Siekdama dar labiau populiarinti trumpąsias maisto tiekimo grandines ir paskatinti visuomenę vartoti vietiniuose ūkiuose užaugintus žemės ūkio ir maisto produktus, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) šių metų pabaigoje planuoja paleisti mokymų ir bendradarbiavimo įrankį – interneto svetainę, kurios tikslas – padėti maisto gamintojams susirasti savo potencialų vartotoją ar perkančiąją organizaciją.
Vaikų džiaugsmui – natūralūs skanėstai
„Mūsų tikslas – produkcijos tiekimas ciklu „nuo lauko iki stalo“, tokiu būdu, atidžiai stebėdami visus procesus, dalyvaudami kiekviename auginimo bei perdirbimo žingsnyje, galime užtikrinti, kad pirkėjus pasieks kokybiški ir vertingi gaminiai, pagaminti iš sertifikuotų žaliavų“, – sako Anykščių rajono ūkininkė, Kavarske įsikūrusio „Grigaliūnų ūkio“ atstovė Vilma Tocionytė.
Grigaliūnai – žinomi uogų augintojai, jų įkurtas braškių ūkis buvo vienas pirmųjų Anykščių rajone. Dabar ūkyje sukasi jauna karta, čia brandinami bei įgyvendinami patys moderniausi sumanymai ir novatoriški sprendimai.
2020 m. ūkyje buvo įrengtas perdirbimo cechas, kuriame perdirbamos ūkyje užaugintos uogos: spaudžiamos sultys, ruošiamos tyrės, džiovinamos uogų juostelės, gaminami saldainiai-guminukai – tikras vaikų ir kito amžiaus smaližių džiaugsmas.
„Grigaliūnų ūkyje“ gaminami ir skanėstai iš daržovių: įvairių derinių duonelės iš moliūgų, morkų, burokėlių, kopūstų, saliero šaknies, česnako, sėklų ir t. t., džiovinti burokėliai, cukinijos, paprikos, pomidorai ir t. t. Ruošiami ir įvairūs prieskonių mišiniai, burokėlių, morkų, špinatų milteliai ir t. t.
„Perdirbame savo užaugintas uogas ir daržoves, ko neturime, nusiperkame. Populiariausia dabar lietuviška daržovė – burokėliai, kuriuos džioviname, liofilizuojame, marinuojame, malame“, – pasakojo V. Tocionytė.
Šeimos siekis – gaminti produktus be konservantų ir pridėtinio cukraus, todėl, kiek įmanoma, stengiamasi cukrų pakeisti natūraliais saldikliais, pavyzdžiui, džiovintomis datulėmis arba medumi.
Investicijos leido kurti aukštesnės vertės produktus
Ūkininkė pastebėjo, kad būtų gana sudėtinga be paramos įsitraukti į trumposios maisto tiekimo grandinės vystymą, kai vartotojui tiekiami perdirbti produktai. V. Tocionytė kartu su šeimos nariais įgyvendino Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) paramos lėšomis remiamą projektą trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu.
Ūkis įsigijo daržovių ir uogų perdirbimui reikalingą įrangą – liofilizatorių, džiovyklą, šaldytuvus, daržovių pjaustymo priemones. Tokios investicijos atvėrė galimybes rinkai tiekti aukštesnės pridėtinės vertės produktus.
„Vien liofilizatorius kainavo apie 50 tūkst. eurų, be paramos tai būtų labai skausmingos investicijos. Dar labai svarbu tai, kad projekto įgyvendinimo laikotarpiu mums buvo kompensuotos įkurtos dvi darbo vietos – Anykščiuose ir Kaune. Tai, kad gavome paramą pardavėjų darbo užmokesčiams mokėti, mums buvo labai svari paspirtis. Kai esi nedidelis ir dar nežinomas pardavėjas, sunku įsitvirtinti ir išlaikyti darbo vietą“, – sakė V. Tocionytė.
Ūkyje pagaminti produktai yra realizuojami Lietuvoje, jų galima įsigyti mažesnėse parduotuvėse, mugėse, ūkio įkurtose prekybos vietose. „Derėjomės ir dėl tiekimo į didžiuosius prekybos tinklus, bet derybų neužbaigėme. Visgi stengsimės pasiūlyti tinklams produkcijos, nes pastebime, kad pirkėjai linkę viską įsigyti vienoje vietoje“, – teigė „Grigaliūnų ūkio“ atstovė.
