Vis daugiau žemdirbių tai įvertina, juolab kad už sertifikuotos sėklos naudojimą jiems yra skiriama parama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) kompleksinę ekologinę sistemą „Veiklos ariamojoje žemėje“.
Kelias į tvarų ūkininkavimą
Remiantis 2024 m. žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo rezultatais, SP kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinė veikla „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ tapo dar populiaresnė tarp žemdirbių – šiemet buvo deklaruotas 36 proc. didesnis plotas nei praėjusiais metais.
2023 m. buvo deklaruota 210,9 tūkst. ha, o 2024 m. – 286,3 tūkst. ha, kur pasėta sertifikuota sėkla.
Lietuvoje sertifikuota sėkla pasėjama tik apie 20 proc. javų pasėlių, tai gana nedaug, nes ES šalyse
tokia sėkla apsėjama vidutiniškai 50 proc.
Norint paskatinti ūkininkus naudoti sertifikuotą sėklą, SP numatyta veikla „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, pagal kurią parama teikiama plotus apsėjant javų, ankštinių javų ir žolių sertifikuota sėkla.
Suplanuota išmoka už sertifikuotos sėklos naudojimą – 16 Eur/ha.
Žemės ūkio specialistai labai palankiai vertina tai, kad žemdirbiai daugiau laukų apsėja sertifikuota sėkla. Toks pasirinkimas naudingas ne tik ūkiui, bet ir visai visuomenei, nes kokybiškos sėklos naudojimas leidžia didinti augalų derlingumą ir mažinti sąnaudas. Vadinasi, toks ūkininkavimas užtikrina visuomenės aprūpinimą maisto produktais ir tausoja resursus.
Didina derlingumą minimaliomis sąnaudomis
Lietuvos agronomų sąjungos (LAS) Pasvalio rajono skyriaus pirmininkė dr. Laura Masilionytė teigė, kad kokybiškos sėklinės medžiagos naudojimas ūkyje – vienas svarbiausių agrotechnikos veiksnių, padedančių didinti augalų derlingumą minimaliomis sąnaudomis.
Sprendžiant iš 2024 m. pasėlių deklaravimo rezultatų, tai pradeda suprasti vis daugiau žemdirbių.
„Tinkamai paruošus sėklinę medžiagą, augalininkystėje galima sumažinti išlaidas trąšoms ir padidinti jų panaudojimo efektyvumą, taip pat tai prisideda prie našesnio augalų apsaugos ir tręšimo priemonių išnaudojimo ūkiuose. Taip sumažės gamybos kaštai gaminant kokybišką produkciją ir nemažinant derlingumo, kartu bus didinamas ūkių konkurencingumas rinkoje“, – sakė dr. L. Masilionytė.
Ne paslaptis, kad daug šalies ūkininkų sėja savo ūkyje išaugintus grūdus, motyvuodami, kad taip yra pigiau. Tačiau jie neįvertina, kad sėjant savo išaugintą derlių, blogėja sėklos ūkinės ir biologinės savybės. O sertifikuota sėkla būna kokybiškesnė ir gerai išlaikiusi genetines veislės savybes.
Dažnu atveju ūkininkai įsigyja dalį sertifikuotos sėklos, vėliau ją padaugina, bet taip sėkla netenka savo potencialių savybių.
„Nustatyta, kad sėklos genetinė atmintis išlieka tik ketverius metus. Po veislės sukūrimo ar atnaujinimo dar dvejus metus sėklos persėjamos selekcijos centruose. Sėklininkystės įmonės jas augina dar vienus metus. Tad ūkininkai gauna sėklą, kuri net trejus metus buvo persėta. Vadinasi, iki genetinės atminties praradimo pradžios lieka vos vieni metai“, – pasakojo LAS Pasvalio rajono skyriaus pirmininkė.
Kokybiška sėkla – gero derliaus pagrindas
Žemės ūkio specialistai pastebi, kad kalbant apie pasėlių auginimo technologijas bene labiausiai koncentruojamasi į trąšų ir pesticidų panaudojimą, o sėklos kokybei skiriama mažiau dėmesio. O juk tai yra gero derliaus pagrindas, lemiantis ir ūkio ekonominę naudą, ir tvarų ūkininkavimą.
Dr. L. Masilionytė pabrėžė, kad pasėjus blogos kokybės sėklą, mažėja ir kitų agrotechnikos priemonių reikšmė.
Ji aiškino, kokia sėkla yra kokybiška. Kokybiškos sėklos pasižymi vienarūšiškumu, grynumu, aukšta dygimo energija, puikiu daigumu ir sparčiu vystymusi per vegetaciją.
„Ūkiuose labai svarbus pasėlio vystymosi vientisumas, kad panaudotų augalų apsaugos priemonių poveikis būtų optimalus“, – dėmesį atkreipė LAS Pasvalio rajono skyriaus pirmininkė.
Pasak jos, vienas iš svarbiausių kokybiškos sėklinės medžiagos rodiklių – sėklos daigumas, kuris priklauso nuo sėklų amžiaus, laikymo sąlygų, brandumo, ir švarumas, priklausantis nuo auginimo technologijos. Svarbiausias sėklų kokybės rodiklis, rodantis jos tinkamumą sėjai, – laboratorinis daigumas.
Žemės ūkio specialistė akcentavo, kad tyrimais nustatyta, jog stambesni grūdai pasižymi aukštesniu laboratoriniu daigumu.
„Jeigu sėklinė medžiaga yra nevienalytė, susiduriama ir su netolygiu lauko sėklų daigumu, o tai sukelia įvairių problemų. Kai pasėlis per tankus, būna didesnė augalų konkurencija ir per mažas maitinamasis plotas, o kai per retas – racionaliai neišnaudojama dirva ir joje esantys mitybiniai elementai.
Kai sėkla paruošta kokybiškai, pasėlis sudygsta greitai ir tolygiai. Tuomet galima laiku naudoti augalų apsaugos priemones ir tręšti“, – teigė dr. L. Masilionytė.