Patobulino ekologinio ūkininkavimo paramos sistemą
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje sertifikuoti ekologinės gamybos plotai išsiplėtė nuo 172 tūkst. ha 2013 m. iki beveik 240 tūkst. 2023-aisiais ir sudarė daugiau kaip 8 proc. nuo viso deklaruoto ploto. Tokie skaičiai atspindi visuomenės poreikį ekologiškam maistui. Per tą laiką pasikeitė ir pačių ūkininkų požiūris į ekologinę gamybą.
Tiesa, lyginant su 2022 m., pernai sertifikuoti ekologinės gamybos plotai sumažėjo beveik 12 proc. Tai nulėmė reikšmingi veiksniai – pirmiausia ekonominis neapibrėžtumas dėl karo Ukrainoje ir stipriai išaugusios energijos kainos, infliacija paveikė vartotojų nuotaikas ir jų maisto prekių pasirinkimą, o tai turėjo įtakos ir ekologiškos produkcijos gamintojams.
Siekiant postūmio šiame sektoriuje, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) patobulino ekologinio ūkininkavimo paramos sistemą. Svarbiausi pakeitimai Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) – apie 15-16 proc. padidintos ekologinės išmokos ir nuo 200 hektarų iki 300 ha padidintas ribinis valdos dydis, kurį viršijus kompensacinės išmokos mažės jau ne 30, o 15 procentų.
Plačiau žiūri į santykį su aplinka
Ekologiškai dirbantys ūkininkai dažnai kalba, kad tokia tausojanti veikla keičia pačių žemdirbių mąstymą, leidžia plačiau pažiūrėti į santykius su gamta ir aplinka. Ekologinės žemdirbystės puoselėtojai, ypač tie, kurie savo produktus tiekia tiesiai vartotojams, pastebi, kaip mezgasi ūkininkų ir vartotojų bendrystė. Tai yra papildomas stimulas užsiimti ekologiškos žemės ūkio produkcijos gamyba.
Ekologiškai ūkininkaujantis Ričardas Kvekšas sako, kad be atitinkamos filosofijos gero žemės ūkio produkto nepagaminsi. „Reikia jam įkvėpti šiek tiek dvasios“, – kalbėdamas apie ekologinę žemdirbystę ir ekologiškus produktus šypsojosi ūkininkas.
Jis laiko apie 400 mėsinių galvijų – aubrakų ir angusų veislių, kurie ganosi sintetinėmis trąšomis netręšiamose pievose. Turi ir javų, kuriuos taip pat augina ekologiškai.
Norėdamas produkciją rinkai tiekti be tarpininkų, ūkininkas ūkyje įrengė skerdyklą ir mėsos perdirbimo cechą. Pasėliai, ganyklos, pievos, taip pat ir skerdimo, mėsos cecho veikla yra sertifikuota pagal ekologinės gamybos reikalavimus.
Tokio ūkio produkcija labai laukiama Ukmergės rajono vaikų darželiuose, kurie garsėja tuo, kad vaikus maitina ekologišku maistu. Jie dalyvauja ŽŪM finansuojamoje vaikų maitinimo ekologiškais ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintais maisto produktais programoje.
R. Kvekšas – vienas iš tokių tiekėjų. Jis džiaugiasi, galėdamas vaikams pristatyti kokybišką produktą – brandintą ekologišką jautieną. Šis produktas pasiekia ir vieną Jonavos rajono vaikų darželį, kuris prisijungė prie ŽŪM palaikomos iniciatyvos – vaikų maitinimo ekologiškais produktais.
„Jautienos, kurią tiekiame vaikų maitinimui, kainų jau kuris laikas nekeliame, nes norisi palaikyti sveikos mitybos idėją. Patys auginame mokyklinio amžiaus vaikus, todėl suprantame, kaip svarbu yra kokybiškas maistas. Mums smagu yra prie to prisidėti“, – teigė R. Kvekšas.
Jis pabrėžė, kad daug dėmesio skiria gaminamos produkcijos kokybei, ūkyje yra skerdžiami jauni galvijai, o jų mėsa yra brandinama.