Galima teikti paraiškas ir prašyti paramos
Nuo šių metų lapkričio 4 d. iki gruodžio 31 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai galima teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“. Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 2,5 mln. Eur paramos lėšų.
Parama trumpoms tiekimo grandinėms skiriama pagal tris paramos modelius: tiesioginis žemės ūkio ir maisto produktų pardavimų skatinimas; žemės ūkio ir maisto produktų pardavimų skatinimas, orientuotas į didesnės apimties realizavimą vietos lygmeniu; žemės ūkio ir maisto produktų realizavimo tinklų (logistikos centrų) kūrimas.
Didžiausia paramos suma vienam projektui pagal pirmąjį modelį negali viršyti 150 000 Eur, pagal antrąjį – 250 000 Eur, pagal trečiąjį – 700 000 Eur be PVM, naudojant esamos logistikos infrastruktūrą ilgalaikės nuomos, panaudos ar paslaugų sutarčių pagrindu (vienam projekto grandinės dalyviui gali būti suteikiama iki 200 000 Eur suma); 1 500 000 Eur be PVM – statant naują logistikos infrastruktūrą ar ją rekonstruojant, vykdant kapitalinį remontą (vienam projekto grandinės dalyviui gali būti suteikiama iki 500 000 Eur suma).
Trumpos tiekimo grandinės projektas turi būti įgyvendinamas kartu su projekto partneriu ar partneriais, o projekto partneriais laikomi visi trumpos grandinės projekto dalyviai, įskaitant tarpininką.
Startuoja interneto svetainės aktyvus testavimas
ŽŪM baigia sukurti mokymų ir bendradarbiavimo įrankį, skirtą trumposioms maisto tiekimo grandinėms vystyti – interneto svetainę https://maistograndine.lt/.
Tai bus ne tiesioginių pirkimų, bet bendradarbiavimo (susitarimų) bei kontaktų platforma, kuri turėtų tarnauti kaip duomenų bazė, kurioje tiekėjai (ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, kooperatyvai) ir pirkėjai (viešąsias maitinimo paslaugas teikiančios įstaigos ar privatus sektorius) turės galimybę susirasti vieni kitus ir taip paspartinti vietinės produkcijos radimo ir įsigijimo procesus.
Šiuo metu tenka dažnai išgirsti, kad tiekėjai nesuranda pirkėjų, ir atvirkščiai – pirkėjai nežino, kur rasti ūkininką, kuris galėtų parduoti savo užaugintą ar pagamintą produkciją.
Interneto svetainės https://maistograndine.lt/ paskirtis – sukaupti esamų ir būsimų trumpųjų maisto tiekimo grandinių vystytojų duomenis, kuriuos matytų visuomenė (arba tik konkrečiai bendradarbiauti norinčios tiekėjų ir pirkėjų pusės), skelbti informaciją apie produkcijos poreikius, gauti dokumentų šablonus ir kitą naudingą informaciją ir kt.
Ši svetainė bus prieinama visiems, tačiau užsiregistravę svetainės lankytojai turės galimybę matyti daugiau informacijos, kuri padės vykdant tolesnius pirkimų–pardavimų sandorius su konkrečiais trumpųjų grandinių vystytojais. Svetainėje bus skelbiamas tiekėjų sąrašas, kuris susiformuos automatiškai užpildžius registracijos skiltį.
Šiuo metu yra prasidėjęs aktyvus svetainės testavimas, todėl ŽŪM prašo visų – ir vietinio maisto tiekėjų, ir pirkėjų (vaikų darželių, mokyklų, ligoninių ir kitų viešojo ir privataus sektoriaus subjektų, teikiančių maitinimo paslaugas) – aktyviai jungtis, testuoti, teikti pastabas svetainės administratoriams (el. paštu maistograndine@zum.lt) ir tapti svetainės dalimi.
Tikimasi, kad metų gale pradėsianti veikti trumpųjų maisto tiekimo grandinių svetainė ne tik paspartins supaprastintus pirkimo–pardavimo procesus, suburs tiekėjų ir pirkėjų tinklą, bet ir padidins trumpųjų maisto tiekimo grandinių žinomumą bei prisidės prie lietuviškos produkcijos populiarinimo ir paskatins jos vartojimą.