„Man, kaip ūkininkui, dabar labai įdomūs laikai. Nieko nėra pastovaus, viskas labai greitai keičiasi. Pavyzdžiui, Žaliasis kursas turėtų vadinti Žaliuoju susitarimu, būtų mažiau problemų. Iš kitos pusės, tai naujos galimybės ir mes prie jų taikomės, nors jau seniai taikėme technologijas, kurių dabar reikalaujama“, – pasakoja Š. Šiušė.

Jis skaičiuoja, kad beariminės technologijos jo ūkyje jau 23 metai, kintamos tręšimo normos keturiolikti metai, ištirti visi dirvožemiai, laukuose jutikliai, naudojamos bepilotės skraidyklės.

„Žemės ūkis tai ūkininko santykis su gamta ir man keista, kad Briuselyje valdininkai galvoja, jogūkininkavimą galima sudėti į „Exelio“ lenteles, reglamentą bei direktyvas. Šiandien ūkininkui nori pasakyti, kada pjauti ir kulti, nors to niekas geriau už patį žemdirbį nežino. Valdžia turėtų nustatyt tik pagrindines kryptis ir strategijas“, – konferencijoje „Dvidešimt Lietuvos kaimo ir žemės ūkio augimo metų“ kalbėjo ūkininkas.

Visas interviu su Š. Šiuše videoreportaže.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)