Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius teigia, kad tai labai geras rezultatas, nes esant geopolitiniams iššūkiams ir kitiems nepalankiems ekonominiams veiksniams, žemės ūkio ir maisto produktų eksportas išlieka stabilus.
Eksporto apimtys nesumažėjo
Per dešimt šių metų mėnesių, palyginti su 2022-ųjų to paties laikotarpio rezultatais, žemės ūkio ir maisto produktų eksportas padidėjo 0,2 proc., importas – 3 proc. Teigiamas prekybos balansas sausio – spalio mėnesiais sudarė 1304,7 mln. EUR, nors palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu ir sumažėjo 9,7 proc.
2023 m. sausio–spalio mėn. žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 19,2 proc. viso šalies prekių eksporto, ir lyginant su 2022 m. sausio–spalio mėn., jo dalis padidėjo 1,8 procentinio punkto. Importas sudarė 13,5 proc. viso importo, jo dalis padidėjo 2,2 procentinio punkto.
Lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų 2023 m. sausio–spalio mėn. buvo eksportuota už 4623,1 mln. EUR. 2023 m. sausio–spalio mėn., palyginti su 2022 m. sausio–spalio mėn., lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sumažėjo 229,6 mln. EUR arba 4,7 proc.
Šiemet smarkiai padidėjo kakavos ir jos gaminių bei nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, daržovių ir šakniavaisių, mėsos ir žuvies gaminių, cukraus ir konditerijos gaminių reeksportas, tačiau sumažėjo aliejinių kultūrų sėklų ir vaisių, gyvūninių ir augalinių riebalų bei pieno, pieno produktų bei kaišinių eksporto apimtys.
„Spalio mėnesio duomenys rodo, kad tebesitęsiant karo veiksmams Ukrainoje, reikšmingai padidėjus palūkanų normoms ir nuosaikiai sumažėjus bendram prekių eksportui, žemės ūkio ir maisto produktų eksportas išlieka stabilus. Esant nepalankioms geopolitinėms ir makroekonominėms aplinkybėms, šis stabilumas tampa svarbus visai Lietuvos ekonomikai“,– įsitikinęs ŽŪM Ekonominės analizės skyriaus vedėjas E. Pranckevičius.
Atranda vis naujų rinkų
Lietuvos žemės ūkis ir maisto pramonė gamina daugiau nei reikia vidaus vartojimui užtikrinti, todėl nuo 2004 metų valstybė daugiau eksportuoja nei importuoja žemės ūkio ir maisto produktų.
„Galime pasidžiaugti, kad 2020 –2021metais, kai visame pasaulyje eksportas mažėjo, Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės produkcijos eksporto vertė išlaikė tą patį lygį. Pernai ji išaugo net 30 proc. – tai yra rekordinės aukštumos, rodančios, kaip mūsų verslas sugeba greitai reaguoti ir prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos, o mūsų verslo konkurencingumas pasaulyje paremtas ne tik produkcijos kokybe, bet ir sprendimų lankstumu. Per pirmąjį šių metų pusmetį eksporto apimtys išaugo dar 12 proc., ir nors antrą pusmetį augimas sumažėjo dėl išorinių faktorių, tarp jų ir situacijos Lenkijos – Ukrainos pasienyje, bendras rezultatas labai geras“, – teigia žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus.
Pasak jo, tai sėkmingo mūsų valstybės institucijų darbo rezultatas, nuolat stengiantis gauti naujus eksporto leidimus, nes įmonės prašo jų kasmet vis daugiau ir skirtingose rinkose.
„Lietuvos eksportuotojai turi daugiau galimybių išvežti produkciją į tolimas pasaulio šalis, nei daugelio kitų ES valstybių maisto produktų gamintojai. Taip yra dėl to, kad mūsų verslas yra labai aktyvus ir nuolat ieško naujų galimybių, siekia būti nepriklausomas nuo vienos kurios rinkos. Maždaug trečdalis eksporto skirta šalims, kurios nepriklauso Europos Sąjungai – didžiausią perspektyvą ir potencialą įmonės mato prekiaujant su Jungtinėmis Valstijomis, Japonija, Pietų Korėja, Taivanu, Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono, Persijos įlankos šalimis, nors gauti sanitarinius eksporto leidimus maisto produktams ten ir nėra lengva – tam reikia valstybės institucijų pagalbos“,– pastebėjo viceministras.
Krizės išmokė lankstumo
Stabilios žemės ūkio ir maisto pramonės gaminių eksporto apimtys, pasak ministerijos Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjo Antano Venckaus, yra ilgalaikio įdirbio rezultatas.
„Mūsų žemės ūkio ir maisto produktų eksportas daugelį metų nuosekliai auga – tiekiame maisto produktus ir žemės ūkio produkciją į daugiau nei pasaulio 150 šalių, taigi lietuviškų maisto produktų galima rasti visame pasaulyje. Mūsų eksporto rinkos labai diversifikuotos, todėl net jei kyla kažkokie dideli trukdžiai kuriame nors pasaulio regione, įmonės gali kompensuoti praradimus padidindamos pardavimus kituose regionuose. Ne taip, kaip prieš 15 metų, kai Lietuvos gamintojai buvo labai priklausomi nuo Rusijos rinkos“, – sakė A. Venckus.
Tačiau atveriant naujas rinkas, pasak Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjo, svarbu, kad tose šalyse veiktų rinkos ekonomika, būtų pripažįstama teisės viršenybė, veiktų demokratiniai procesai, nes ten mažesnė rizika verslui patirti nuostolių, kaip atsitiko dėl Kinijos ekonominio šantažo. Įmonės gal ne tiek patyrė finansinių nuostolių, kiek neteko ekonominės perspektyvos prekiauti vien dėl to, kad Lietuva buvo ištrinta iš jų muitinės elektroninių sistemų. Kilo sunkumų ir dėl to, kad Kinija aktyviai įtakojo kitas šalis, siekdama, kad jos nepirktų lietuviškų produktų.
„Tačiau per dvejus metus sėkmingai persiorientavome ir dar labiau diversifikavome savo eksporto kryptis – šiuo metu dar daugiau produkcijos eksportuojama į Japoniją, Taivaną, Ameriką. Pasaulyje nedaug tokių šalių, kurios užaugina žemės ūkio produkcijos ir pagamintina maisto daugiau nei patiems reikia, ir eksportuoja ne žaliavas, o perdirbtus arba galutinio vartojimo produktus“,– įsitikinęs A. Venckus.
Tokioms šalims kaip Lietuva, Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjo įsitikinimu, labai svarbu sukurti savo įvaizdį, todėl ŽŪM padeda įmonėms išvykti į tarptautines žemės ūkio ir maisto produktų parodas, rengia seminarus, vebinarus, kurie palengvina gamintojų kelią į svetimas rinkas. Ypač to reikia arabų šalyse, Azijoje, nes kokybiškai ir saugiai maisto produktus gaminančios šalies įvaizdis skatina prekybos partnerius kur kas rimčiau žiūrėti į Lietuvos įmones.
„Mūsų tikslas, kad Lietuvoje pagaminta produkcija patektų į tų šalių prekybos centrus. Turime daug pieno, mėsos, grūdų, jei norime išlaikyti pastovų žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriaus augimą, turime eksportuoti ir jo apimtys turi augti“, – įsitikinęs A. Venckus.
