Investuojant į prevencines biologinės saugos priemones parama buvo skiriama ir iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) biudžeto pagal priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius" veiklos sritį "Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes". Priemonei per šį laikotarpį teko 6,4 mln. Eur. Patvirtintos 142 paraiškos, pagal kurias patvirtinta paramos suma – 4,4 mln. Eur.
Tokia parama labai reikalinga kiaulių ūkiams, nes vis plinta afrikinis kiaulių maras. Norint apsisaugoti nuo šios pavojingos infekcijos, būtina taikyti biologinės saugos priemones. Tai labai aktualu ir paukščių augintojams, nes ir jie turi saugoti auginamus paukščius nuo plintančių infekcinių ligų.
Paramos gali kreiptis ūkinių gyvūnų laikytojai – fiziniai ar juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla. Paramos intensyvumas siekia 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Didžiausia galima paramos suma projektui, kai teikiama tik viena paramos paraiška dėl konkrečios ūkinių gyvūnų laikymo vietos, negali viršyti 100 tūkst. Eur, arba 300 tūkst. Eur, kai įsigyjamas turtas gali būti naudojamas daugiau negu vienoje ūkinių gyvūnų laikymo vietoje (pavyzdžiui, mobili dezinfekcinė įranga ir kt.) ir 200 Eur vienam sutartiniam gyvuliui (SG), kai prašoma paramos suma viršija 4 tūkst. Eur.
Parama biosaugai nuo kitų metų
Nuo kitų metų, kai bus pradėtas įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas, ir toliau bus remiamos investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius. Tam suplanuota skirti 5 mln. Eur.
Ši intervencinė priemonė skirta padėti ūkiams valdyti riziką ir išlaikyti gyvulininkystės ūkių perspektyvumą ir konkurencingumą, o pasireiškus nepalankiems reiškiniams ar įvykus gyvūnų ligų protrūkiams, sudaryti palankesnes sąlygas išsaugoti žemės ūkio gamybos potencialą.
„Kitaip tariant, siekiama kompensuoti ūkiams dalį lėšų, investuotų į prevencines biologinės saugos priemones, tokiu būdu norint sumažinti gyvuliams ypatingai pavojingų infekcinių susirgimų pasireiškimo riziką", – aiškino Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Paramos verslui skyriaus patarėja Inga Budzevičiūtė.
Į paramą gali pretenduoti ūkininkai – fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį bei valdą, ir juridiniai asmenys arba jų grupė, įregistravę valdą bei užsiimantys žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje (-ose) pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų apdorojimu bei (arba) perdirbimu ir pateikimu rinkai, taip pat - pripažinti žemės ūkio kooperatyvai.
Vienas iš reikalavimų pareiškėjams – turi būti parengtas biologinio saugumo priemonių taikymo planas dėl biologinio saugumo priemonių visumos nustatytų reikalavimų įvykdymo gyvulių laikymo vietose. Šis planas turi būti suderintas su atsakinga institucija.
Paramos intensyvumas – nuo 20 proc. iki 80 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
ŽŪM Paramos verslui skyriaus patarėja I. Budzevičiūtė atkreipė dėmesį, kad mažesniems ūkiams, kurie laiko iki 20 sąlyginių gyvulių, didžiausia paramos suma projektui gali siekti 4000 Eur. Didesniems ūkiams, laikantiems daugiau kaip 21 sąlyginį gyvulį, paramos suma apskaičiuojama priklausomai nuo ūkyje laikomų gyvulių: didžiausia paramos suma apskaičiuojama skiriant 200 Eur vienam sąlyginiam gyvuliui, bet ne daugiau kaip 100 tūkst. Eur.
Tuo atveju, kai įsigyjamas turtas gali būti naudojamas daugiau negu vienoje to paties paramos gavėjo ūkinių gyvūnų laikymo vietoje, didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti 300 tūkst. Eur.
Daugiau apie Strateginį planą čia. https://zum.lrv.lt/lt/lietuvos-zemes-ukio-ir-kaimo-pletros-2023-2027-m-strateginis-planas-1/pagal-ek-pastabas-atnaujintas-strateginis-plano-projektas-2022-m