Artėjant Vėlinėms saugaus vairavimo ekspertas primena: dažniausios vairuotojų klaidos, dėl kurių matomumas kelyje ženkliai prastėja

Atėjus tamsiajam ir drėgnajam metų sezonui, o ypač Vėlinių laisvadieniams, kurie, kaip taisyklė, – vieni avaringiausių metuose, vairuotojai susiduria su per vasarą pamirštais pavojais kelyje. Kaip saugiai vairuoti ir į ką reiktų atkreipti dėmesį?

Laikas pamiršti tokį vairavimą kaip vasarą

Saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas sako, kad atšalę rudeniški orai atnešė nemažai permainų ne tik kelyje, bet ir gamtoje.

„Atšalus orams kelias galimai tampa slidesnis, būna daugiau lietaus, sniego. Tai vairuotojams visuomet pavojinga, – sako A. Pakėnas. – Auštant, švintant ir temstant yra didžiausia gyvūnų migracija, nors to netrūksta visu paros metu, bet ypač dėmesingam reikia būti tamsoje. Dabar tas tamsos metas, be abejo, pats ilgiausias.“

Kintant orams turi būti keičiamos ir automobilių padangos. Rytais vietomis jau gerai spūsteli šaltukas, visgi ne visi vairuotojai atidžiai stebi orus ir padangų keitimu rūpinasi pagal juos.

„Su vasarinėmis padangomis važiavimo sąlygos pablogėja, kaip visiems žinoma, esant 7 laipsniams šilumos. Nesuprantu kai kurių vairuotojų užsispyrimo nekeisti. „Dar palauksiu“, „dar truputėlį“ – man labai keista, kad laukia keletą dienų ar savaitę. Nors atėjus pavasariui vairuotojai irgi neskuba ir vėl per ilgai važinėja su žieminėmis padangomis. Manyčiau, tai tiesiog toks vairuotojų bendras bruožas – atidėlioti svarbius darbus, nukelti. „Ne šiandien“, „ne rytoj“, nors tas veiksmas mums labai svarbus norint užtikrinti saugų eismą“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovas.

Keisti padangas suskubo dar ne visi

Saugaus eismo ekspertas ir vairavimo instruktorius atvirauja, kad pats nelaukia paskutinės minutės, kada pagal įstatymus privaloma pakeisti padangas.

„Jau keičiau padangas keliems automobiliams. Klausiau kitų meistrų – kaip šiais metais. Jie pastebėjo, kad šiemet nemaža dalis vairuotojų jau spalio vidury susizgribo pasidomėti ir pasikeisti padangas į žiemines“, – sako A. Pakėnas.

Dėl šaltesnių drėgnų orų vairuotojams reikia keisti net tik padangas, bet ir vairavimo įpročius.

„Stabdymo kelias pailgėja pusantro karto, gali pailgėti ir du kartus – priklausomai nuo to, kokia šlapia danga, ar asfaltas tiesiog šlapias, ar jau pasidengęs sniegeliu, šerkšnu, – tai skirtingi dalykai. Rizikuoti neverta. Reikia gerai prisiminti kelių eismo taisyklių reikalavimus, kad iki priekyje važiuojančio automobilio turi būti ne mažiau kaip pusė greičio arba dvi sekundės. Žiemos metu, manyčiau, reikėtų palikti net ne dviejų, o trijų sekundžių atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio. Tačiau ir čia labai dažnai žmonės užsispiria – jiems reikia važiuoti arčiau, prisispaudus, ir tai sunkiai sveiku protu paaiškinamas reiškinys, kodėl taip yra. Kai kurie teigia, kad taip kovoja su kamščiais kelyje, kad daugiau vietos sutaupo, bet iš tikrųjų nesupranta, jog jie rizikuoja“, – aiškina saugaus eismo ekspertas.

Distancija = saugumo užtikrinimas

Instruktorius A. Pakėnas sako, kad atstumo nesilaikymo pavyzdžių yra ne vienas ir miesto ribose, ir greitkeliuose.

„Praeitais metais keletą kartų net magistralėse Vilnius–Kaunas, Vilnius–Panevėžys įvyko avarijos, kai susidaužė 5 ar 6 automobiliai būtent dėl distancijos nesilaikymo. Distancija užtikrina mūsų saugumą, reikia jos laikytis labai labai griežtai. Ypač slidžiu metų laiku“, – primena ekspertas.

Kaip vizualiai nustatyti galimo stabdymo kelio ilgį? A. Pakėnas paaiškina, kad neužtenka matyti priekinio automobilio padangas, kaip kartais patariama.

„Tik matyti padangas yra mažoka. Jas reikia matyti, kai sustojame prie šviesoforo. Būtina išugdyti supratimą, kas yra tos 2–3 sekundės. Jei važiuojame paskui automobilį, norėdami įsitikinti, ar pakankamas atstumas, pažiūrėkime, kada priekyje važiuojantis automobilis pravažiuoja kokį nors orientyrą – medį, stulpą, kelio ženklą, ir pradėkime skaičiuoti. Skaičiuojame: 21, 22, 23 – ir mes pravažiuojame tą stulpą. Vadinasi, atstumas buvo 3 sekundės. Jei pasakome 21 ir pravažiuojame tą stulpą, vadinasi, atstumas tarp mūsų ir priekyje važiuojančio automobilio yra 1 sekundė ir jį reikia padidinti“, – paaiškina pašnekovas.

