Ūkininkams vis labiau aktualu valdyti įvairias rizikas
„Palyginti su kitais sektoriais, nepalankūs klimato reiškiniai (pvz., stichinė sausra ir iššalimas) ir gyvūnų ligų protrūkiai (pvz., kiaulių maras, pasiutligė, juodligė, paukščių gripas ir kt.) labiausiai kenkia žemės ūkio sektoriaus gamybos potencialui, nes yra patiriami dideli produkcijos nuostoliai. Todėl ūkininkams yra labai svarbu veiksmingai suvaldyti šias rizikas“, – aiškino ŽŪM Strateginio planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Asta Kaunė.
Tam numatyta ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama, kuria pasinaudojo tūkstančiai ūkininkų. Pagal KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“ buvo skirta 18,4 mln. Eur iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto. Patvirtintos 4092 paraiškos, iš kurių 3703 paraiškos teiktos pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimui, o 389 - gyvūnų draudimo įmokų kompensavimui. Išmokėta paramos suma – 17,1 mln. Eur. 2023 m. planuojama išmokėti dar daugiau, kaip 4 mln. Eur.
Pagal augalų ir pasėlių draudimo priemonę remiami augalininkystės, sodininkystės ir daržininkystės sektoriai. O paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą.
O pagal ūkinių gyvūnų draudimo priemonę kompensacijų gali kreiptis galvijininkystės, avininkystės, ožkininkystės, arklininkystės, kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriai.
Remiami ūkininkai, laikantys Ūkinių gyvūnų registre įregistruotus gyvūnus, t. y. galvijus, avis, ožkas, arklius, kiaules, antis, kalakutus, vištas, putpeles, stručius ir kt. Taip pat šie ūkininkai turi turėti savo vardu įregistruotą žemės ūkio valdą.
„Pastaruoju metu dėl klimato kaitos dažnėjant ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams ūkininkai patys yra suinteresuoti drausti savo augalus ir pasėlius. Be to, ir pati priemonė yra labai patraukli dėl kompensavimo intensyvumo. Pavyzdžiui, analogiškų augalų ir pasėlių draudimo priemonių kompensavimo intensyvumas tokiose Europos Sąjungos valstybėse, kaip Slovakija Vokietija, Ispanija, Čekija, Slovėnija, siekia 50 proc., Austrijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Vengrijoje šis rodiklis sudaro 65 proc. Tuo tarpu Lietuvoje augalus ir pasėlius apsidraudusiems ūkininkams kompensuojama iki 70 proc. draudimo įmonei sumokėtų draudimo įmokų. Todėl mūsų šalyje kasmet yra stebimas žymiai augantis pareiškėjų skaičius, draudžiamos žemės plotas ir paramos lėšų poreikis. Ūkinius gyvūnus apdraudusiems ūkininkams draudimo įmokų kompensavimo intensyvumas siekia 70 proc.“, – pastebėjo A. Kaunė.
Svarbu pažymėti, kad augalų, pasėlių ir ūkinių gyvūnų draudimo atvejais iki 70 proc. parama yra skiriama nepriklausomai nuo to, ar draudiminis įvykis įvyko, ar ne, t. y. ūkininkui parama mokama nepriklausomai nuo to, ar buvo patirta žala dėl sausros, iššalimo bei gyvūnų ligų, ar jos nebuvo. Ši nuostata išliks ir naujuoju laikotarpiu.
Paprastinama draudimo priemonės įgyvendinimo schema Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimo paramai suplanuota 12 mln. Eur.
Siekiant paskatinti didesnį skaičių ūkininkų drausti savo ūkinius gyvūnus, planuojama supaprastinti gyvūnų draudimo priemonės įgyvendinimo schemą, panaikinant sudėtingas pirkimų procedūras ir nustatant fiksuotus įkainius pagal gyvūnų rūšis.
Pagrindinės draudimo sąlygos:
- ūkininkas su draudimo įmone turi būti sudaręs draudimo sutartį, pagal kurią kompensuojami nuostoliai, patirti dėl nepalankių klimato reiškinių – stichinės sausros ir (arba) iššalimo, arba gyvūnų ligų, kurių sąrašas yra nurodytas Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos nustatytame gyvūnų ligų sąraše, kurių protrūkio faktą oficialiai pripažįsta Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (pvz., paukščių gripas, kiaulių maras ir kt.);
- draudimo sutarties galiojimo laikotarpis – vieneri vegetaciniai metai augalų draudimo atveju ar ne ilgesnis kaip vienerių metų laikotarpis gyvūnų draudimo atveju;
- pagal draudimo sutartį turi būti numatyta padengti nuostolius, kai sunaikinama daugiau kaip 20 proc. ūkininko vidutinės metinės praėjusių trejų metų laikotarpio produkcijos arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinės trejų metų laikotarpio produkcijos, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės.;
- apdrausti augalai turi būti auginami ar gyvūnai laikomi Lietuvos Respublikos teritorijoje;
- paramos suma ūkininkui apskaičiuojama nuo jo sumokėtos pasėlių, augalų ar ūkinių gyvūnų draudimo įmokos sumos.
Visa paramos suma išmokama paramos gavėjui – ūkininkui.
Skatins kurti savitarpio pagalbos fondus
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane taip pat numatyta paskatinti žemės ūkio rizikos valdymo (savitarpio pagalbos) fondų steigimąsi ir plėtrą. Tam suplanuota 1,5 mln. Eur.
Žemės ūkio rizikos valdymo fondus turėtų kurti žemės ūkio veiklos subjektai kaip savanorišką tarpusavio pagalbos sistemą, kuri būtų grindžiama narių įnašais ir skirta jų pajamų lygiui palaikyti.
Savitarpio pagalbos fondus gali kurti ne mažiau kaip penki ūkininkai. Savitarpio pagalbos fondas turi būti akredituotas Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA), turi turėti tarpusavio pagalbos tikslui skirtą, nuo kito turto atskirtą ir atskirai tvarkomą sąskaitą; administratorių; patvirtintas ir viešai NMA interneto svetainėje paskelbtas žemės ūkio rizikos valdymo fondo veiklos taisykles.