Daugiamečių pievų atkūrimo problema yra paveldėta
Mūsų žemdirbiams yra žinoma, kad Lietuva, stodama į Europos Sąjungą (ES), sutiko įgyvendinti Bendrąją žemės ūkio politiką ir tuo pačiu įsipareigojo saugoti daugiametes pievas. To reikalaujama iš visų ES valstybių narių. Tad čia jokia naujiena – daugiamečių pievų apsaugos politika ES galioja seniai.
Svarbus dalykas yra tai, kad tik nuo 2015 m. reikalavimas išsaugoti daugiametes pievas buvo tiesiogiai susietas su tiesioginių išmokų gavimu – pagal ES reikalavimus atsirado prievolė nacionaliniu mastu nesumažinti daugiau kaip 5 proc. daugiamečių pievų ploto, lyginant su referenciniais metais deklaruotu daugiamečių pievų plotu. Jeigu šis santykis pažeidžiamas – pievas suarusiems ūkininkams privalu jas atkurti.
Daugiamečių pievų išsaugojimas svarbus dėl siekio mažinti klimato kaitą: pievos absorbuoja anglies dioksidą, užkerta kelią reikšmingam dirvožemio organinės anglies kiekio mažėjimui.
Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis pabrėžė, kad daugiamečių pievų atkūrimo problema yra paveldėta – jų plotai sparčiai augo iki 2017-2018 m., o vėliau jų ėmė mažėti. Reglamente nustatyta, kad 2018-ieji yra referenciniai – nuo 2023 m. daugiamečių žolynų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis negalėjo sumažėti daugiau kaip 5 proc., palyginti su 2018 m. referenciniu santykiu – 695 tūkst. ha.
„Priežasčių, kodėl sumažėjo daugiamečių pievų, buvo įvairių ir jos ne kartą aptartos. Kaip bebūtų, mums dabar yra svarbiausi 2018 metai, kai buvo deklaruotas vienas didžiausių per visą laikotarpį daugiamečių pievų plotas – 746 tūkst. ha. NMA darbuotojų pastangomis ir po sudėtingų derybų su Europos Komisija referencinį daugiamečių pievų plotą pavyko sumažinti 52 tūkst. ha – iki 695 tūkst. ha“, – aiškino žemės ūkio viceministras.
Jis užsiminė, kad daugiamečių plotų augimui nemažai įtakos turėjo ir tai, jog nuo 2015 m. ilgiau kaip 5 metus deklaruojama pieva nebegalėjo likti pieva ar ganykla iki 5 metų, o turėjo tapti daugiamete pieva. Taip yra apibrėžta 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013 4 straipsnyje.
Privalu įgyvendinti GAAB reikalavimus
E. Giedraitis priminė, kad nuo 2015 m. iki 2022-ųjų daugiamečių pievų išlaikymas buvo vienas iš trijų žalinimo reikalavimų, už kurių įgyvendinimą ūkininkams buvo mokamos žalinimo išmokos.
„Pagal žalinimo reikalavimus ūkininkai galėjo auginti ankštines kultūras be chemikalų arba deklaruoti tarpinius pasėlius ar pūdymą. O tiems, kurie turėjo daugiau daugiamečių pievų ir ganyklų, papildomų reikalavimų nebuvo, daugeliui ūkininkų tai buvo patogu ir jie tuo naudojosi. Žalinimui teko 30 proc. visų tiesioginių išmokų paketo lėšų“, – teigė žemės ūkio viceministras.
Jis atkreipė dėmesį, kad nuo 2021 m. pabaigos, kai pirmą kartą iškilo tokia problema, nes buvo pasiektas 5 proc. pievų sumažėjimas ir ūkininkams grėsė pievų atkūrimas, ŽŪM ieškojo būdų, kaip pagerinti tuos skaičius, jog reikėtų kuo mažiau atkurti daugiamečių pievų, arba iš viso nebūtų tokios naštos ūkininkams.
