Išaugo parama įsikūrimui ir tiesioginės išmokos
Jaunuosius ūkininkus vienijančios organizacijos atstovai pastebi, kad tai nėra tik pliki skaičiai, o jaunus žmones kurti ūkius paskatino išaugusi parama – tiek įsikūrimui skirta suma, tiek ir tiesioginės išmokos.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, 2021–2027 m. jaunųjų ūkininkų įsikūrimui kasmet vidutiniškai tenka 17,9 mln. Eur, o 2014–2020 m. buvo skirta po 10,4 mln. Eur.
Nuo 2023 m. jauniesiems ūkininkams įsikūrimo išmoka reikšmingai padidėjo – nuo 40 tūkst. iki 60 tūkst. Eur, o kartu ir su lengvatine paskola – iki 100 tūkst. Eur.
Jaunųjų ūkininkų tiesioginėms išmokoms skirtos lėšos 2021–2027 m., palyginti su 2014–2020 m., išaugo net 41,5 proc. Jaunojo ūkininko išmoka 2023–2027 m., palyginti su ankstesniu laikotarpiu, padidėjo nuo 86 Eur/ha (už pirmuosius 90 ha) iki 137 Eur/ha (už pirmuosius 70 ha).
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmininkė Rūta Jurgaitė pripažino, kad ir SP intervencinei priemonei „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, ir jaunųjų ūkininkų tiesioginėms išmokoms suplanuotos ir skirtos didesnės sumos į ūkininkavimą pritraukė daugiau jaunų žmonių.
Ji minėjo, kad sudėtingesnės tapo ir šios priemonės įgyvendinimo taisyklės. „Ir tai yra logiška, nes kai padidėjo parama, pasikeitė ir taisyklės bei atsirado daugiau reikalavimų. Nepaisant to, jauni žmonės, kurie galvoja apie ūkininkavimą, susigundo didesne parama ir tai yra labai sveikintinas ir teigiamas dalykas.
Dotacija įsikūrimui išaugo nuo 40 tūkst. iki 60 tūkst. eurų, o jeigu prašai lengvatinės paskolos, gali gauti iki 100 tūkst. eurų. Bet, suprantama, paskolą reikia grąžinti. Tiesa, ji yra lengvatinė ir palankesnė nei komercinė paskola, tačiau vis tiek tai yra skolinti pinigai, kuriuos ūkininkas turės grąžinti“, – teigė LJŪJS pirmininkė.
R. Jurgaitė pastebėjo, kad jaunojo ūkininko įsikūrimui paramos prašantys asmenys dažnu atveju susigundo ir lengvatine paskola. Mat ūkininkavimo pradžiai reikia investicijų.
„Priemonė tokia, kad 80 proc. paramos avanso ūkininkai gauna iš karto, tačiau turi įsigyti visas projekte planuojamas investicijas. Ir tik pabaigus įgyvendinti verslo planą, teikia mokėjimo prašymą, kad gautų likusius 20 proc. Jeigu jaunasis ūkininkas neturi savų santaupų ir lėšų, tai ima lengvatinę paskolą. Tuo pareiškėjai ir naudojasi“, – pasakojo LJŪJS pirmininkė.
Jaunieji ūkininkai stiprina trumpąsias maisto tiekimo grandines
Įsikūrimui paramą gavę jaunieji ūkininkai neretai laužo žemės ūkyje nusistovėjusius stereotipus ir steigia įvairius ūkius bei imasi įdomių ir kartais netikėtų veiklų.
„Anksčiau, gal labiau 2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu, jaunieji ūkininkai buvo labiau linkę į tradicines kryptis – grūdininkystę ir gyvulininkystę, didžioji dalis teikiamų įsikūrimo projektų buvo būtent tokie. Vėliau jie buvo orientuojami į didesnę pridėtinę vertę kuriančių produktų gamybą, tad pasuko į daržininkystę, sodininkystę, uogininkystę“, – aiškino R. Jurgaitė.
