Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kviečia šalies gamintojus, kurie gamina Europos Sąjungos (ES) pripažinimo vertus produktus, siekti tokio ženklo ir registruoti produktų pavadinimus.
Galimybės išplėsti saugomų produktų pavadinimų sąrašą – didelės
Žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus atkreipia dėmesį, kad Lietuva pagal ES saugomas nuorodas turinčių produktų skaičių lenkia kitas dvi Baltijos šalis, tačiau atsilieka nuo Lenkijos, kuri įregistravusi 38 saugomus produktų pavadinimus.
„Daujėnų naminė duona“, „Lietuviškas varškės sūris“, sūris „Liliputas“, midus „Stakliškės“, sūris „Džiugas“, „Kaimiškas Jovarų alus“, „Nijolės Šakočienės šakotis“ – šie 7 lietuviški gaminiai yra ženklinami ženklu SGN.
Mėsos gaminys „Lietuviškas skilandis“ ir „Žemaitiškas kastinys“ turi GTG ženklą, o „Seinų/Lazdijų krašto medus“ – SKVN.
Be to, Lietuvoje dar turime ir 7 spiritinių gėrimų saugomus pavadinimus (GN) – tai „Samanė“, „Originali lietuviška degtinė/Original Lithuania vodka“, „Vilniaus džinas/Vilnius gin“, „Trejos devynerios“, Trauktinė „Palanga“, Trauktinė „Dainava“ ir „Trauktinė“.
Lietuvoje gaminama daug daugiau ES pripažinimo vertų produktų, nei yra jų užregistruota, todėl gamintojai yra skatinami siekti europinio pripažinimo, tam numatyta ir valstybės pagalba.
„Žinant, kiek yra lietuviškų unikalių produktų, matome dideles galimybes išplėsti šį sąrašą. Ir vartotojai, ir gamintojai puikiai suvokia, kokia yra svarbi kokybė norint stabiliai veikti rinkoje, užsitikrinti vartotojų pasitikėjimą ir lojalumą bei atitikti augančius jų lūkesčius. Vartotojams labai svarbūs produktai, kurie pagaminti puoselėjant tradicijas, išsaugant produktų natūralumą ir unikalumą, kurį užtikrina laiko patikrinti gamybos būdai“, – sako V. Tomkus.
Norėjo išsaugoti iš mamos perimtą tradiciją
Nenuostabu, kad tarp SGN paženklintų produktų yra „Daujėnų naminė duona“ – ruginės duonos kepimo tradicijų puoselėjimas yra neatsiejamas Lietuvos paveldas.
Daujėnų naminę duoną kepa Pasvalio rajone įsikūrusi bendrovė „Saimeta“. Jos vadovė Vita Stankevičienė sakė, kad ruginei duonai išskirtinio geografinės kilmės nuorodos ženklo pirmiausia siekusi savo mamos, iš kurios ir išmoko kepti duoną, garbei.
„Nenorėjau prarasti šio paveldo, todėl ir užregistravau. Mama niekada į duoną nedėdavo kvietinių miltų, taip ir aš kepdavau, ir bendrovė Daujėnų naminę duoną kepė ir kepa tik iš ruginių miltų. Žinoma, toks ženklas turėtų būti įdomus ir vartotojui, nes liudija duonos kepimo autentiškumą ir kokybę“, – teigė V. Stankevičienė.
Bendrovė „Saimeta“ gamina dar vieną autentišką produktą, kurį verta būtų paženklinti ES saugoma nuoroda, – tai gira, gaminama pagal senovinį receptą iš duonos džiūvėsių.
„Tai yra natūralus produktas, žinomas nuo senų laikų. Tokią girą gamino ir mano tėvai, tik į ją dar dėjo razinų, mes dabar gaminame be jų. Šį produktą derėtų paženklinti Europoje saugomu ir vertinamu ženklu“, – svarstė bendrovės vadovė.
Privalumai ir valstybės pagalba
ŽŪM, siekdama paskatinti Lietuvos gamintojus savo produktų pavadinimus registruoti ES saugomais kokybės ženklais, surengė seminarą „Lietuviškų produktų pripažinimas Europos Sąjungos lygiu: saugomos nuorodos“, kur buvo pateikta informacijos apie saugomų nuorodų privalumus, pavadinimo registracijos procedūrą ir supažindinta, kokios yra paramos galimybės ir kaip jomis pasinaudoti.
ŽŪM specialistai akcentavo, kad ES saugomų nuorodų sistema aiškiai informuoja vartotoją apie produkto ypatingumą, o tai suteikia pranašumą vidaus rinkoje, skatina plėsti verslą bei produktų eksportą.
Svarbu tai, kad gamintojų grupė ar gamintojas gali teisiškai apsaugoti savo interesus dėl imitavimo, melagingos nuorodos į produkto kilmę ar ypatingas savybes pateikimo, bet kokio vartotojų klaidinimo. Visa tai kelia pasitikėjimą produktu, suteikia didesnę pridedamąją vertę bei padeda regioninių specifinių produktų gamintojams išlaikyti konkurencingumą rinkoje. O vartotojams atsiranda galimybė mėgautis išskirtiniais įvairių šalių produktais ir unikaliais jų skoniais.
ŽŪM atstovai atkreipė dėmesį, kad gamintojai gali gauti valstybės pagalbą kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai skatinti, populiarinti ir realizuoti.
Yra remiamas žemės ūkio ir maisto produktų su saugomomis nuorodomis registravimo paraiškų parengimas, taip pat – nacionalinės maisto kokybės sistemos produktų specifikacijų parengimo išlaidos. Pirmu atveju pagalbos suma vienų metų laikotarpiui vienam pareiškėjui gali siekti iki 8 700 Eur, kitu – iki 2900 Eur. Pagalbos intensyvumas – iki 100 proc.
Pagalba teikiama ir produktų prekiniam paruošimui: etiketės spausdinimui, prekinės (pirminės) pakuotės įsigijimui, etiketės ir prekinės pakuotės dizaino sukūrimui. Čia pagalbos intensyvumas siekia iki 70 proc.
100 proc. kompensuojamos sertifikavimo ir kontrolės išlaidos.
Taip pat remiamas kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų populiarinimas ir realizavimas: informacijos apie kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus sklaida, populiarinimo leidinių apie juos leidyba; viešųjų renginių (tokių kaip konferencijos, konkursai, šventės, seminarai ir pan., išskyrus parodas ir muges), kuriuose būtų pristatomi tik pagal kokybės sistemas registruoti ar sertifikuoti žemės ūkio ir maisto produktai, organizavimas. Pagalbos intensyvumas siekia iki 80 proc.