Ne viskas klojosi kaip sviestu patepta
„Trumposios maisto tiekimo grandinės – kaip gyvas organizmas, jos nuolat keičiasi, priklausomai nuo rinkos ir ekonominės situacijos, keičiasi ir patys ūkininkai bei vartotojai“, – pastebi jau apie 7 metus trumpųjų tiekimo grandinių sistemoje veikiančios UAB „Ekomarket“ atstovas Mindaugas Stragys.
Bendrovė superka ir parduoda ūkininkų užaugintą ir pagamintą produkciją, vykdo elektroninę prekybą, taip pat turi ir fizinę parduotuvę Vilniuje – kitaip tariant, yra trumpos tiekimo grandinės tarpininkas.
„Turime apie 50 pagrindinių tiekėjų iš Lietuvos ir jais labai džiaugiamės. Teigiamas dalykas, kad vis daugiau ūkininkų yra linkę kurti savo prekių ženklus. Yra jau ir žinomų ūkių, atsiranda ir naujų, kurie kuria prekės ženklą ir pakankamai plačiai pardavinėja savo produktus. Labai smagu su jais bendradarbiauti, norėtųsi juos ir paminėti, pavyzdžiui, ūkininkas Paulius Dijokas tiekia paukštieną, „Du Medu“ ekologines kruopas ir duoną, vartotojams žinoma ir tikroji ūkinė bendrija „Mėta“, ir daug kitų tiekėjų“, – vardijo atstovas.
M. Stragys pripažino, kad įsitraukus į trumpųjų tiekimo grandinių vystymą ne viskas klojosi kaip sviestu patepta, stigo žinių ir patyrimo. Pasak jo, vienas iš sunkumų tas, kad yra sudėtinga užtikrinti pastovų žemės ūkio ir maisto produktų tiekimą.
„Tai padaryti dar sudėtingiau, kai didžiąja dalimi tieki ekologiškus produktus. Esame priklausomi nuo ūkininkų ir jų išauginamų produktų, gamtos, tiekimo sąlygų ir kainų. Tad nelengva suformuoti pastovių tiekėjų ratą, atliekame sunkų darbą ir nuolat ieškome naujų tiekėjų. Siekiant stabilesnio tiekimo, suformavome vertikalią integraciją, kai per „Leonpolio dvaro kooperatyvą“ auginame ekologiškas daržoves, kad galėtume užtikrinti pastovumą“, – pasakojo „Ekomarket“ atstovas.
Auginti ir užsiimti prekyba – sunki užduotis ūkininkui
M. Stragys kartu su partneriais buvo vieni pirmųjų, kurie gavo paramą trumpųjų maisto tiekimo grandinių projektui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“.
„Supratome, kad šiuo atveju svarbiausia yra investuoti į prekybos vietas. Todėl kokybiškai įrengėme prekybos vietą, įsigijome šaldytuvus, šaldiklius, šiuolaikinius kasos aparatus ir skaitmenizavome savo prekybą, tai leidžia iškart žinoti, kiek ir ko yra parduota ir ko reikia. Turime galimybę produkciją atvėsinti, šaltai laikyti, šaldyti. Tai ypač svarbu sezoninėms ekologiškoms prekėms. Dar vienas būtinas dalykas – logistika. Taigi, trumpoms maisto tiekimo grandinėms yra svarbu turėti gerą prekybinę įrangą, tinkamą sandėliavimą ir transporto priemones“, – apibendrino trumpųjų tiekimo grandinių vystytojas.
„Ekomarket“ atstovas atkreipė dėmesį, kad trumpos tiekimo grandinės įtraukia ir sustiprina smulkius gamintojus.
„Mūsų visa trumpos tiekimo grandinės ekosistema – startas smulkiems ūkininkams. Būna, kad jie išauga šiuos „marškinėlius, tampa stambesni ir produkciją ima tiekti į prekybos tinklus, tada į jų vietą turime atvesti naują smulkesnį tiekėją. Reikia suvokti, kad mes esame smulkių ūkių trumpoji grandinė. Bet taip pat reikia suprasti, kad tie pardavėjai, trumposios tiekimo grandinės tarpininkai, atlieka labai sunkų ir rizikingą darbą“, – pabrėžė M. Stragys.
Trumpųjų maisto tiekimo grandinių vystytojas atkreipė dėmesį ir į tai, kad būtina ugdyti ir vartotoją, aiškinti, kodėl naudinga vartoti sezonišką, kokybišką ir vietoje užaugintą lietuvišką maistą.
„Dažnas dabar nori kone ištisus metus pirkti žalius agurkus ir braškes, bet nemato alternatyvų – daug sezoninių produktų. Kai ateina šakniavaisių metas, nereikėtų ieškoti braškių. Reikia dar labiau šviesti vartotojus, kad jie atrastų ropes, pastarnokus, salierus ir kt. Labai norime per trumpąsias maisto tiekimo grandines akcentuoti sezoniškumą ir paaiškinti klientams, kaip svarbu ir naudinga vartoti lietuvišką sezonišką produkciją. Tada ir kokybė išlaikoma, ir kaina būna patrauklesnė“, – sakė „Ekomarket“ atstovas.
Parama ir paskatos trumpos maisto tiekimo grandinėms vystyti
2023–2027 m. SP trumpoms tiekimo grandinėms remti yra numatyta 10 mln. Eur. Šios intervencinės priemonės tikslas – skatinti žemės ūkio subjektų bendradarbiavimą, kuriant ir plėtojant trumpas tiekimo grandines, skatinti smulkių ir vidutinių ūkių pajamų augimą.
Parama trumposioms maisto tiekimo grandinėms vystyti teikiama pagal tris modelius: įprastam kelių ūkio subjektų bendradarbiavimui skiriama 150 tūkst. Eur; kooperuojantis ir orientuojantis labiau į viešąsias maitinimo paslaugas teikiančių įmonių aprūpinimą maisto produktais, dalyvaujant viešųjų pirkimų sistemoje – 250 tūkst. Eur; ir kai kuriamos didelės apimties trumpos tiekimo grandinės – logistikos centrai (realizacijos tinklai), galima tikėtis paramos nuo 700 tūkst. Eur (naudojant esamą logistikos infrastruktūrą) ir iki 1 500 tūkst. Eur – statant naują logistikos infrastruktūrą.
Nuo 2024 m. pradžios įsigaliojo Žemės ūkio ministerijos inicijuota Viešųjų pirkimų įstatymo pataisa, leidžianti perkančiosioms organizacijoms paprasčiau įsigyti žemės ūkio ir maisto produktų iš mūsų šalies ūkių. Taip sudarytos sąlygos ūkininkams ar kooperatyvams, kaip trumpųjų maisto tiekimo grandinių dalyviams, lengviau įsitraukti į viešuosius pirkimus ir produktus tiekti pasinaudojus neskelbiamų derybų būdu.
Siekiant išplėsti žemės ūkio ir maisto produktų realizaciją vietos rinkose, sudarytos galimybės ūkininkams vystyti inicijuoti didesnės apimties trumpąsias maisto tiekimo grandines, sudarant sutartis su viešojo maitinimo ar viešąsias paslaugas teikiančiomis organizacijomis dėl žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo.