Sekmadienio popietę, Vilniuje, Ozo gatvėje, į stulpą įvažiavo „Citroen“ automobilio vairuotojas. Paaiškėjo, kad jis buvo blaivus, tačiau neįvertino slidžios kelio dangos ir nepasirinko saugaus greičio. Be to, automobilis buvo su universaliomis padangomis. Laimei, vairuotojas eismo įvykyje nenukentėjo, nors transporto priemonė sumaitota nepataisomai.
Pavakare Kaune, Partizanų ir Kovo 11-osios gatvių sankryžoje buvo partrenkta moteris. Liudininkai pasakojo, kad moteris gatvę kirto, degant raudonam šviesoforo signalui, o įsibėgėjęs automobilis, esant drėgnai ir slidžiai kelio dangai, nespėjo sustabdyti.
Saugaus eismo ekspertai atkreipia dėmesį, kad keičiantis oro sąlygoms vairuotojai turėtų itin suklusti ir sumažinti greitį, o tai, kad buvo slidi kelio danga – nėra pasiteisinimas.
Neatsakingam vairuotojui ir geras oras trukdo
„Sniegas ar pasikeitęs oras neigiamos įtakos turi tik tų vairuotojų vairavimo saugumui, kurie ir vasaros metu vairuoja pavojingai. Orų pasikeitimas Lietuvoje rudenį yra pats natūraliausias dalykas, vyraujantis amžių amžius, todėl jį kaltinti dėl netikėtumo ar kad jis lemia eismo įvykius – beprasmiška. Tai tik žmonių išsilavinimo klausimas. Jei vairuotojas nesupranta, kad vanduo, sniegas ir ledas yra slidūs ir kad rudenį gali palyti, pasnigti ar pašalti, tai tas pats vairuotojas nesupranta ir kitų elementarių dalykų – jam net pats gražiausias oras nepadės“, - sako VšĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto Saugaus eismo skyriaus viršininkas Mindaugas Katkus.
Pasikeitus oro sąlygoms, suklusti turėtų ir pėstieji, kurie taip pat yra pilnaverčiai eismo dalyviai. Jie turėtų būti dar labiau atidesni, dėvėti atšvaitus, neprasižengti kelių eismo taisyklėms, nes sningant ar lyjant gerokai pablogėja matomumas ir vairuotojai jų gali tiesiog nespėti pamatyti.
Keiksmus reikia nukreipti kitur
Yra toks posakis: kelininkus žiema užklumpa netikėtai, tačiau, įvykus eismo įvykiui, neverta dėl nenuvalyto kelio visos kaltės versti jiems. Lietuvos automobilių kelių direkcijos laikinai direktoriaus pareigas einantis Egidijus Skrodenis sako, kad problema paprastai slypi visai ne tame:
„Sniegas krenta ir niekas negali padaryti, kad jis nekristų. Reikia suprasti, kad atėjo žiema, vadinasi, atėjo žiema. Visas pasaulis taip surėdytas: yra pavasaris, vasara, ruduo, žiema ir reikia suvokti, kad žiemą važiuosiu ilgiau į darbą ar į kelionę, arba išvis nevažiuosiu, jei toks oras. Kai bandoma tuos ciklus pertraukti ir skirtingais metų laikais elgtis taip pat, kaip tuo pačiu geriausiu vasaros metu – tai daugelis įvykių ir įvyksta.“
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad žiniasklaidoje dažnai rašoma, kad eismo įvykis įvyko dėl nenuvalyto kelio, nors reikalinga daug gilesnė analizė.
„Tokią žinutę perskaičiusi visuomenė visą atsakomybę permeta kažkokiam kelininkui ir sako – va, jis ir yra kaltas ir nejaučia, kad jiems taip gali taip nutikti. O kai pradedi gilintis: viršijo greitį, važiavo su blogomis padangomis ir kita. Kai viešindamas atkreipsi dėmesį, kad važiuodamas dideliu greičiu nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio, ir jei viešinsi, kad važiavo ne kokiomis padangomis ir dėl to nuvažiavo nuo kelio, o tik po to, kad galimai buvo slidi kelio danga, didžioji dalis žmonių priims tas pirmines priežastis, susimąstys, kokios pas juos padangos, pasvarstys, kad ir jie viršija greitį. Sudėliojus kitaip akcentus, padaromos kitos išvados“, - sako jis.
Lemtingos klaidos
Sekmadienį į stulpą įsirėžęs „Citroen“ automobilio vairuotojas, nebuvo pasirinkęs saugaus greičio, be to, automobilis buvo su universaliomis padangomis. Toks padangų pasirinkimas gali padidinti eismo įvykių tikimybę, nors važiuoti universaliomis padangomis žiemos metu – nėra draudžiama. Vis dėlto, „BMW vairavimo akademijos“ įkūrėjas Darius Jonušis teigia, kad geriau nerizikuoti ir dėl savo bei kitų saugumo rinktis žiemines padangas.
„Nereikia būti dideliu specialistu, kad suprastum, jog ta pati kepurė netinka ir žiemai, ir vasarai, arba, kad universalus moterų veido kremas negali būti ir džiovinantis, ir drėkinantis. Tas pats su padangomis. Jeigu jau pasirinkai naudoti universalias – važiuoti slidžiame kelyje turi ypatingai lėtai“, - sako jis.
D. Jonušis pabrėžia, kad tai saugiau ne vien dėl kitokio žieminių padangų protektoriaus gylio ar piešinio, daug ką lemia pati padangų gumos sudėtis, kuri labiau tinka šalčiui, išlieka elastinga net esant labai žemai temperatūrai.
Vis dėlto, netgi universalių ar, dar blogiau, vasarinių padangų naudojimas šaltuoju metų laikotarpiu, negali būti pasiteisinimas. Esant ledui, sniegui ar šlapiai kelio dangai – prastesnis padangos su kelio danga sukibimas, todėl itin svarbu nelėkti ir pasirinkti saugų greitį.
Tačiau, neretai vairuotojai nepasirenka saugaus greičio, todėl ką daryti, kai yra per vėlu – nepasirinktas saugus greitis, o automobilis slysta. D. Jonušis piktinasi, kad tokį klausimą vis tiek reikia kelti, nes vairuotojai kažkodėl jaučiasi valdovais kelyje ir nesupranta, kad aplink yra ir kiti eismo dalyviai:
„Juk nediskutuojame, ką daryti, nušokus nuo namo stogo ir ką daryti jau skrendant, kad geriau nusileisčiau. Bet, žinoma, reikia stengtis neprarasti kontrolės, nesukti staigiai vairo ir nedaryti jokių staigių judesių nei vairu, nei akceleratoriumi. Vienintelis staigus judesys, kurio kažkodėl vairuotojai nedrįsta padaryti – kirsti iš visų jėgų per stabdžius, bet tik jei automobilis turi stabdžių antiblokavimo sistemą ABS. Apynaujai automobiliai beveik visi ją turi, senesnės gamybos automobilius vairuojantys gali tik švelniai stabdyti, nes gali užsiblokuoti ratai“, - sako jis.
Pasikeitus orams ir pradėjus snigti ar lyti, vairuotojai turėtų patikrinti, ar kelio danga nėra slidi, paprasčiausiai lėtai pristabdydami ir stebėdami, ar automobilis slysta. Pastebėję, kad danga slidi – būtinai turi sumažinti greitį, kad netaptų kelyje viską šluojančiomis rogėmis.