Pastebi, kad ekologiškai maitinami vaikai mažiau serga
Ukmergės vaikų lopšelio-darželio „Žiogelis“ direktorė Birutė Jucevičienė priminė, kad vaikus sveiku maistu maitina jau penkerius metus. Dabar darželį lanko 185 vaikai. „Ekologiški produktai vaikų maitinime sudaro 80–84 proc. Neturime ekologiškos žuvies, ekologiškų obuolių gauname tik sezono metu, o duona, mėsa, pieno produktai – ekologiški. Mūsų auklėtiniai nevalgo kiaulienos, tik ekologišką paukštieną ir jautieną, pastarąją tiekia ūkininkas Ričardas Kvekšas. Beje, mūsų darželio vaikai geria arbatą be cukraus“, – pasakojo įstaigos vadovė.
Ji užsiminė, kad darželis gauna ŽŪM paramą pagal Ekologiškų ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimo skatinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose paramos taisykles.
„Matome, kad toks maitinimas turi įtakos vaikų sveikatai ir sergamumui, pas mus yra labai geras lankomumas. Ir kituose mūsų rajono darželiuose situacija yra panaši. Tėvai tikrai patenkinti. Kalbamės su medicinos atstovais, kad atliktų kokius tyrimus, jog galima būtų tai pagrįsti. Dabar galime spręsti tik iš savo patirties, kad vaikai yra sveikesni“, – teigė B. Jucevičienė.
Gali gauti daugiau papildomų kompensacinių išmokų
SP atsiradusiais pokyčiais siekiama padidinti ekologinės gamybos patrauklumą. Pasak ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Išmokų už plotus skyriaus vyriausiosios specialistės Jurgitos Čeponienės, įvertinus pasikeitusias ekonomines sąlygas bei siekiant subalansuoti stambių ir smulkių ūkių santykį, buvo peržiūrėti kompensacinių išmokų mokėjimo principai ekologiniams ūkiams. Atsižvelgiant į ekspertų skaičiavimus, numatytas didesnis valdos ribinis dydis – 300 ha, kurį viršijus kompensacinės išmokos mažėtų dvigubai mažesniu procentu, nei buvo ankstesniame laikotarpyje, – 15 proc. (anksčiau buvo 30 proc.).
Sektoriui stimulą turėtų suteikti ir padidintos išmokos. Ekologinio ūkininkavimo subjektams išmoka už javus ir daugiametes žoles sėklai padidėjo nuo 239 Eur/ha iki 275 Eur/ha; už vaisius, uogas, daržoves, vaistažoles ir prieskoninius augalus – nuo 560 Eur/ha iki 644 Eur/ha; už daugiametes žoles – nuo 198 Eur/ha iki 229 Eur/ha.
Išaugo ir perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo išmokos: už javus ir daugiametes žoles sėklai – nuo 280 Eur/ha iki 322 Eur/ha; už vaisius, uogas, daržoves, vaistažoles ir prieskoninius augalus – nuo 652 Eur/ha iki 750 Eur/ha; už daugiametes žoles – nuo 206 Eur/ha iki 238 Eur/ha.
Norint ekologiniams ūkiams sudaryti galimybes gauti daugiau papildomų kompensacinių išmokų, jiems atvertas kelias dalyvauti visose kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinėse veiklose: augalų kaita, tarpiniai pasėliai, sertifikuotos sėklos naudojimas ir neariamosios žemdirbystės technologijų taikymas.
Dar vienas pokytis tai, kad siekiant ekologiniams ūkiams užtikrinti daugiau stabilumo ir aiškumo, ekologinio ūkininkavimo veiklos, įskaitant perėjimą prie ekologinio ūkininkavimo, bus remiamos iš II ramsčio (Kaimo plėtros fondo lėšų).
Integravus ekologines sistemas į SP intervencinę priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, 2023–2027 m. laikotarpiui numatyta 317, 6 mln. Eur lėšų.