Sūrininkėms patraukli priemonė
Žinomos Ukmergės rajono, Petronių kaimo, sūrių spaudėjos džiaugiasi, kad atsirado galimybė gauti papildomą išmoką už tai, kad vasarą jų karvės ganosi pievose. Alvyda Talalienė sakė dabar laikanti nedaug karvyčių – tik keturias, tačiau iš jų pieno prigamina skanių sūrių.
„Mes visada šiltuoju metu laiku ganome karves laukuose, o dabar už tai dar gauname papildomas išmokas. Deklaruojant pasėlius reikia tik pažymėti, kad karvės atitinkamą laiką bus laikomos pievose, ir viskas. Aišku, reikia ne tik pažymėti, bet ir to laikytis“, – aiškino A. Talalienė.
Sūrininkė dalyvauja ekologinės sistemos „Gyvūnų gerovė“ veikloje, kuri pritaikyta pieno sektoriaus dalyviams, – „Parama už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“. Pagrindinis jiems įsipareigojimas – ganyti pieninius galvijus ganyklose nepertraukiamai 140 kalendorinių dienų, už tai numatoma vidutinė išmoka – 48 Eur už sutartinį gyvūną (SG).
2023 m. šioje veikloje panoro dalyvauti 6 972 pareiškėjai ir prašė išmokų už 112 328 SG.
Antroji „Gyvūnų gerovės“ veikla – „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę ar ganyklas“. „Pagal šią veiklą numatoma vidutinė išmoka, ganant galvijus ganyklose arba laisvai išleidžiant juos į mociono aikšteles nepertraukiamai 120 dienų per metus, – 22 Eur už SG. Pernai buvo gauta 3 941 paraiška už 73 146 SG“, – teigė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė.
Parama už geresnes kiaulių laikymo sąlygas
Trečioji veikla „Parama už 20 proc. didesnio laikymo ploto užtikrinimą penimoms kiaulėms“ yra
skirta kiaulių augintojams. O parama teikiama už penimų kiaulių gerovės reikalavimų taikymą, kurie viršija atitinkamus būtiniausius privalomus kiaulių apsaugos standartus, nustatytus 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvoje 2008/120/EB.
Skiriant šią paramą, siekiama kompensuoti papildomas išlaidas ir prarastas pajamas dėl penimų kiaulių veisimo praktikos, susijusios su geresne gyvūnų gerove, taikymo, užtikrinant 20 proc. didesnį jų laikymo plotą nei nustatyti minimalūs reikalavimai. 2023 m. buvo pateikta 61 paraiška, o paramos prašyta už 24911,7 SG
Remiama ir už naminių paukščių sveikatingumo gerinimą
Dar viena „Gyvūnų gerovės“ veikla, pagal kurią yra remiama už geresnes naminių paukščių (broilerių, kalakutų ir vištų dedeklių) laikymo sąlygas ir sveikatingumo didinimą.
Parama broilerių, kalakutų ir vištų dedeklių laikytojams teikiama už naminių paukščių gerovės standartų taikymą, kurie viršija būtiniausius privalomus paukščių laikymo standartus, taip pat ir sveikatingumo sąlygų naminiams paukščiams gerinimą, antimikrobinių medžiagų vartojimo laikant naminius paukščius mažinimą, užtikrinant, kad laikomi naminiai paukščiai turėtų geresnes sąlygas judėti, mažinant jų tankį ar sudarant galimybes išeiti į aptvarus, ilgesnį poilsio be dirbtinio apšvietimo laiką.
ŽŪM atstovė pažymėjo, kad yra numatyti du veiklos lygiai, tad paukščių augintojai gali rinkti vieną iš jų ir prisiimti tam lygiui patvirtintus įsipareigojimus.
Tie, kurie dalyvauja ekologinės sistemos „Gyvūnų gerovė“ 3 ir 4 veiklose, įsipareigoja vidutinį skaičių SG, už kuriuos prašoma skirti ekologinės sistemos išmokas, išlaikyti nuo einamųjų metų gegužės 16 d. iki kitų metų gegužės 15 d.
Jei išmokų prašo tik pagal vieną gyvūnų gerovės veiklą, minimalus laikomų gyvūnų skaičius turi būti: broilerių – 143 vnt. I lygio ekologinės sistemos išmokoms gauti ir 626 vnt. II lygio; kalakutų – 18 vnt. I lygio ir 141 vnt. II lygio ekologinės sistemos išmokoms gauti; vištų dedeklių – 40 vnt. I lygio ir 52 vnt. II lygio ekologinės sistemos išmokoms gauti. O penimų kiaulių, kurių svoris nuo 30 kg, turi būti 5 vnt.
Numatomi ekologinės sistemos išmokų dydžiai už išlaikytą vidutinį SG skaičių per metus, mokant už vieną SG: už broilerį auginant pagal I lygį – 100 Eur, pagal II lygį – 22,86 Eur; už kalakutą pagal I lygį – 188,67 Eur, pagal II lygį – 23,67 Eur; už vištą dedeklę pagal I lygį – 181,43 Eur, pagal II lygį – 140 Eur; ekologinės sistemos išmoka už penimą kiaulę – 72,67 Eur. Kiek konkrečiai pareiškėjai gaus paramos, bus aišku, kai bus įvertinti galutiniai duomenys.
Pernai vištų dedeklių augintojai pagal I veiklos lygį pateikė 54 paraiškas, o pagal II – 36, iš broilerių laikytojų pagal I lygį sulaukta 4, o pagal II lygį – 24 paraiškų, kalakutų augintojai pagal 1 lygį pateikė 8, o pagal II lygį – tik vieną paraišką.
