Dalyvavimas ekoschemose nėra privalomas. Už dalyvavimą eksochemose ūkininkai gaus papildomų išmokų. „Dirbantiems žemę, ypač užsiimantiems laukininkyste, skirta kompleksinė ekoschema „Veiklos ariamojoje žemėje", – pabrėžia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento patarėjas Dainius Stravinskas. Ši ekoschema apima 4 gamybines ir 3 negamybines veiklas.
Gamybinės veiklos – augalų kaita, tarpiniai pasėliai, sertifikuotos sėklos naudojimas, neariminės žemdirbystės technologijos. Negamybinės veiklos – kraštovaizdžio elementų priežiūra, trumpaamžių medingųjų augalų juostos, daugiamečių žolių juostos.
Išmokos už gamybines veiklas
Veikla „Augalų kaita" skirta dirvožemiui saugoti ir jo kokybei gerinti. „Pasirinkęs įgyvendinti šią priemonę ūkininkas įsipareigos kasmet užtikrinti ne mažesnę kaip 4 augalų kaitą ir bent vienas jų turės būti dirvą gerinantis augalas (ankštiniai javai, aliejiniai augalai, daugiametės žolės, kaupiamieji ar sideraciniai (žaliasis pūdymas) augalai)", – akcentuoja D. Stravinskas. Taip pat nustatoma mažiausia baltyminių augalų dalis – 10 proc. pagal šią priemonę deklaruoto ploto.
Plotas, už kurį bus mokama ši išmoka, turi būti ne mažesnis kaip 1 ha.
Per visą įsipareigojimų laikotarpį deklaruotą plotą galima sumažinti ne daugiau kaip 10 proc. Deklaruotame plote atsėliavimas, kai tas pats pasėlis sėjamas dvejus metus iš eilės tame pačiame lauke, draudžiamas. Įsipareigojimų laikotarpis – 4 metai, bet paraiškas paramai gauti reikės teikti kasmet.
Už šios veiklos įgyvendinimą pareiškėjui mokama po 57 Eur/ha išmoka kasmet per visą įsipareigojimo laikotarpį.
Veikla „Tarpiniai pasėliai" skatinama auginti dirvožemio kokybės išsaugojimui svarbius augalus. Pasirinkus tarpinius pasėlius per žiemą, daugiametes ankštines ir varpines žoles, aliejinius bei ankštinius augalus, varpinius javus ar šių grupių augalų mišinius reikės pasėti iki rugsėjo 1 d. ir išlaikyti iki kitų metų kovo 1 d.
Šiai veiklai tinka ir įsėlis, kai tarpiniai augalai įsėjami per pavasario sėją į pagrindinį pasėlį ir išlaikomi ne mažiau kaip 8 savaites po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo.
Galima rinktis ir posėlį, kuris pasėjamas iki rugpjūčio 15 d. Sėjant žolinius augalus juos nepertraukiamai išlaikyti dirvoje bent 8 savaites. Visais šiais atvejais negalima naudoti augalų apsaugos priemonių, mineralinių ir organinių trąšų. Šių augalų neleidžiama naudoti pašarui ir nuimti jų derliaus. Už tą patį plotą parama suteikiama tik pagal vieną iš pateiktų variantų: tarpiniai pasėliai per žiemą, įsėlis arba posėlis. Išmoka pagal šią veiklą – 139 Eur/ha. Įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai.
Veikla „Sertifikuotos sėklos naudojimas" ne tik skatins ūkiuose naudoti sertifikuotą sėklą, bet ir mažins augalų apsaugos produktų naudojimą, aplinkos taršą, ŠESD emisijas, didins ūkių prisitaikymą prie klimato kaitos. Siekti paramos pagal šią veiklą galės ir atnaujinantys bei persėjantys sertifikuota sėkla pievas. Tinkamas plotas išmokai gauti – ne mažesnis kaip 0,5 ha. Plotų, kurie bus užsėti sertifikuota sėkla, negalima naudoti sėklos gamybai. Sertifikuotą sėklą reikės įsigyti ne anksčiau kaip prieš 24 mėnesius iki einamųjų metų paraiškų teikimo pabaigos.