„2021 ir 2022 metais tos prievolės pavyko išvengti, nes analizuojant ankstesnių deklaravimų duomenis buvo surasta papildomų plotų ar deklaravimo klaidų. Bet žemdirbiai buvo perspėti dėl gresiančios prievolės atkurti daugiametes pievas, jei jas ir toliau ars. Kai 2023 m. pasikeitė referenciniai metai – buvo 2015-ieji, o dabar – 2018 m., mums tapo labai nepalanku dėl tais metais fiksuoto didelio daugiamečių pievų ploto. Jeigu referenciniai metai būtų likę 2015-ieji, problemos greičiausiai nebūtų ar ji būtų ženkliai mažesnė“, – aiškino E. Giedraitis.
Nuo 2023 m. daugiamečių pievų politika perkelta į Geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB 1) reikalavimą ir visose ES valstybėse daugiamečių pievų plotas lyginamas su 2018 m. nustatytu referenciniu santykiu. Tai ir lėmė, kad mūsų ūkininkams pirmą kartą reikės atkurti pievas.
Ši prievolė palies tuos ūkininkus, kurie 2020–2022 m. išarė daugiau nei 0,5 ha daugiamečių pievų, jiems teks atkurti tuo laikotarpiu suartą daugiamečių pievų plotą.
„Šiuo metu GAAB 1 įpareigoja saugoti daugiametes pievas, čia aiškiai nurodyta, kad leidžiamas ne didesnis nei 5 proc. ploto sumažėjimas, lyginti su 2018 metais. Daugiamečių pievų plotas, kurį žemdirbiai turės atkurti, siekia apie 87 tūkst. ha. Reikia atkurti 69 proc. viso suarto ploto, kad nebūtų viršyta 5 proc. riba“, – sakė žemės ūkio viceministras.
Sankcijos kiek įmanoma sušvelnintos
Atkurti daugiametes pievas reikės šiemet deklaruojant pasėlių plotus. Jeigu pareiškėjas to nevykdys, jam bus taikomos sankcijos už GAAB 1 nesilaikymą – tai numatyta Sankcijų už paramos sąlygų reikalavimų pažeidimą taikymo metodikoje. Svarbu tai, kad sankcijos bus taikomos ne konkrečiai paramos schemai, o visai pareiškėjo paraiškai, t.y. visoms su plotu susijusioms priemonėms.
Žemės ūkio viceministras atkreipė dėmesį, kad sankcijos buvo sušvelnintos kiek įmanoma nepažeidžiant Reglamento nuostatų: „90 proc. ūkininkų reikia atstatyti iki 10 ha pievų, to nepadarius, pirmais metais išmokos bus sumažintos 1 proc. Pinigine išraiška tai būtų maždaug nuo 1,5 iki 2,5 eurų už hektarą. 3 proc. sankcija būtų taikoma, jei pažeidimo plotas siekia nuo 10 ha iki 50 ha (imtinai). O jeigu pažeidimo plotas viršija 50 ha – 5 proc. sankcija. Jeigu ankstesniame laikotarpyje sankcija buvo taikoma tik žalinimo išmokai, tai nuo 2023 yra reikalavimas sankciją taikyti visam ūkininko gaunamam išmokų paketui.“
Ministerija nenuleidžia rankų
Praėjusią savaitę ministerija kartu su žemdirbių atstovais parengė ir Europos Komisijai išsiuntė klausimus dėl pievų, įtrauktų į sėjomainą traktavimo. Palankūs atsakymai leistų dar kartą peržiūrėti referencinį daugiamečių pievų plotą.
Sausio 23 d. planuojamas ŽŪM ministro ir komisaro J. Wojciechowski susitikimas, kurio pagrindinė tema – daugiamečių pievų atstatymas. Per dvejus metus įvyko daug susitikimų su komisaru, DG AGRI vadovais, darbuotojais, tačiau apčiuopiamų rezultatų iki šiol nepavykdavo pasiekti.
