Biologinė sauga – kasdienis rūpestis
Užkrečiamųjų ligų protrūkiai skaudžiai paveikia ūkius, sukelia didelius nuostolius, sukuria įtampą visame sektoriuje ir kainuoja valstybei. Todėl labai svarbi laikytis visų įmanomų saugos priemonių ir rekomendacijų.
Lietuvoje pirmasis šiemet paukščių gripo protrūkis patvirtintas sausio 28 d. ,,Vilkyčių paukštyne“, kur buvo laikoma virš 246 tūkst. dedeklių vištų. O kiek anksčiau paukščių gripo virusas nustatytas Alytaus rajone kritusiai gulbei.
Žemės ūkio bendrovės „Ginkūnų paukštynas“, kur laikomos dedeklės vištos, vadovas Mindaugas Kavaliauskas sakė, kad paukštininkams dabar neramu, nes atsitikus nelaimei ir nesulaukus valstybės pagalbos, paukštynui atsitiesti būtų sunkiai pakeliama užduotis. Kartu jis pabrėžė, kad biologinė sauga – kasdienis jų rūpestis.
„Mes visada saugomės, kiekviena paukščių ferma turi patvirtintas biologinės saugos taisykles, kurių turi laikytis. Be to, mus nuolat prižiūri, tikrina, ar mes laikomės nustatytų reikalavimų“, – sakė „Ginkūnų paukštyno“ vadovas.
Jis teigė, ir ŽŪM, ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) teikiamos rekomendacijos yra priimtinos. M. Kavaliausko manymu, svarbiausia, kad aplink komercinius paukštynus nebūtų mažuose ūkiuose ar gyventojų kiemuose lauke laisvai laikomų naminių paukščių.
ŽŪM primena, ko turi laikytis paukštininkystės ūkiai, kad išvengtų paukščių gripo. Tokių priemonių ne viena:
laukinių paukščių migracijos metu naminius paukščius būtina laikyti uždarose patalpose arba aptvaruose su stoginėmis, apsaugančiomis nuo kontakto su laukiniais migruojančiais paukščiais;
naminiams paukščiams skirtą pašarą būtina laikyti taip, kad jis būtų apsaugotas nuo laukinių paukščių, graužikų ir kitų gyvūnų, galinčių mechaniškai pernešti virusą;
naminių paukščių girdymui negalima naudoti atvirų vandens telkinių vandens;
namines žąsis ir antis būtina laikyti atskirai nuo kitų naminių paukščių;
nesilankyti kitose paukščių laikymo vietose, vengti tiesioginio kontakto su laukiniais paukščiais.
Ragina įvertinti rizikas
ŽŪM atstovai atkreipia dėmesį, kad Lietuva negali uždrausti paukščių ir su paukštininkyste susijusių produktų įvežimo iš Europos Sąjungos (ES) valstybės, kurioje nustatytas paukščių gripas. Šių produktų prekyba draudžiama tik iš tų ES valstybės zonų, kuriose nustatytas paukščių gripas, todėl atsakomybę turi prisiimti ir atsargumo bei apsaugos priemonių turi laikytis ir patys paukščių augintojai. Tiek Lenkijos, tiek Lietuvos kontroliuojančios institucijos leidimus paukščiams vežti išduoda tik iš tų ūkių, kurie nepatenka į paukščių gripo apimtas teritorijas.
„Lietuvos ir Lenkijos prekybiniai ryšiai yra intensyvūs, tad kaimyninėje šalyje greitai plintantys ir itin ženklių ekonominių nuostolių atnešantys paukščių gripo protrūkiai kelia didelę grėsmę visai Lietuvos paukštininkystei. Todėl tiek verslininkai, tiek privatūs asmenys, palaikantys prekybinius ryšius su Lenkija, turėtų atsakingai įvertinti galimas rizikas įsivežant paukščius ar kitus produktus, galinčius turėti viruso užkratą, tiek lankymąsi Lenkijos objektuose, kuriuose laikomi paukščiai“, – ragina ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Saulius Jasius, pabrėždamas, kad turime būti itin atsargūs, jog užkratas nepasiektų mūsų šalies, ir kviesdamas saugoti Lietuvos paukštininkystę.
Šiemet sausį Lenkijoje buvo užfiksuota net 14 labai patogeniško paukščių gripo protrūkių komerciniuose ūkiuose ir 3 mažuose ūkiuose. Paskutiniai paukščių gripo protrūkiai užfiksuoti Lenkijos Puławy, Tarnowskie Góry, Kluczbork, Lubliniec, Góra regionuose. Užkrėsti ūkiai buvo izoliuoti, o užsikrėtę paukščiai ir jų produktai naikinami.
Ką turi žinti paukščių laikytojai?
Privalu žinoti, kad sveiki paukščiai šia greitai plintančia liga suserga lesdami užkrėstą lesalą arba gerdami užkrėstą vandenį. Paukščių gripas taip pat perduodamas netiesioginio kontakto būdu per užsikrėtusių paukščių išskyras, ypač išmatas, per apkrėstus pašarus, vandenį, inventorių, rūbus, avalynę ar kitus daiktus. Svarbu ir tai, kad yra galimybė užkratui plisti ir per transportą.
Susirgę paukščiai nustoja lesti, gerti, sunkiai kvėpuoja, pamėlsta paukščių skiauterės, barzdelės, patinsta galvos ir kaklo audiniai, atsiranda kraujosruvos odoje ir gleivinėse. Paukščiai gaišta. Nuo ligos gali nugaišti iki 100 proc. visų ūkyje laikomų paukščių.
