Nuo 2007 metų Lietuvoje veikianti Nacionalinė maisto kokybės sistema, pagal kurią pagaminti produktai žymimi NKP ženklu, padeda vartotojams atskirti, kurių produktų kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais nustatytus saugos, augalų ir gyvūnų gerovės bei aplinkosaugos reikalavimus.
Daugėja produktų grupių ir gaminių
Pernai atnaujinta Nacionalinė maisto kokybės sistema leidžia produktus žymėti dviem ženklais. Pagrindinius reikalavimus atitinkantys produktai gali būti ženklinami žaliu NKP ženklu „Nacionalinė kokybė Lietuva", o ambicingesni gamintojai gali siekti dar aukštesnio kokybės lygio ir sertifikuoti produkciją tamsiai raudonu NKP ženklu „Kokybė".
Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Maisto pramonės ir kooperacijos skyriaus vyriausioji specialistė Natalija Guseva pastebi, kad NKP ženklu „Nacionalinė kokybė Lietuva" žymima vis daugiau maisto produktų grupių ir gaminių.
„Pastebėjome, kad pradėjo plėstis šiuo ženklu žymimų gaminių asortimentas. NKP ženklu „Kokybė" buvo žymima pagrinde vaisiai, uogos, medus, vieno kito gamintojo tiekiami rinkai kiaušiniai ir vištiena. Atnaujinus sistemą, asortimentas pradėjo plėstis. Atsirado ženklu „Kokybė" sertifikuotos kiaulienos gamintojas, taip pat daugiau kiaušinių gamintojų, žyminčių savo produkciją ženklu „Nacionalinė kokybė Lietuva". Šiais metais pažymėti pirmieji pieno produktai, ir tai nuteikia pozityviai, nes rodo didesnį gamintojų susidomėjimą. Kai sistema turi dvi pakopas, ji leidžia pritraukti tuos gamintojus, kurie gamina gerus produktus, bet neįstengia įvykdyti visų ženklui „Kokybė" taikomų reikalavimų", - sakė Maisto pramonės ir kooperacijos skyriaus vyriausioji specialistė.
Pasak N. Gusevos, rinkoje vartotojai jau gali rasti gerokai per 300 augintojų/gamintojų sertifikuotą NKP produkciją. Produktų sertifikavimas dar tik įsibėgėja, reikia laiko, kad vartotojai pradėtų atpažinti ženklą ir pamėgti juo pažymėtą produkciją. Tikimasi, kad didėjanti aukštesnės kokybės produktų paklausa bus paskatinimas gamintojams siekti aukštesnės produktų kokybės.
NKP kokybė nuolat kontroliuojama
Teisė sertifikuoti NKP auginimo, gamybos ir perdirbimo procesus suteikta VšĮ „Ekoagros" ir UAB „Ekoliuks", tokia teisę išsikovojo ir Žemės ūkio rūmai, turintys savo sertifikavimo skyrių. Sertifikavimo institucijos prižiūri ir kontroliuoja abiem ženklais pažymėtų gaminių kokybę.
NKP gamybos procese ribojamas mineralinių trąšų, vaistų (gyvulininkystėje) kiekis, dažnumas ir laikas, įgyvendinami paukščių auginimo be antibiotikų reikalavimai, naudojant augalų apsaugos produktus taikoma ilgesnė išlaukia iki derliaus nuėmimo, produktai į rinką patiekiami šviežesni, nes vartotojui pateikiami per trumpesnį nei įprasta tos kategorijos produktams laikotarpį.
Visas NKP auginimo, gamybos ir (arba) perdirbimo procesas vykdomas kontroliuojamuose ūkiuose ir įmonėse, kurios turi užtikrinti šio proceso atsekamumą ir privalo laikytis taisyklių reikalavimų, įskaitant ir tiekimo į rinką procesą.
„Lietuvos vėliavą turintis žalias ženklas parodo vartotojui, kad produkcija yra pagaminta ir sertifikuota Lietuvoje, tai reiškia, kad ji ne tik yra aukštesnės kokybės, bet ir yra vietinės gamybos, buvo vežama trumpesnį atstumą, dėl to galima tikėtis, kad tokia produkcija bus šviežesnė ir jos transportavimas turėjo mažesnį poveikį aplinkai," – sakė N. Guseva.
