Smėlį bando paversti derlinga žeme
Justina ir Laurynas sako, kad jau labai seniai svajojo įkurti šeimos ūkį, kuriame galėtų užsiauginti sau sveikatai palankaus ir maistingo maisto. 2015 m. svajonė pradėjo pildytis, o dar po trejų metų pora oficialiai pradėjo ūkininkauti.
Pirmiausia sėjo įvairias kultūras, tačiau rezultatai toli gražu nedžiugino. Paaiškėjo, kad ten žemė nederlinga, dirvožemiai smėlingi, iš to ir kilo ūkio pavadinimas „Smėlynė“. Tačiau jauni žmonės nenuleido rankų ir ieškojo būdų, kaip atgaivinti dirvožemį ir smėlį paversti derlinga žeme.
„Tikrai nusivylėme, kai pradėjome sėti įvairius augalus. Kai atlikome dirvos tyrimus, paaiškėjo, kad dirvoje beveik nieko nėra, tik smėlis. Kaimynai pasakojo, kad ten apie 60 metų buvo ariami laukai ir tradiciškai ūkininkaujama. Pradėjome gilintis, kaip galima atkurti dirvožemį ir galvojome apie mišraus ūkio kūrimą, įsigijome vištų, kitų paukščių, vėliau ožkų. Dabar laikome apie 60-ties mėsinių galvijų bandą, turime ir vištų“, – pasakojo Justina.
Kas gi yra regeneracinis ūkininkavimas? J. Kaučikienė pirmiausia paaiškino, kad Lietuvoje tokie ūkiai nėra sertifikuojami, todėl nėra ir formalaus jų apibūdinimo. „Mes priklausome Europos regeneracinių ūkių aljansui, kurio nariai dažnai svarsto, kaip reikėtų apibrėžti regeneracinį ūkį.
Kitaip nei, sakykime, kiti sertifikuoti ūkiai, regeneracinis turėtų būti apibrėžiamas ne praktikomis, technologijomis, o konkrečiu rezultatu – dirvožemio kokybe, jame esančių mikroorganizmų įvairove, fotosintezės efektyvumu ir panašiai“, – sakė ūkininkė.
Ji pabrėžė, kad biologijoje terminas „regeneracija“ reiškia organizmų gebėjimą atsinaujinti, atsistatyti.
„Žemės ūkyje tai reikštų, kad naudojant tam tikras praktikas ar metodus netrukdytum ir savo ūkine veikla padėtum atkurti dirvožemio derlingumą ir skatintum natūralius procesus. Žinome, kad dabar dirvožemiai yra nualinti, juose trūksta organikos ir gyvybės“, – kalbėjo Justina.
Tvarus ganymas
Ūkininkė vardijo, kokių ūkininkavimo metodų reikėtų atsisakyti, norint atkurti dirvožemį. Pirmiausia tai būtų arimas, cheminių augalų apsaugos priemonių naudojimas. „Nesakau, kad arimas yra visada blogas, tam tikrame kontekste jis gali būti naudingas, bet tai neturi būti nuolatinis įprastas procesas, nes arimas oksiduoja žemę, ardo grybienos tinklą, kuris yra labai svarbi dirvožemio mitybos tinklo dalis“, – pastebėjo ūkio savininkė.
Dirvožemiui palanki yra sėjomaina, auginamų augalų įvairovė, tarpiniai pasėliai. Pasak ūkininkės, kiekvienas augalas turi savo mikrobiomą – kuo didesnė augalų įvairovė, tuo daugiau yra mikroorganizmų. Ir augalai, ir mikroorganizmai dalyvauja dirvožemio mitybos grandinėje. Skirtingi mikrobai atpalaiduoja skirtingas maisto medžiagas augalams, o skirtingi augalai maitina mikrobus skirtingais per šaknis išskiriamais angliavandeniais bei kitais junginiais.
Justina atkreipė dėmesį, kad užsiimant gyvulininkyste svarbus yra tinkamas ganymas. „Daugelis įsivaizduoja, kad pakanka aptverti didelį plotą ir ten paleisti gyvulius. Ganyti reikia atkartojant gamtos procesus, gyvulius reikia rotuoti – cikliškai keisti jų ganymo vietą. Tai leidžia efektyviau vykti fotosintezės procesui, taip nenustekenama žolė“, – pasakojo ūkininkė.
Įkvepia pirmieji rezultatai
„Smėlynės“ ūkio savininkai sako jau matantys pirmuosius dirvožemio atsigavimo rezultatus, kurie, tikėtina, turi teigiamos įtakos ir produkcijai. Tam tikri tyrimai ir net plika akimi matomi pokyčiai liudija, kad pasirinktas tinkamas ūkininkavimo būdas.
„Mūsų žemėse labai trūko, pavyzdžiui, mėšlavabalių, kurie labai svarbūs mėšlo mineralizacijos cikle. Dabar jų jau turime. Kai atsiranda daugiau vabzdžių, daugiau telkiasi ir paukščių. Pagal turimas dirvožemio nuotraukas galime spręsti, kad dabar yra efektyvesnė fotosintezė, vadinasi, yra geresnis ir dirvožemio mitybos tinklas. Dirvožemiui reikia ne tik įvairių augalų, bet ir skirtingų gyvūnų. To dar nesame pasiekę, tai dar laukia ateityje“, – sakė Justina.
Šeimos ūkyje laikoma daugiausia angusų veislės mėsinių galvijų, bandą papildė ir deksterių veislė. Deksteriai yra mažesni, todėl, ūkininkų teigimu, labiau tinkami ganyti ten, kur yra šlapynių, upelių. Kaučikų laikomi galvijai daugiausia ganosi natūraliose pievose, braido po šlapynes.
Justina pastebėjo, kad atsigaunantis dirvožemis, augalų, kuriais minta galvijai, įvairovė, tikėtina, turi jau apčiuopiamos įtakos produkcijai. Ūkininkai atliko galvijienos tyrimą dėl riebiųjų rūgščių omega-6 ir omega-3 santykio ir gavo gerą rezultatą.
„Yra atlikta tyrimų, kurie parodė, kad kai gyvuliai ėda įvairų pašarą, skirtingus augalus, mėsoje ir pieno produktuose susikaupia nemažas kiekis fitocheminių medžiagų, kurios teigiamai veikia mūsų sveikatą. Norėtųsi išsamiau ištirti mūsų produkciją ir dirvožemį, bet tai daug kainuoja“, – teigė ūkininkė.
Tvariai ūkininkaujantieji gali pasinaudoti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane numatytomis klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingomis sistemomis (ekologinėmis sistemomis).
Gyvulių augintojai gali dalyvauti įvairiose ekologinėse sistemose, pavyzdžiui, ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veiklose: „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius“ (išmokos dydis – 192 Eur/ha) ir „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ (išmokos dydis už pievų tvarkymą – 297 Eur/ha). Galima rinktis ekologinę sistemą „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“(veiklos Ariamosios žemės keitimas daugiametėmis pievomis“ (išmokos dydis – 202 Eur/ha) ir „Daugiamečių pievų išlaikymas ir priežiūra“ (išmokos dydis – 72,70 Eur/ha) ir kt.