Pastebėjus paukščių sveikatos pakitimus būtina kuo skubiau pranešti privačiam veterinarijos gydytojui ar VMVT – užpildžius anketą arba paskambinus telefonais: 1879 ir +370 5 242 0108. Ir gyventojų, kurie pastebi nugaišusius laukinius paukščius, prašoma apie tai pranešti užpildant anketą ar aukščiau nurodytais telefonais.
Kompensuoja iki 100 proc. patirtų nuostolių
Vis didesnę grėsmę ir rūpestį kelia ir kitos greitai plintančios užkrečiamosios gyvūnų ligos – snukio ir nagų, mėlynojo liežuvio. Lietuvoje jau ne vienus metus kovojama ir su afrikiniu kiaulių maru.
Ištikus tokiai nelaimei žemdirbiai nelieka vieni. ŽŪM gyvulių savininkams, tinkamai besilaikantiems saugos priemonių, kompensuoja iki 100 proc. patirtų nuostolių. Jie kompensuojami, kai pasireiškia tokios gyvūnų užkrečiamosios ligos: galvijų maras, avių ir ožkų maras, kiaulių vezikulinė liga, mėlynojo liežuvio liga, Tešeno liga, avių arba ožkų raupai, Rifto slėnio karštinė, žvynelinė liga, afrikinė arklių liga, vezikulinis stomatitas, Venesuelos arklių virusinis encefalomielitas, hemoraginė elnių liga, klasikinis kiaulių maras, afrikinis kiaulių maras, kontaginė galvijų pleuropneumonija, paukščių gripas, Niukaslio liga, snukio ir nagų liga.
Kreiptis dėl nuostolių kompensavimo gali ūkinių gyvūnų savininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuriam ūkiniai gyvūnai priklauso nuosavybės teise, vykdantis pirminę žemės ūkio gamybą. Kompensacijos skiriamos tokiu atveju, jeigu jų prašanti įmonė nėra sunkumų patirianti, išskyrus tai, kai įrodoma, kad sunkumų atsirado dėl gyvūnų užkrečiamosios ligos. Prašant kompensuoti nuostolius svarbu, kad apie ligos protrūkį būtų pranešta VMVT, o VMVT – Žemės ūkio ministerijai.
Kompensuojama tik už tuos ūkinius gyvūnus, kurie nugaišo, buvo paskersti ar nugaišinti, naikinant gyvūnų užkrečiamosios ligos židinį. Jie privalo būti užregistruoti Ūkinių gyvūnų registre.
Už ką atlyginama?
Už ką iki 100 proc. atlyginami nuostoliai, kai yra likviduojamas užkrečiamosios ligos židinys ir vykdomos skubios priemonės? Čia sąrašas netrumpas – už sunaikintus ūkinius gyvūnus (vidutine rinkos verte, buvusia prieš mėnesį prieš pasireiškiant užkrečiamajai ligai); sunaikintus gyvūninius produktus – mėsą, pieną, kiaušinius; sunaikintus pašarus, lesalus, pašarines žaliavas; taip pat – atliktą ūkių ir įrangos valymą, dezinsekciją ir dezinfekciją; ūkinių gyvūnų gaišinimą; nugaišusių ar nugaišintų ūkinių gyvūnų ar jų dalių transportavimą iki užkasimo (laidojimo) ar sunaikinimo vietos ir už nugaišintų ar nužudytų ūkinių gyvūnų sunaikinimą (užkasant arba sudeginant ne šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo įmonėje); užkrėstų pašarų transportavimą iki sunaikinimo vietos ir sunaikinimą.
Nuostoliai apskaičiuojami vadovaujantis patvirtinta metodika. Skaičiuojant nuostolius minusuojamos iš draudimo įmonių gautos draudimo išmokos ir nepatirtos įprastos išlaidos.
Svarbu žinoti, kad nuostoliai gali būti ir nekompensuojami tokiu atveju, jeigu ligą sukėlė tyčiniai ūkinių gyvūnų savininkų veiksmai, t. y., jei savininkai savo veiksmais ar neveikimu prisidėjo prie gyvūnų užkrečiamosios ligos sukėlimo ar išplitimo arba trukdė VMVT ar kitų kompetentingų institucijų ir tarnybų veiklai, vykdant gyvūnų užkrečiamųjų ligų židinių likvidavimo ir (ar) prevencijos priemones.
Taip pat ir tada, kai ūkinio gyvūno savininkas nesilaikė biologinio saugumo priemonių reikalavimų ir dėl to per paskutinius vienus metus ūkinio gyvūno savininkas yra baustas administracine tvarka.
Kur kreiptis ir ką pateikti?
Ūkinių gyvūnų savininkai dėl nuostolių atlyginimo ne vėliau kaip per vienus metus nuo oficialaus VMVT patvirtinimo apie ligos židinio likvidavimą dienos, arba nuo prevencijos priemonių įvykdymo buferinėje zonoje dienos, arba nuo VMVT patvirtinimo, kad ūkinių gyvūnų savininkas įvykdė salmoneliozės valstybinės programos priemones, turėtų kreiptis į savivaldybių komisijas ir pateikti Nuostolių, kuriuos patyrė ūkinių gyvūnų savininkai, vykdydami gyvūnų užkrečiamųjų ligų židinių likvidavimo ir (ar) prevencijos priemones, taip pat salmoneliozės valstybinės programos priemones, kompensavimo tvarkos apraše nurodytus dokumentus.
