Naujasis laikotarpis orientuotas į tvarumą
Svarbiausio mūsų šalies žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos įgyvendinimo dokumento galutinis variantas pateiktas tvirtinti Europos Komisijai, pagrindinės jo gairės jau yra aiškios, tad žemdirbiai gali dėlioti savo ketinimus kitiems metams.
Penkerių metų laikotarpiui numatyta 4,2 mlrd. Eur ES ir nacionalinio biudžeto lėšų parama.. Maždaug pusė visų lėšų bus skirta skatinti tvaresnę žemės ūkio produkcijos gamybą ir didinti kuriamą pridėtinę vertę, remiant smulkius ir vidutinius ūkius, inovacijas, kooperaciją. Kadangi naujasis laikotarpis orientuotas į tvarų, aplinkai ir klimatui draugišką ūkininkavimą, tam teks ir svarios finansinės paskatos – apie trečdalis lėšų. Penktadalis paramos teks kaimo gyvybingumui palaikyti, taip pat ir jauniesiems ūkininkams stiprinti.
Strateginis planas apima abu BŽŪP ramsčius: I-ąjį, kurį sudaro tiesioginės išmokos, klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos (ekoschemos), sektorinė parama, ir II-ąjį, skirtą investicinėms, bendradarbiavimo, aplinkos apsaugos, klimato tikslų siekiančioms ir kitoms kaimo plėtros priemonėms.
Jau ir ankstesnė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa (KPP) finansavo Žaliojo kurso įgyvendinimo tikslus. Naujuoju finansiniu laikotarpiu keliami aukštesni aplinkos apsaugos ir klimato siekiai, tad kartu daugiau skiriama ir KPP paramos lėšų, palyginti su 2014–2020 m. periodu, jiems įgyvendinti.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Saulius Jasius pabrėžia, kad trečdalis ankstesnio laikotarpio KPP lėšų teko vadinamosioms žaliosioms priemonėms finansuoti.
„Jei įgyvendinant Žaliojo kurso tikslus ūkininkai patiria kokių nors nuostolių, jie yra kompensuojami KPP priemonėmis. Štai ekologinį ūkininkavimą skatinanti priemonė remia tokiu būdu dirbančius ūkininkus, kurių bendruomenė vis stiprėja. To nebūtų vien tik iš pajamų, gaunamų parduodant produkciją. Ūkininkai sako, kad rinka neatperka prarandamų pajamų, nes ekologiškai ūkininkaujant derliai yra mažesni. Taigi šiuo atveju pagrindinis dalykas tai, kad sukuriama tam tikra vertė ir nauda ūkininkaujant tvariuoju būdu", – aiškino ŽŪM atstovas.
Anot S. Jasiaus, pozityviai nuteikia ir iki šiol nematytas proveržis sėjant tarpinius pasėlius, kurie palaiko dirvos gyvybingumą. Vis daugiau ūkių investuoja ir į gyvulininkystės atliekų tvarkymo įrenginius bei naudoja mažiau cheminių augalų apsaugos priemonių.
Tuo tarpu tokios KPP paramos priemonės kaip „Žinių perdavimas ir informavimo veikla" ar „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos" padeda ūkininkams gilinti žinias apie tai, kodėl apskritai svarbu siekti Žaliojo kurso tikslų ir kaip prisitaikyti prie technologinių naujovių bei aukštų aplinkos apsaugos reikalavimų.
Rems investicijas, mažinančias neigiamą poveikį aplinkai
Iš naujojo periodo skiriant daugiau lėšų kaimo plėtros agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonėms, tikimasi, kad jos bus įgyvendintos didesne apimtimi ir sulaukta didesnio veiksmingumo.
Žaliojo kurso tikslams pasiekti orientuotos priemonės dar labiau rems ekologinį ūkininkavimą, išmaniosios melioracijos diegimą, yra numatyta ir atskira priemonė „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas", kuria siekiama mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir paskatinti tvarią gamybą gyvulininkystės sektoriuje. Paramos sulauks tie, kurie investuos į oro kokybę gerinančias technologijas, sieks pagerinti gyvulių laikymo sąlygas bei mėšlo ir srutų tvarkymą, statys biodujų jėgaines.