Vairavimo instruktorius sako, kad taip verta skaičiuoti kelias savaites, kol akys pripranta ir ateina suvokimas, o vairuotojas išsiugdo įprotį važiuoti saugiu atstumu.

Pėstieji ir vairuotojai turi priimti atsakomybę

Su rudeniu sudėtingesnė situacija tampa ir kalbant apie pėsčiuosius, ypač tuos, kurie vis dar nemano, kad būtina dėvėti atšvaitus ar turėti žibintuvėlį.

„Dažnai girdžiu, kad mieste nereikia atšvaitų. Mieste taip pat reikia, beje, ne visos gatvės idealiai apšviestos, o ir apšvietimas nebūna puikus, viską apimantis. Kiekvienas vairuotojas puikiai žino, kad kartais mes pėsčiąjį pamatome pavojingai arti. Džiugu, kai žmonės renkasi striukes, gobtuvus su atšvaitais. Jei prie rūbų nėra prisiūta, žmogus pats gali turėti atšvaitą, – dalijasi A. Pakėnas. – Tiesiog reikia atsakingumo. Deja, dažnai iš pėsčiųjų girdžiu mintį, kad tegul vairuotojai mane pamato, – atsakomybę nuo savęs užkrauna vairuotojui. Neva aš juk tam automobiliui pavojaus nekeliu, tai automobilis man kelia pavojų. Bet prisiminkime bet kokio darbo saugumo instrukcijas: saugumas pirmiausia priklauso nuo paties žmogaus. Pėsčiasis turi rūpintis ne automobilio, o savo saugumu.“

Pašnekovas pabrėžia, kad kiekvienas turi rūpintis savimi. Tai galioja ir vairuotojams.

„Turbūt viena dažniausių klaidų, ką sako ir techninės apžiūros centrai, kad dažniausios problemos – nesureguliuoti žibintai. Nemažai vairuotojų važiuoja blogai sureguliuotais žibintais, o tai mažina matomumo galimybes. Antras dalykas – kaip nuvalytas langas. Reikia naudoti tinkamus purškiamuosius skysčius, kad stiklai nebūtų užšalę, kad būtų galima pašalinti nuo jų riebalus ir visokius teršalus. Svarbu, kad valytuvai gerai nuvalytų stiklą, ne rėžiais. Kad salone nerasotų langai, – laiku keisti filtrą. Žodžiu, būtina atlikti periodinius, sezoninius automobilio priežiūros darbus, ir tada matomumas bus geras“, – aiškina A. Pakėnas.

Matomumas kaip pro tanko angas

Kai langai nuvalyti prastai, tokį matomumą žmonės neretai palygina su matomumu iš tanko, kur tėra mažos angos, o ne automobiliams įprasti langai. Tai kelia pavojų kelyje, tad pašnekovas primena, kad visuomet būtina automobilyje turėti šluotelę su gremžtuku – tai būtini atributai žiemą.

„Svarbu įspėti vairuotojus, kad nereikėtų ilgai šildyti automobilių kiemuose, burzginti, teršti orą ir žadinti visus kaimynus. Mes galime užvesti automobilį ir nusišluoti sniegą, nuvalyti ledą nuo langų, ir tą padaryti reikia kruopščiai – nepagramdyti tik plyšelio. Dažna avarija įvyksta ne dėl to, kad žmogus tiesiog nori į kažką atsitrenkti, – greičiausiai jis nepamatė kliūties. Matomumo užsitikrinimas yra vienas iš svarbiausių dalykų tamsiuoju metų laiku“, – primena pašnekovas.

Saugaus vairavimo ekspertas: nereikia skubėti į kapines

Artėjantis Vėlinių savaitgalis vairuotojams suteiks dar daugiau iššūkių kelyje – spūstys laukia ne tik didmiesčiuose, bet ir prie amžinojo poilsio vietų.

„Tikrai nereikia skubėti į kapines, jokiu būdu. Supraskime, kad tai bus išskirtinės dienos su išskirtiniu eismu. Kai kuriose vietose bus labai daug vairuotojų, eismo dalyvių su maža patirtimi, vairuojančių keletą kartų metuose. Tame visame chaose mums reikia būti dėmesingiems, atsakingiems, protingiems, kurie supras nepatyrusį vairuotoją, užleis, nepuls reaguoti, piktintis ir savo eismą planuos atsižvelgdami į esamą situaciją. Susiplanavus laiką niekur nereikia skubėti. Visada sakau, kad norint atvažiuoti anksčiau į tašką B reikia ne greičiau važiuoti, o anksčiau išvažiuoti iš taško A. Taigi planuokime laiką ir linkiu ramių kelionių!“ – sako saugaus eismo ekspertas A. Pakėnas.