Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skatina žemdirbių, ypač smulkių, vienijimąsi į kooperatyvus, kurie suteikia daugiau galimybių išlikti rinkoje ir išlaikyti ūkių gyvybingumą. O Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) numatyta privalumų tiek pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, tiek ir jų nariams.
Ekonominė ir socialinė nauda
Jau keliolika metų nuosekliai veiklą vykdo ir stiprėja Rokiškyje įsikūręs kooperatyvas „EKO tikslas“, kuris vienija daugiau kaip 60 narių – nuo 10 iki daugiau kaip 100 karvių laikančių ūkininkų.
Kooperatyvas superka ekologišką pieną iš 10 rajonų – Rokiškio, Kupiškio, Utenos, Anykščių, Molėtų, Ukmergės, Biržų, Jonavos, Ignalinos ir Švenčionių, o didžiąją dalį ekologiško pieno eksportuoja į kaimynines šalis. Kooperatyvo veikla yra sertifikuojama viešosios įstaigos „Ekoagros“.
Kooperatyvo „EKO tikslas“ vadovas Mindaugas Petkevičius įvardijo ne vieną privalumą, tenkantį kooperatyvo nariams: „Pirmiausia tai yra didesnė ir stabilesnė pieno supirkimo kaina, galimybė planuoti investicijas. Kooperatyvas savo narius aprūpina pieno ūkiui reikalingomis priemonėmis daug mažesne nei rinkos kaina, o ūkininkui nereikia rūpintis atvežimu ir kitais logistiniais klausimais, nes priemonės pristatomos ten, kur jam reikia.“
Pasak jo, be ekonominės naudos, verta pažymėti ir socialinę vertę – per kooperatyvą vyksta patirties ir žinių sklaida, nes viena iš kooperatyvo veiklų – narių mokymai ir švietimas. Kooperatyvo nariai kartu dalyvauja bendruose renginiuose ir šventėse, taip ugdomas bendrumo jausmas, auga narių pasitikėjimas kooperatyvu ir įsitraukimas į jo valdymą.
Viešajame sektoriuje auga ekologiško maisto poreikis
Žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Bio LEUA“ vadovas Nikolajus Dubnikovas sakė, kad ekologiško maisto poreikis auga, todėl ūkininkams atsiranda daugiau ūpo gaminti ekologišką produkciją, taip pat ir burtis į kooperatyvą. „Bio LEUA“ turi 36 narius, kurie gamina ekologišką produkciją.
„Ypač viešajame sektoriuje – ikimokyklinėse įstaigose, mokyklose – auga poreikis vaikus maitinti kokybišku maistu. Mūsų kooperatyvas toms įstaigoms tiekia ekologiškus produktus. Džiaugiamės, kad auga supratimas, jog augančią kartą turime sveikai maitinti. Ekologiški produktai yra sertifikuojami, o tokių produktų kontrolės sistema yra labai griežta ir apimanti visą ciklą – nuo pirminės gamybos iki realizacijos galutiniam vartotojui. Visas šis procesas yra sertifikuojamas ir kontroliuojamas, o tai yra produktų kokybės užtikrinimas“, – aiškino N. Dubnikovas.
Jis pastebėjo gerus pokyčius, kada kooperatyvo nariai daugiau gamina vištienos, kiaušinių, jautienos, daržovių. „Šie produktai, kitaip nei ekologiški grūdai, kurių dauguma eksportuojama, tiekiami vietos vartotojams. Čia yra tokie teigiami poslinkiai“, – pažymėjo žemės ūkio kooperatinės bendrovės vadovas.
Jis pabrėžė, kad steigti kooperatyvus yra naudinga, nes tiek kooperatyvo nariai, tiek kooperatyvai turi įvairių privalumų. „Kooperatyvo nariams pirmiausia yra geresnės galimybės kartu parduoti savo produkciją, nes įsijungia kai kurie masto ekonomikos dėsniai. Būdami kooperatyvo nariais tampame įdomesni ir patrauklesni vartotojams, nes galime užtikrinti pastovumą, kiekius ir kokybinius reikalavimus. Kitas dalykas – pripažinto žemės ūkio kooperatyvo nariai gali gauti papildomų balų, teikdami paraiškas dėl paramos verslo projektams. Taip pat ir kooperatyvai naudojasi paramos priemonių privalumais, pavyzdžiui, didelį efektą duoda dalyvavimas trumpųjų grandinių projektuose“, – pasakojo kooperatyvo vadovas.
Kokie privalumai kooperatyvams?
ŽŪM primena, kad pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams yra sudarytos palankios galimybės gauti investicinės paramos. Jie gali prašyti paramos ir teikti projektus pagal SP intervencines priemones: „Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ ir „Labai smulkių ūkių plėtra“. Šiomis priemonėmis gali pasinaudoti skirtingo ekonominio dydžio ūkiai, atitinkamai numatytas ir skirtingas paramos intensyvumas bei suma.
Vykdant projektų atranką, SP intervencinėse priemonėse pripažintų žemės ūkio kooperatyvų projektams suteikiami atrankos balai, taip pat – ir jų nariams. Be to, sudaryta galimybė balus gauti kooperatyvams ir pagal kitus atrankos kriterijus – pagal jų narių atitikimą atrankos kriterijams.
Taip pat yra supaprastintos paramos gavimo sąlygos – netaikomas reikalavimas žemės ūkio valdos įregistravimui ir dydžiui, todėl kooperatyvas turi galimybę pasirinkti priemonę, kurioje dalyvauti – su didesniu intensyvumu ar su didesne paramos suma.
Žemdirbių bendradarbiavimas ir kooperavimasis skatinamas teikiant paramą trumposioms maisto tiekimo grandinėms vystyti. Čia dalyvauti ūkiai gali jungtinės veiklos sutarties pagrindu arba kartu su juos vienijančiais kooperatyvais.
Pagal SP intervencinę priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“ žemdirbiai skatinami savo užaugintą ir pagamintą produkciją realizuoti vietinėje rinkoje už konkurencingesnę kainą, tiesiogiai arba pasitelkiant ne daugiau kaip 1 tarpininką.
Parama trumposioms tiekimo grandinėms vystyti teikiama pagal tris modelius. Įprastam kelių ūkio subjektų bendradarbiavimui skiriama iki 150 tūkst. Eur. Ūkininkų grupei, orientuojantis į viešąsias paslaugas teikiančių organizacijų aprūpinimą maisto produktais, dalyvaujant viešųjų pirkimų sistemoje – gali būti skiriama iki 250 tūkst. Eur paramos projektui. Tais atvejais, kai įgyvendinami didelės apimties trumpų tiekimo grandinių projektai – t. y. kuriami logistikos centrai, galima tikėtis paramos nuo 700 tūkst. Eur (naudojant esamą logistikos infrastruktūrą) iki 1 500 tūkst. Eur – statant naują logistikos infrastruktūrą.
ŽŪM daug dėmesio skiria pieno sektoriui, kuriame yra nemažai smulkių pieno gamintojų. Jų kooperacija skatinama ne tik teikiant paramą per investicines priemones, bet ir tiesioginėmis išmokomis. Jeigu pieno ūkis yra pripažinto kooperatyvo narys, nuo 2024 m. tokiam ūkiui, kuris gauna susietąją paramą už pieninių veislių karves, mokamas apie 30 Eur priedas už kiekvieną karvę, bet ne daugiau kaip už 150 pieninių karvių.