Daugėja sveikai maitinančių vaikus
Aukštesnės kokybės, vietiniuose ūkiuose užauginta produkcija siekiama pamaitinti kuo daugiau vaikų darželius, pradines mokyklas, daugiafunkcius centrus ir kitas pagal pradinio ugdymo programą dirbančias įstaigas lankančių vaikų. Kad brangesnė produkcija lengviau skintųsi kelią pas vartotojus, Žemės ūkio ministerija sukūrė programą, kuri kompensuoja kainų skirtumą, susidarantį renkantis ekologiškus ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintus produktus vietoj įprastinių maisto produktų ir žaliavų.
Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Maisto pramonės ir kooperacijos skyriaus vyriausioji specialistės Loretos Mačytės pateikti duomenys rodo, kad 2019 metais, kai programa pradėjo veikti, joje dalyvavo tik septynios ugdymo įstaigos. Persilaužimas įvyko 2021 metais, kai prie programos prisijungė 45 įstaigos, o šiemet kompensacijomis naudojasi jau 63 įstaigos. Net trečdalis jų yra iš Šiaulių.
Per penkerius metus daugiau nei dešimt kartų išaugo ir skaičius vaikų, valgančių iš sertifikuotų ūkiuose užaugintų produktų pagamintą maistą. 2019 metais tokią galimybę turėjo mažiau nei 1000 vaikų, šiemet jų jau yra 10,5 tūkst. Tačiau kad ir kaip sparčiai augo vaikų, mokyklose valgančių vietiniuose ūkiuose užaugintą aukštos kokybės maistą, skaičius, visų Žemės ūkio ministerijos tam skirtų lėšų dar nei vienais metais programa neišnaudojo.
Pernai programa kompensavo produktų brangimą 60 įstaigų, maitinusių 10 tūkst. vaikų. Valstybei, dengusiai kainų skirtumą, tai kainavo 689 tūkst. eurų, nors programai buvo skirta daugiau nei 2,3 mln. eurų. Šiemet kompensacijoms skirta 1,3 mln. eurų. Tikimasi, kad artimiausiais metais sertifikuotų ekologiškų ir NKP produktų paklausa didės ir įstaigų susidomėjimas sveikais produktais vaikų maitinimui dar labiau išaugs, todėl 2024 metais Žemės ūkio ministerija planuoja programai skirti 2,1 mln. eurų ir kasmet šią sumą didinti dar maždaug 10 proc.
Kviečia teikti paraiškas
Kaip tik šiuo metu ministerija kviečia vaikų ugdymo įstaigas teikti paraiškas pagalbai gauti 2024 metams (paramos laikotarpis prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.) pagal Ekologiškų ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimo skatinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose paramos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-267.
Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Maisto pramonės ir kooperacijos skyriaus vyriausioji specialistė L. Mačytė atkreipė dėmesį, kad parama teikiama vaikų ugdymo įstaigoms, dirbančioms pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, taip pat daugiafunkciniams centrams ir pagal pradinio ugdymo programas dirbančioms vaikų ugdymo įstaigoms, tačiau tik tiems centrams ir įstaigoms, kurie dirba taip pat ir pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas. Šių vaikų maitinimui skirtą maistą vaikų ugdymo įstaiga turi gaminti tik tam tikslui skirtose patalpose ir turi turėti galiojantį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą (t. y., nepirkti maitinimo paslaugos).
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos, kurios siekia gauti paramą pagal taisykles, įsipareigoja vaikams maitinti pagal kokybės sistemas pagamintų produktų įsigyti ne mažiau kaip 60 proc. (maksimalus paramos dydis vienam vaikui per mėnesį nuo šių metų padidintas iki 26 eurų (buvo 20 eurų)) arba ne mažiau kaip 50 proc. (maksimalus paramos dydis vienam vaikui per mėnesį nuo šių metų padidintas iki 22 eurų (buvo 17 eurų)) pagal kokybės sistemas pagamintų produktų viso vaikų maitinimui skirto maisto kiekio.