Gali dalyvauti pievų ir šlapynių priežiūros veiklose
Gyvulių augintojai gali dalyvauti ir ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veiklose: „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius“ ir „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“.
„Pirmąja veikla siekiama pievų palaikymo, pievų buveinių ir saugomų rūšių išsaugojimo, mažinant pievų ir ganyklų ganiavos apkrovą. Čia numatytas išmokos dydis – 192 Eur/ha, o įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai. Tinkamas paramai plotas – daugiametės pievos“, – aiškino ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Išmokų už plotus skyriaus patarėja Rolana Miknevičienė.
Pareiškėjai turi turėti ne mažiau kaip 0,1 SG/ha ir įsipareigotame pagal šią veiklą plote ganyti ūkinius gyvūnus ne mažesniu intensyvumu kaip 0,1 SG/ha ir ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG/ha.
Dar viena sąlyga – pievose nenaudoti augalų apsaugos produktų, netręšti mineralinėmis ir organinėmis trąšomis (įskaitant mėšlą ar srutas), neskleisti nuotekų dumblo.
Kita veikla norima išsaugoti ir tvarkyti EB svarbos natūralias pievas, šlapynes bei rūšių buveines, ganant arba šienaujant. Už EB svarbos natūralių pievų tvarkymą yra numatyta išmoka – 297 Eur/ha, o už EB svarbos šlapynių tvarkymą – 330 Eur/ha. Pagal šią veiklą pareiškėjai įsipareigoja 2 metams, o tinkamas paramai plotas – daugiametės pievos, patenkančios į Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių pievose ir joms artimų buveinių sluoksnį.
Pareiškėjai, dalyvaujantys šioje veikloje, gali pasirinkti tvarkymo būdą – šienavimą arba ganymą. Kai pasirenkamas ganymas, reikia turėti ne mažiau kaip 0,1 SG/ha įsipareigotame pagal šią veiklą plote ir ūkinius gyvūnus ganyti ne mažesniu intensyvumu kaip 0,1 SG/ha ir ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG/ha. Ganiavos laikotarpis neribojamas.
Negalima naudoti augalų apsaugos produktų, tręšti mineralinėmis ir organinėmis trąšomis (įskaitant mėšlą ar srutas), skleisti nuotekų dumblo, taip pat ir kalkinti.
Abiem veikloms dar yra tokie įsipareigojimai: neįrengti naujų sausinimo, drėkinimo sistemų;
nearti, neįdirbti bearimėmis technologijomis, ir plotų nepersėti.
Gyvulių augintojai gali pasirinkti dar vieną ekologinę sistemą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, kuri skirta paskatinti tvarkyti aplinkosaugos požiūriu svarbias šlapynes, siekiant išsaugoti jose susiformavusią florą ir fauną. Čia įsipareigojimų laikotarpis trunka 5 metus, o išmokos dydis – 242 Eur/ha. Tinkamas paramai plotas – daugiametės pievos, patenkančios į ekstensyvaus šlapynių tvarkymo teritorijas.
Dalyvaujant šioje ekologinėje sistemoje kasmet galima pasirinkti tvarkymo būdą – šienavimą arba ganymą. Kai pasirinktas pastarasis, reikia turėti ūkinių gyvūnų ir ganyti juos ne mažesniu intensyvumu kaip 0,1 SG/ha ir ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG/ha įsipareigotame plote.
Negalima čia įrengti naujų sausinimo sistemų, taip pat – arti, įdirbti bearimėmis technologijomis ir plotų persėti, naudoti augalų apsaugos produktų, tręšti mineralinėmis ir organinėmis trąšomis (įskaitant mėšlą ar srutas).
Šiemet galima rinktis ir naują SP ekologinę sistemą „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“, kur numatytos dvi veiklos: „Ariamosios žemės keitimas daugiametėmis pievomis“ ir „Daugiamečių pievų išlaikymas ir priežiūra“. Kiekvienai jų nustatytas 5 m. įsipareigojimų laikotarpis, o numatyti išmokų dydžiai – atitinkamai 202 Eur/ha ir 72,70 Eur/ha.
Kiekvienai veiklai nustatytas reikalavimas pirmaisiais įsipareigojimų laikotarpio metais iki einamųjų metų rugpjūčio 15 d. pasėti žolinius augalus ar jų mišinį.
R. Miknevičienė pabrėžė, kad dalyvaujantieji veikloje „Daugiamečių pievų išlaikymas ir priežiūra“ tai gali padaryti tik taikant bearimes technologijas. Antraisiais−penktaisiais įsipareigojimų laikotarpio metais įkurtų ar prižiūrimų pievų neleidžiama arti, taip pat neįdirbti bearimėmis technologijomis ir jų nepersėti.
Taip pat kiekvienai veiklai nustatytas reikalavimas – nenaudoti augalų apsaugos produktų, netręšti mineralinėmis trąšomis, o kai dalyvaujama veikloje „Daugiamečių pievų išlaikymas ir priežiūra“ – daugiamečių pievų plotuose negalima įrengti naujų sausinimo, drėkinimo sistemų. Kiekvienais įsipareigojimų laikotarpio metais privaloma prižiūrėti pievas – jas nuganyti ar nušienauti.
Svarbu žinoti, kad su tais gyvuliais, kurie ganomi pievose ir šlapynėse, kai ūkininkas dalyvauja pievų ir šlapynių tvarkymo veiklose, negali dalyvauti gyvūnų gerovės veiklose.