Išmoka pagal šią veiklą – 16 Eur/ha. Įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai.
Pasirinkusiems veiklą „Nearimines tausojamosios žemdirbystės technologijos" išmoka – 66 Eur/ha. Mažiausias šiai veiklai skiriamas plotas – 1 ha. Strateginiame plane konkretus neariminio žemės dirbimo būdas nereglamentuojamas (pvz., gali būti taikoma tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą, seklusis dirvos skutimas, juostinis žemės dirbimas ir kt.), taip pat nenustatytas ir dirvos įdirbimo gylis, tačiau pagrindinė sąlyga – dirbamuose laukuose taikyti žemės dirbimo būdą be plūgo (neapverčiant dirvos).
Taip pat pagal veiklą deklaruotuose plotuose būtina užtikrinti dirvos dangą jautriausiu periodu, nustatytu GAAB6, kuris sukurtas tam, kad užtikrinti minimalią dirvožemio dangą apsaugant dirvožemį pažeidžiamiausiu laikotarpiu.
GAAB6 standartas skirtas dirvos apsaugai jautriausiu periodu.
„Tai vienas sudėtingiausių ir įvairaus vertinimo sulaukiantis reikalavimas, įpareigojantis dalyje deklaruoto ploto palikti dangą, kad per žiemą dirva be reikalo nedirvonuotų, kad būtų apsaugoma dirvožemio fizinė struktūra, gerinamas dirvožemio organinių medžiagų kiekis, mažinama maistinių medžiagų išplovimo rizika", – reikalavimą apibūdina ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyresnysis patarėjas Tadas Švilpauskas.
Nors pirminis EK siūlymas buvo palikti dangą visoje dirbamoje žemėje 100 procentų, Lietuvai pavyko išsiderėti šalies ūkininkams palankesnes sąlygas. Pagal GAAB6 reikalavimą kiekvienais metais nuo gruodžio 1 d. iki kovo 15 d. pareiškėjai, deklaravusieji iki 50 ha, turės uždengti 50 proc., o deklaravusieji daugiau kaip 50 ha – 65 proc. deklaruotos ariamosios žemės, sodų, uogynų.
„Yra trys alternatyvios dangos. Viena jų – rudenį pasėtos žieminės kultūros. Kita danga – neapartos ražienos. Kol kas Lietuvoje didelė dalis ūkininkų nuėmę derlių skuba aparti ražienas. Prasidėjus naujajam paramos laikotarpiui to daryti nereikėtų. Vertėtų palikti ražienas iki kitų metų pavasario, – ekonomiškesnį ir aplinkai draugiškesnį žemės dirbimo būdą rekomenduoja Tadas Švilpauskas. –Trečias variantas – augalų liekanos. Ši danga labiausiai tinka uogų ir daržovių augintojams."
Deklaruotuose plotuose su augaline danga ar augalų liekanomis nurodytu laikotarpiu dirbti žemę yra draudžiama. Iki kiekvienų metų spalio 1 dienos būtina apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais juodąjį pūdymą, išskyrus esantį ekologinių laukų apsaugos juostose. Juodojo pūdymo apsėjimo reikalavimas netaikomas daugiamečių sodų plotuose. Visiems pareiškėjams privalomas GAAB6 standartas netaikomas einamaisiais metais įveistiems arba atnaujintiems sodams ir uogynams ir yra neprivalomas plotams, kuriuose augo daržovės, bulvės, runkeliai.
Pasiūlytos 10 ekoschemų apima visus žemės ūkio naudmenų tipus (ariamoji žemė, daugiametės pievos, daugiamečiai sodiniai), įskaitant ekoschemą dėl gyvūnų gerovės didinimo. Tai kompleksinė ekoschema „Veiklos ariamojoje žemėje", taip pat „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu", „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa", „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis", „Eroduotos žemės keitimas pievomis", „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros sistema", „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas", „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo", „Gyvūnų gerovė", „Ekologinis ūkininkavimas" (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai).
Išsamiau susipažinti su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiu planu galite ČIA.