Jaunieji ūkininkai pamėgo auginti įvairiais uogas: nuo braškių iki šilauogių ir sausmedžio uogų, retesnes daržoves, atsirado nemažai riešutų augintojų, bitininkų ir kt. Tai turi privalumų ir vietos vartotojams, nes tokia produkcija dažniausiai yra skirta vietos rinkai ir pirkėjus greitai pasiekia dažnai be tarpininkų. Tokiu būdu jaunieji ūkininkai prisideda prie trumpųjų maisto tiekimo grandinių vystymo ir plėtros.
„Atsiranda naujas ūkininkavimo modelis, kai klientai patys atvyksta į ūkį ir prisiskina sau uogų. Trumpas išaugintos produkcijos realizacijos periodas verčia ūkininkus sugalvoti, kaip greitai ją išparduoti“, – pastebėjo LJŪJS pirmininkė.
Ji atkreipė dėmesį, kad nemažai jaunųjų ūkininkų turi darbus, o ūkininkavimas yra papildoma veikla. Tokie jaunieji ūkininkai renkasi kultūras, kurios nereikalauja daug priežiūros. Čia irgi galima įžvelgti tam tikrų pliusų, nes kai jauni žmonės dirba miestuose ir ūkininkauja, yra stiprinami ryšiai tarp miesto ir kaimo.
„Manau, kad nemažai įtakos tam, kad jaunimas nori kurtis kaime, padarė ir pandemija, kada žmonės buvo ilgai izoliuoti butuose tarp keturių sienų, tada išaugo noras turėti savo kiemą ir daržą. O kai tai dar paskatino ir Strateginio plano parama, jauni žmonės drąsiau ėmėsi ūkininkavimo.
Gerai, kad ūkininkas turi darbą ir kitų pajamų, negyvena vien tik iš ūkininkavimo, nes tai nėra aukso puodas. Žemės ūkyje reikia labai daug darbo ir investicijų, o plėtra yra lėta, nes investicijos brangios. Todėl papildomos pajamos labai reikalingos. Be to, dažnai žemės ūkio veikla yra sezoninė, tad natūralu, kad žmonės turi ir antrus darbus“, – sakė R. Jurgaitė.
Strateginis dėmesys jauniesiems ūkininkams
ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento vyriausiasis patarėjas Artiom Volkov pabrėžė, kad jaunųjų ūkininkų rėmimas yra svarbus mūsų žemės ūkio sektoriui.
Jis pastebėjo, kad daugelyje ES kaimo vietovių yra struktūrinių problemų, kurių viena – jaunimo išvykimas, todėl būtina iš esmės stiprinti tų vietovių socialinę ir ekonominę padėtį, skatinant socialinę įtrauktį, didinti paramą jaunimui, kaimo vietovių paslaugų įvairovę ir patrauklumą, bei pažangiųjų kaimų plėtrą visose Europos kaimo vietovėse.
„Jauniems žmonėms yra sunku gauti reikiamų finansinių išteklių pradėti naują ekonominę veiklą žemės ūkio sektoriuje ir jai plėtoti, todėl būtina į tai atsižvelgti kuriant paramos strategiją, susijusią su tiesioginių išmokų paskirstymu ir tikslingu skyrimu“, – akcentavo A. Volkov.
ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento vyriausiasis patarėjas atkreipė dėmesį, kad, atsižvelgiant į tai, jog jaunų žmonių vidutinis ūkių dydis yra mažesnis už Lietuvos vidutinį, o naujai besikuriantys ūkiai veiklą pradeda turėdami mažesnį žemės plotą, jauniesiems ūkininkams buvo padidintos tiesioginės išmokos – nuo 2023 m. nuspręsta mokėti ne už pirmus 90, o už pirmus 70 ha, tačiau išmokos dydį beveik dvigubinti. Išmokos dydis 2027 m. galėtų pasiekti ir 150 Eur/ha.