Pernai aktyviausi buvo augalininkystės sektoriaus pareiškėjai
Parama žemės ūkio valdų modernizavimui, didinant žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, skatinant didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, tvarią gamybą ir pažangių technologijų diegimą – viena svarbiausių ir paklausiausių.
Įgyvendinant Bendrąją žemės ūkio politiką ir siekiant modernizuoti žemės ūkio valdas, 2014–2023 m. laikotarpiu buvo teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Šiai priemonei įgyvendinti 2014–2020 m., įskaitant ir pereinamąjį 2021–2023 m. laikotarpį, buvo skirta 724 mln. Eurų paramos lėšų, iš kurių 16 mln. Eurų – lengvatinėms paskoloms.
„Ši priemonė labai populiari, o pareiškėjų aktyvumas labai didelis, todėl visu laikotarpiu buvo sulaukta daugiau kaip 11 tūkst. paraiškų, kuriose buvo paprašyta 1 mlrd. 214 mln. Eurų paramos lėšų. Jau patvirtintos 6936 paraiškos, kurioms numatyta skirti 689 mln. Eurų paramos – beveik 95 proc. nuo visų šiai priemonei skirtų lėšų. Jau išmokėta 505 mln. Eurų – 70 proc. nuo skirtų visų lėšų“, – teigė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jusienė.
Pagal šią veiklos sritį pareiškėjai galėjo įsigyti žemės ūkio technikos, statyti gamybinius pastatus, investuoti į infrastruktūros atnaujinimą, pirkti transporto priemones.
Tęstinis šios priemonės ir Bendrosios žemės ūkio politikos tikslų įgyvendinimas vyksta ir naujuoju 2023–2027 m. laikotarpiu, parama yra teikiama pagal SP intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Tačiau šiai priemonei, palyginti su praėjusiu laikotarpiu, skirta mažiau lėšų – 230 mln. Eurų, iš kurių 30 mln. – lengvatinių paskolų teikimui.
M. Jusienė priminė, kad ši priemonė startavo 2023-ųjų lapkritį ir gruodį, kada įvyko pirmasis paraiškų teikimas. Jo biudžetas – 80 mln. Eurų, iš kurių 30 mln. Eurų skirta lengvatinėms paskoloms. Lėšos buvo padalintos pagal sektorius: 15 mln. Eur teko pieninei galvijininkystei, 7,5 mln. Eur– mėsinei galvijininkystei ir kitiems gyvulininkystės sektoriams, 7,5 mln. Eur – kiaulininkystei ir paukštininkystei, 10 mln. Eur – sodininkystei, uogininkystei ir daržininkystei ir dar 10 mln.Eur – kitiems augalininkystės sektoriams.
„Iš viso buvo pateiktos 146 paraiškos, tačiau ne visos jos buvo kokybiškos, todėl į atrankos vertinimą pateko tik 134 paraiškos. Paprašyta 41 mln. Eurų. Aktyviausi buvo augalininkystės sektoriaus pareiškėjai, jų prašoma paramos suma beveik du kartus viršija skirtą lėšų biudžetą. Šiek tiek mažiau aktyvūs buvo pienininės ir mėsinės galvijininkystės, taip pat kiaulininkystės ir paukštininkystės sektorių dalyviai“, – pastebėjo ŽŪM atstovė.
Naujas kvietimas – balandžio-gegužės mėnesiais
Šiemet nuo balandžio 2 d. iki gegužės 31 d. vėl bus galima teikti paraiškas pagal šią SP intervencinę priemonę. Paraiškų kvietimo biudžetas – 50 mln. Eurų, lėšos vėl paskirstytos pagal sektorius: 15 mln.Eur numatyta pieno gamintojams, 7,5 mln.Eur – mėsinei galvijininkystei, 7,5 mln. Eur– kiaulininkystei ir paukštininkystei, 10 mln. Eur– sodininkystei, uogininkystei, daržininkystei, tiek pat ir kitiems augalininkystės sektoriams.
Parama bus teikiama pagal taisykles, kurios žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-640 yra patvirtintos 2023 m. spalio 4 d. Pasak M. Jusienės, didelių pokyčių nėra, paramos galės kreiptis ūkininkai ir žemės ūkio veiklą vykdantys juridiniai asmenys, kuriems keliami reikalavimai išlieka tie patys: iki paramos paraiškos pateikimo jie turi nepertraukiamai užsiimti žemės ūkio veikla ne trumpiau kaip 1 metus; gauti 50 proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos; valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, turi būti ne mažesnis kaip 30 001 Eur.
ŽŪM atstovė akcentavo, kad šiek tiek buvo pakeistas reikalavimas, susijęs su paramos padidinimu jauniesiems ūkininkams. Jis buvo konkretizuotas, nustatant, kad 20 proc. punktų didesnė paramos suma gali būti teikiama jauniesiems ūkininkams, kurie pirmą kartą pagal šią intervencinę priemonę teikia paraišką 5 metų laikotarpiu po įsikūrimo.
Svarbus administracinis palengvinimas pareiškėjams – atsisakyta paramos sutarčių sudarymo. Tačiau atsirado reikalavimas, kuris įtvirtintas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, kad parama nebus teikiama kailinių žvėrelių auginimui.
Pareiškėjai gali prašyti tik dotacijos, dotacijos ir lengvatinės paskolos investicijoms ar apyvartiniam kapitalui ar tik lengvatinės paskolos investicijoms ar apyvartiniam kapitalui.
„Norėtume, kad lengvatinės paskolos būtų populiaresnės, tačiau tai nėra taip paklausu. Po praėjusių metų kvietimo pagal SP intervencinę priemonę paaiškėjo, kad paskolų paprašė tik 24 pareiškėjai, o prašoma paskolų suma sudarė beveik 4 mln. eurų. Tikimės, kad ši paramos forma įgaus pagreitį ir pareiškėjai bus aktyvesni. Paraiškas dėl lengvatinės paskolos galima teikti visus metus, yra tęstinis tokių paraiškų kvietimas, tad raginame žemės ūkio subjektus tuo pasinaudoti. Visgi lengvatinių paskolų palūkanų normos yra mažesnės, tai turėtų būti patrauklu“, – aiškino M. Jusienė.
Parama tvarioms investicijoms
Iki šių metų vasario 29 d. buvo galima teikti paraiškas pagal SP intervencinę priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ – dotacijoms ir lengvatinėms paskoloms gauti.
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM duomenimis, dotacijoms buvo skirta 36,7 mln. Eur paramos, o paprašyta – daugiau kaip 18 mln. Eur, pateiktos 38 paraiškos. Lengvatinėms paskoloms kompensuoti buvo skirta 5 mln. Eur, tačiau paraiškų dėl šios paramos nebuvo sulaukta. Paskelbtas naujas tęstinis kvietimas tik lengvatinėms paskoloms gauti pagal priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“. Sudarytos galimybės paraiškas teikti nuo 2024 m. kovo 1 d. iki gruodžio 31 d., tačiau ne ilgiau, nei pasiekiama paraiškų priėmimo etapui skirta lėšų suma.
Pagal šią priemonę galima prašyti paramos šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako išmetimus mažinančių bei oro kokybę gerinančių technologijų diegimui ūkyje (privaloma veikla), taip pat biodujų gamybai iš gyvulininkystėje susidarančio mėšlo ir kitų biologiškai skaidžių žemės ūkio atliekų bei investicijoms į perėjimą prie aukštesnių, nei pareiškėjui privalomi ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų.
