Dėmesys dirvožemio sveikatai
Lietuvos neariminės tausojamosios asociacijos (LNTA) tarybos narys, UAB „Alfa agro“ generalinis direktorius Virginijus Beinoras sako, kad tausojančiosios žemdirbystės nauda – vienareikšmiška, o tausojantis ūkininkavimas – kompleksinis dalykas, kuris prasideda pirmiausia nuo mąstymo ir susivokimo, ko ūkininkas siekia.
Jis minėjo, kad tausojančioji žemdirbystė pirmiausia apima bearimes technologijas, tinkamą augalų kaitą, tarpinių pasėlių auginimą, organinių trąšų naudojimą ir kt.
„Tapęs agronomu nuo pat studijų baigimo kreipiau dėmesį į dirvožemio sveikatą, nes dirvožemis – pagrindinė ūkininko darbo priemonė. Svarbiausia yra ne kokį traktorių nusipirkti ar naują augalų apsaugos produktą panaudoti, bet išlaikyti natūralų dirvožemio derlingumą. Mes seniai stengiamės tik minimaliai judinti žemę, dar iki ekologinių sistemų ir europinių išmokų pradėjome auginti tarpinius pasėlius, taikyti sėjomainą. Taip ūkininkavome, nelaukdami kažkokios papildomos paramos“, – pasakojo V. Beinoras.
Pasak LNTA atstovo, Lietuvoje yra daug ūkininkų, kurie jau seniai stengiasi minimaliai dirbti žemę ir taiko kitas tausojančias priemones, nes supranta, kad reikia išsaugoti dirvožemį, tai leidžia būti mažiau priklausomiems nuo aplinkinių faktorių.
„Strateginiame plane atsiradusios ekologinės sistemos – labai geras dalykas, jos yra kaip palengvinimas ir ypač tiems, kurie dar nežinojo, kaip tausojančiai reikia ūkininkauti. Už tai dabar dar moka pinigus, tik imk ir veik“, – komentavo UAB „Alfa agro“ generalinis direktorius.
Svarbu keisti mąstymą ir dirbti kompleksiškai
V. Beinoras atkreipė dėmesį, kad tausojančiosios žemdirbystės rezultatas ir efektas pasimato ne iškart, tam reikia laiko, nuoseklumo, ir, žinoma, – kompleksiškumo.
„Čia procesas nebus toks staigus. Mes mažiausiai dvidešimt metų alinome dirvožemius, tai juos atkurti prireiks tiek pat ar net daugiau metų. Paprastai pasakius, dirvožemis susideda iš mineralinės ir organinės dalių, tai pastarosios nemažai praradome, todėl ją reikia atkurti, tam reikia laiko, per metus to nepadarysi. Reikia nuosekliai ir kompleksiškai dirbti, čia neišgelbės nusipirkta tiesioginė sėjamoji ar kas kita, būtinos kompleksinės priemonės, nes vieną dieną ateityje dirvožemis gali tapti neproduktyvus“, – sakė LNTA atstovas.
Anot V. Beinoro, prie tausojančiosios žemdirbystės labai prisideda ekologinės ekosistemos ir SP numatyta parama, tik svarbu, kad žemdirbiai ne dėl išmokų, o sąmoningai dalyvautų tose skatinamose veiklose ir keistų savo mąstymą bei požiūrį į ūkininkavimą.
„Jeigu ūkininkai sąžiningai dalyvaus ir laikysis įsipareigojimų, turės gerą sėjomainą, augins tarpinius pasėlius ir sės kokių 6 kultūrų mišinius, minimaliai judins žemę, tuomet bus ir atitinkami rezultatai. Aišku, reikės laiko, kad dirvožemis atsikurtų, tuomet būsime mažiau priklausomi nuo mineralinių trąšų“, – kalbėjo UAB „Alfa agro“ vadovas.
Tvarios gamybinės veiklos neprarado populiarumo
SP yra numatytos kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinės veiklos, kuriomis skatinama augalų kaita, tarpinių pasėlių auginimas, bearimės žemdirbystės technologijos.
Pernai tiems, kurie pasirinko kompleksinės ekologinės sistemos veiklą „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, buvo numatyta vieno dydžio papildoma priemoka, nepriklausomai nuo taikomos bearimės technologijos lygio. O šiemet, stengiantis labiau paskatinti taikyti aukštesnio lygio bearimes technologijas, ūkininkams, kurie taiko tiesioginę ir juostinę sėją, numatyta po 66 Eur už ha pasėlių, o tiems ūkiams, kurie taiko negilų (iki 10 cm gylio) viso dirvos paviršiaus dirbimą, – 20 Eur/ha.
Pernai bearimiu būdu auginamų kultūrų deklaruoti plotai viršijo 1,2 mln. ha ir sudarė apie 65 proc. visos dirbamos žemės. Šiemet žemdirbiai dar aktyviai rinkosi tokį žemdirbystės būdą. Preliminariais žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo rezultatais, 2024 m. pagal veiklą „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ deklaruotas plotas 20 proc. viršijo deklaruotą 2023 m. ir pasiekė 1,4 mln. ha. Pareiškėjai labiau rinkosi tokį bearimių technologijų žemės dirbimo būdą, kuriam taikomi paprastesni reikalavimai ir už kurį skiriama mažesnė išmoka.
Šiemet pasikeitė išmokos ir už tarpinius pasėlius: atsirado du išmokos dydžiai – už tarpinius pasėlius per žiemą – 139 Eur/ha, už įsėlį ar posėlį – 50 Eur/ha. Šiais metais pagal veiklą „Tarpiniai pasėliai“ buvo deklaruota 341,4 tūkst. ha, o 2023 m. – 343,9 tūkst. ha.
Pagal veiklą „Augalų kaita“ šiemet, palyginti su 2023 m., deklaruotas 25 proc. didesnis plotas: 2024 m. – 732,3 tūkst. ha, o 2023 m. – 584,7 tūkst. ha. Pernai išmokos už veiklą „Augalų kaita“ siekė 28,5 Eur už ha. Nuo 2024 m. šiai veiklai didėja finansavimas – vidutiniškai nuo 15,7 iki 31,4 mln. Eur per metus.