Išaugo tiesioginės išmokos
Niekas turbūt nesiginčytų, kad smulkūs ūkiai yra ne tik žemės ūkio pagrindas, bet ir ta visuomenės dalis, kurį pagyvina šalies regionų veidą. Smulkūs ir vidutiniai ūkiai aktyviau įsitraukia į trumpąsias maisto tiekimo grandines, gamina tautinio paveldo produktus ir imasi netradicinių bei inovatyvių veiklų ir kuria didesnę pridėtinę vertę.
2023–2027 m. finansiniu laikotarpiu smulkiems ir vidutiniams ūkiams teikiama dar daugiau dėmesio – jiems tiesioginės išmokos išaugo net 70 proc. Jeigu 2017–2020 m. paramai už pirmuosius hektarus buvo skiriama vidutiniškai apie 70 mln. Eur, nuo 2023 m. – 120 mln. Eur, o išmokos mokamos už 50 pirmųjų ha (buvo mokama už 30 ha). Ūkių nuo 30 iki 50 ha išmokų dydžiai padidėjo net 45 proc.
Lietuvoje perskirstymo išmoka yra laiptuojama pagal tokį modelį: už pirmus 10 ha skiriama papildomai apie 75 Eur/ha; už 11-20 ha – 80 Eur/ha; už 21-30 ha – 95 Eur/ha ir už 31-50 ha – apie 105 Eur/ha.
Dar vienas pokytis, kad dabar parama gali pasinaudoti tik tie ūkiai, kurie deklaruoja ne daugiau kaip 500 ha ploto.
Smulkiesiems ūkiams daugiau tenka ir investicinės paramos – 2021–2024 m. parama smulkiųjų ūkių investicijoms padidėjo 66 mln. eurų. Investicijoms skirta 15 000 Eur išmoka, kurią smulkus ūkininkas galėjo išleisti savo ūkio reikmėms, pirkti ir dėvėtą techniką, o įgyvendinus projektą nėra jokio kontrolės laikotarpio.
Be paramos būtų kitoks vaizdas
Kauno rajono Vilkijos apylinkių seniūnijos seniūnas Arūnas Bačiūnas įsitikinęs, kad jeigu ne tiesioginės išmokos ir investicinė parama, smulkūs ir vidutiniai ūkiai dabar atrodytų visai kitaip – neturėtų tokios technikos bei padargų ir kažin kaip verstųsi.
„Gavus paramos, gali pagerinti darbo sąlygas, modernizuotis, užsienyje tokia praktika seniai yra, ir mes, lietuviai, dabar neatsiliekame teikdami paramą“, – sakė seniūnas.
Jis pastebėjo, kad smulkieji ūkininkai dabar gauna daugiau tiesioginių išmokų, nes perskirstymo arba pirmųjų hektarų išmokos mokamos jau už 50 pirmųjų ha, anksčiau buvo už 30 ha. Tai rodo, kad Žemės ūkio ministerija skiria prioritetą smulkiems ūkiams.
Seniūnas minėjo, kad smulkūs ir vidutiniai ūkiai dažniau organizuoja trumpąsias maisto tiekimo grandines. „Stambiam ūkiui reikia stambių investicijų, o smulkiam užtenka ir nedidelės investicijos, kad jis taptų gyvybingesnis ir stipresnis. Kai smulkus ūkis gauna 15 tūkstančių eurų investicinės paramos, jam tai yra visai nemaži pinigai, galima atsinaujinti ir kažką nusipirkti. Stambiam ūkiui tai būtų menka suma, o smulkiesiems tai visai neblogas ramstis. Aišku, ūkininkai visada turbūt nori didesnės paramos, bet remiama yra pagal galimybes“, – svarstė A. Bačiūnas.
Vilkijos apylinkių seniūnijos seniūnas sakė, kad seniūnijoje yra nemažai ūkininkų, kurie pasinaudojo tokia parama ir yra tuo patenkinti. „Kitaip ir negalėtų būti, nes į ūkį įplaukia pinigų, tik sumaniai pasinaudok“, – kalbėjo A. Bačiūnas.
Jis pridūrė, kad seniūnijoje yra nemažai ūkininkų – tiek stambių, tiek ir smulkių. Pastarieji augina įvairią produkciją: braškes, svarainius ir kt., ne vienas pieno gamintojas spaudžia sūrius ir pardavinėja turguose.
Sumažėjo nedarbas ir padidėjo pajamos
SP numatyti prioritetai – daugiau paramos smulkiesiems bei jauniesiems ūkininkams,
teisingesnis paramos paskirstymas tarp regionų ir ūkių, ūkininkų kooperacijos skatinimas, realios paskatos ūkininkauti tvariai ir kt. – turi reikšmingos įtakos kaimo gyventojų užimtumui ir pajamų augimui.
Tai patvirtina statistiniai duomenys. Kaime sumažėjo nedarbas – 2020 m. kaimo vietovėse nedarbo lygis siekė 11,4 proc., o 2023 m. – jau tik 8,8 proc. Svarbu ir tai, kad 2023 m., palyginti su 2020-aisiais, 44,4 proc. išaugo vidutinis darbo užmokestis žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose.
Dar vienas kaimui labai palankus pokytis tai, kad sumažėjo pajamų atotrūkis tarp miesto ir kaimo gyventojų – 2023 m., palyginti su 2020 m., piniginės pajamos kaimo vietovėse išaugo 26,5 proc., o mieste – 21,5 proc.