žemdirbiai stengiasi rinktis tokią veiklą, kuri būtų naudinga jų ūkiams, dirvožemiui, aplinkai ir užtikrintų ūkininkavimo perspektyvą.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus patarėjas Zigmas Medingis išvardijo bearimių technologijų privalumus – bearimis ūkininkavimas pirmiausia padeda atkurti dirvožemio struktūrą ir užtikrinti stabilesnį žemės ūkio kultūrų derlingumą, naudojant mažiau gamybinių išteklių, stabdo maisto medžiagų išsiplovimą, sukuria palankesnes sąlygas biologinei įvairovei plėtotis, gerina gamtos būklę ir yra veiksminga prisitaikymo prie kintančio klimato veikla.
„Norint ūkininkus paskatinti domėtis neariamosiomis technologijomis ir gilinti žinias bei įgūdžius minėtoje srityje, kuri reikalauja daug išmanymo ir žinių, yra skiriama papildoma priemoka už bearimius pasėlius. Ji mokama tiems, kurie dalyvauja Strateginio plano kompleksinės ekologinės sistemos veikloje „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“. Pernai buvo numatyta vieno dydžio priemoka, nepriklausomai nuo taikomos bearimės technologijos lygio. Šiemet, stengiantis labiau paskatinti taikyti aukštesnio lygio bearimes technologijas, ūkininkams, kurie taiko tiesioginę ir juostinę sėją, bus skiriama po 66 Eur už ha pasėlių, o tiems ūkiams, kurie taiko negilų (iki 10 cm gylio) viso dirvos paviršiaus dirbimą, – 20 Eur/ha“, – aiškino ŽŪM atstovas.
Ūkininkus pereiti prie bearimio žemės ūkio kultūrų auginimo skatina įvairios priežastys
Z. Medingis priminė, kad jau nuo 2022 m. siekiantiems įsigyti bearimių technologijų pagrindinius padargus – tiesioginę ar juostinę sėjamąją – yra teikiama ir investicinė parama per Modernizavimo fondą, kurį administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra.
„Galime pasidžiaugti, kad tokios perspektyvios technologijos, kaip bearimis ūkininkavimas, yra skatinamos kompleksiškai: ir priemokomis už plotą, ir kompensacijomis už įsigytus padargus. Investicinė parama teikiama už įsigytas tiesioginės ir juostinės sėjos sėjamąsias, nes tiesioginė ir juostinė sėja atitinka tikrąjį bearimį ūkininkavimo būdą ir padeda sutaupyti daugiausiai išteklių. Teikiant paraiškas pagal Modernizavimo fondo priemonę dėl bearimių technologijų plėtros paramos intensyvumas sudaro 40 procentų, o maksimali paramos suma – 80 000 eurų“, – pabrėžė ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus patarėjas.
Pasak jo, populiarinant bearimį ūkininkavimą nepakanka tik investicijų ar noro taip ūkininkauti - labai svarbu įgyti reikalingų žinių ir dalyvauti mokymuose. Norėdami populiarinti gerąją patirtį tarp ūkininkų apie taikomas neariamąsias technologijas, kartu su LIFE projektu ŽŪM organizuoja bearimio ūkininkavimo lauko dienas, kurių metu ūkininkai dalijasi savo įžvalgomis, patarimais ir išmoktomis pamokomis, o mokslininkai – mokslinėmis įžvalgomis apie technologinius ypatumus ir jų poveikį kokybiniam dirvožemio pokyčiui.
Balandžio pradžioje bearimio ūkininkavimo privalumai, perspektyvos ir iššūkiai buvo aptarti Alytaus rajone, Pabaliuose vykusioje lauko dienoje ,,Bearimė žemdirbystė – ūkininko Vytauto Valaičio patirtis taikant tiesioginę sėją Dzūkijoje.“
Ūkininkas V. Valaitis aiškino, kad pereiti prie naujos technologijos privertė pirmiausia klimato reiškinių padariniai, tokie kaip liūtys ir sausros, kurie mažina ūkio ekonominį gyvybingumą.
„Bearimė technologija leidžia valdyti šias rizikas. Neariamas dirvožemis greičiau absorbuoja drėgmės perteklių, o sukaupta drėgmė ilgiau vartojama žemės ūkio augalų. Kalbu būtent apie tiesioginę sėją, kurios vienas iš principų – kiek įmanoma minimalesnė intervencija į dirvos paviršių ar apskirtai į dirvą. Taikant tiesioginę sėją, 95 proc. dirvos paviršiaus lieka nepajudinto, vidiniuose dirvos sluoksniuose nepakeista mikro biotos gyvenamoji terpė, o dirvos paviršiuje išlikusios augalinės liekanos padeda išsaugoti drėgmę dirvoje. Tokiu būdu išvengiama vandens ir vėjo erozijos“, – privalumus vardijo ūkininkas.
V. Valaitis šiemet jau penktą kartą visus savo dirbamus 500 ha užsės taikydamas tausojančią tiesioginės sėjos technologiją. Jis taip pat paminėjo ir iškylančius iššūkius, kurie išryškėjo, kai ūkininkas nuo tradicinės arimo praktikos pereina prie bearimio ūkininkavimo.
„Kol tai įvaldoma, susiduriama ir su neigiamais reiškiniais, kurie ūkininką remia prie sienos. Pradedant dirbti gamtai draugiškiausiu būdu, t. y. taikant tiesioginę sėją, mažėja mineralinių trąšų ir pesticidų poreikis, bet tuo pačiu gamta pateikia kitų staigmenų – pavyzdžiui, padaugėja graužikų ir šliužų, kurie gali pridaryti nemažai nuostolių. Su jais kovojame naudodami atitinkamas agrotechnines priemones, bet ir pati gamta pasiūlo kai kuriuos sprendimus – pavyzdžiui, graužikais vis dažniau „pasirūpina“ lapės ir plėšrūs paukščiai“, – pasakojo ūkininkas.
Jis pabrėžė, kad dirbant bearimiu būdu ilgainiui atsikuria natūralus gamtos balansas ir minėtos problemos mažėja. „Tiesioginę sėją taikome visame ūkio plote. Mes tikime šia idėja ir perspektyva, dirbame taip, kad mūsų veikla būtų kuo artimesnė gamtai. Beje, bearimė technologija pasaulyje jau seniai taikoma, ji atsirado Pietų Amerikoje, paskui išplito į Šiaurės Ameriką ir toliau“, – pastebėjo V. Valaitis.
Ūkininkas palankiai įvertino tai, kad šiemet pagal Strateginio plano kompleksinės ekologinės sistemos veiklą, kuri skatina bearimes tausojamosios žemdirbystės technologijas, skiriama parama bus diferencijuojama – didesnė išmoka teks už tiesioginę ir juostinę sėja, o mažesnė už kitus bearimius žemės dirbimo būdus.