Strateginiame plane vienas iš prioritetų - ekologinis ūkininkavimas, jo plėtrai numatyta 403 mln. eurų parama, siekiant padidinti ekologinio ūkininkavimo plotus nuo 8 proc. žemės ūkio naudmenų 2020 m. iki 13 proc. 2027 m. Lietuvos tikslas, įtvirtintas nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose - padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotus, kad 2030 m. jie sudarytų 16 proc. žemės ūkio naudmenų.
Prie aplinkosaugos ir klimato tikslų prisidės ne tik parama ekologiniam ūkininkavimui, bet ir kitos kaimo plėtros agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities intervencinės priemonės, tokios kaip „Natura 2000" žemės ūkio paskirties žemėje bei miškuose, „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis", „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu", „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000" teritorijos ribų" ir kt.
Nuo 2023 metų ūkininkų laukia patobulinta paramos sąlygų sistema, kuri privaloma norintiems gauti Europos Sąjungos paramą. Ši sistema – tai vienas iš kertinių Bendrosios žemės ūkio politikos „žaliosios architektūros" elementų, apimanti privalomuosius valdymo reikalavimus (VR) bei geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės (GAAB) standartus.
Už papildomus, VR ir GAAB reikalavimus viršijančius įsipareigojimus ūkininkų lauks ir naujos papildomos paskatos – tai tiesioginės paramos klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos ekoschemos, ūkininkai jose dalyvaus savanoriškai. Už pastangas ūkininkauti tvariau dalyvaujant ekoschemose, jie galės gauti papildomų išmokų.
Strateginiame plane numatyta 10 ekoschemų, kuriomis bus siekiama tausoti vandenį, dirvožemį, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako emisijas, saugoti bioįvairovę ir puoselėti kraštovaizdį, didinti gyvūnų gerovę. Šios ekoschemos skirtos visiems žemės ūkio naudmenų tipams ir apima veiklas ariamojoje žemėje, pievų ir šlapynių priežiūrą, perėjimą prie ekologinio ūkininkavimo, paramą sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės ūkiams, taip pat gyvūnų gerovės didinimą.
Tikimasi proveržio trumposiose maisto grandinėse
Žaliasis kursas apima ir ES strategiją „Nuo lauko iki stalo", kuria siekiama kurti tvarią maisto sistemą, kad gyventojus pasiektų saugus, maistingas ir kokybiškas maistas, o jo gamybos poveikis gamtai ir aplinkai būtų kuo palankesnis. Tokiu būdu Žaliojo kurso naudą pajus ne tik žemdirbiai ir maisto produktų gamintojai, bet ir visa visuomenė.
Numatoma dar labiau skatinti trumpąsias maisto tiekimo grandines. Naujuoju laikotarpiu čia tikimasi proveržio. Bus remiamas ūkininkų bendradarbiavimas, kuriant produkcijos realizacijos vietas, tiekiant produkciją mokykloms, ligoninėms ir kitoms viešosioms įstaigoms bei steigiant logistikos centrus.
Parama prisidės prie kaimo ir miesto atskirties mažinimo
Žaliojo kurso tikslai atsispindi visose tiesioginių išmokų, ekoschemų, sektorinės paramos ir kaimo plėtros priemonėse. Tvari gamyba yra draugiškesnė aplinkai ir gamtai, padeda atkurti natūralų kraštovaizdį su jam būdingais elementais, išsaugoti biologinę įvairovę, kurios gausa, pasak mokslininkų, Lietuvoje agrariniame kraštovaizdyje per pastaruosius du dešimtmečius sumažėjo daugiau nei 50 proc. Tai yra ir kaimo, ir miesto žmonių lūkestis.
Tvarių investicijų sustiprinta žemės ūkio produktų gamyba, apdirbimas ir perdirbimas leidžia kurti aukštesnę pridėtinę vertę, diegti inovacijas, steigti pažangias darbo vietas, taigi, prisideda prie atskirties tarp kaimo ir miesto vietovių mažinimo ir atsparesnės bei konkurencingesnės ekonomikos kūrimo.
Parama aplinkai draugiškam ūkininkavimui į kaimą turėtų pritraukti daugiau jaunų žmonių ir taip, sustiprinti regionų gyvybingumą.