Kada gali nesilaikyti KET?
„Pagal teisės aktus, patruliuodami policijos pareigūnai privalo vadovautis Kelių eismo taisyklėmis (KET), t. y. važiuoti ne didesniu nei maksimaliu, tame kelio ruože leistinu greičiu, vadovautis kelio ženklinimu ir ženklais.
Gavus iškvietimą ar turint specialią užduotį, naudojant specialius garso ir šviesos signalus, pareigūnui yra leidžiama nesilaikyti kai kurių KET, tačiau visus manevrus kelyje pareigūnas yra įpareigotas atlikti taip, kad užtikrintų kitų eismo dalyvių saugumą“, – teigia V. Grašys.
Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko, pats pareigūnas, priklausomai nuo situacijos, sprendžia kokiu greičiu jis gali automobiliu skubėti į įvykį.
„Vairuotojas turi įvertinti situaciją bei pasirinkti tokį greitį ir manevrą, jog šie nesukeltų avarinių situacijų, pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams. Važiuojant į iškvietimą, tarnybinis policijos automobilis gali nepaisyti šių KET: vairuotojų pareigų pėstiesiems, šviesoforo signalų, važiavimo per sankryžas, transporto priemonių išsidėstymo kelyje, lenkimo ir eismo juostose, sustojimo ir stovėjimo, eismo per geležinkelio pervažas bei maršrutinio transporto pirmenybės“, – aiškina V. Grašys.
Tokios pat išlygos galioja ir nežymėtiems policijos automobiliams.
Policijos atstovas sako, kad automobilyje dažniausiai patruliuoja du pareigūnai, tačiau yra ir išimčių.
„Tam tikrais atvejais, aplinkybėmis ir vietomis yra leidžiama patruliuoti po vieną pareigūną. Nėra būtinų įpareigojimų, kad automobilyje turi būti būtent du asmenys.Viskas priklauso nuo to, į kokius įvykius jie reaguoja. Budėtojas stengiasi užtikrinti, kad nutikus rimtesniam įvykiui į iškvietimą važiuotų du policijos pareigūnai, o jei tokių galimybių nėra, tada keli policijos automobiliai, po vieną pareigūną.
Pavyzdžiui Vilniuje, Gedimino prospekte, dienos metu didesnių rizikų nebūna, todėl nemanau, kad yra grėsmė patruliuoti vienam pareigūnui“, – pareigūnų darbo subtilybes atskleidė pašnekovas.
Vairavimo įgūdžiai
Tam, kad policijos pareigūnas galėtų vairuoti tarnybinį automobilį, vien pažymėjimo ir dvejų metų stažo neužtenka.
„Norėdamas naudotis automobiliu su garso ir šviesos signalais, pareigūnas privalo pabaigti specialius vairavimo mokymus, kuriuos rengia Lietuvos policijos mokykla. Kiekviena įstaiga turi savo instruktorius, kurie moko vairavimo subtilybių. Tai yra teorinės paskaitos ir praktinis egzaminas“, – aiškina V. Grašys.
„Tai yra pakankamai ekstremalūs ir sudėtingi vairavimo mokymai, todėl reikia gerokai paplušėti, norint sėkmingai praeiti kursą, kurį sudaro figūravimas, sprendimų priėmimas ekstremaliomis sąlygomis ir panašūs taktiniai vairavimo ypatumai. Perėjęs mokymus ir išlaikęs egzaminą, pareigūnas gauna pažymėjimą, kuris įgalioja jį vairuoti tarnybinį automobilį“, – teigia V. Grašys.
Tačiau, pasak policijos viršininko, bėgant laikui, nelavinami įgūdžiai užsimiršta, todėl Lietuvos kelių policijos pareigūnai nuolatos organizuoja mokymus ekstremaliomis sąlygomis, kad ir toliau būtų tobulinami vairavimo sugebėjimai.
„Kiekviena policijos įstaiga papildomai rengia vairavimo mokymus pažymėjimą jau turintiems pareigūnams. Kiek žinau, dabar Vidaus reikalų ministerija ruošiasi pasirašyti sutartį su automobilių aikštelėmis, kuriose savo praktinius vairavimo įgūdžius gerina ne tik policijos pareigūnai, bet ir ugniagesiai bei pasieniečiai“, – pasakoja V. Grašys.
Moterys patrulės
Visuomenėje vyrauja stereotipai, jog moterys yra prastos vairuotojas, o ką jau kalbėti apie dailiosios lyties atstoves už policijos automobilio vairo, tačiau Kelių policijos viršininkas tokius išvedžiojimus vadina visiškai nepagrįstais.
„Kalbant apie patruliuojančia moteris, nėra jokių išimčių. Jei pareigūnas turi įgūdžių ir patirties vairuojant automobilį, nėra svarbi jo lytis. Jokiuose teisės aktuose nėra išskirta, kokios lyties pareigūnai gali sėdėti tame pačiame tarnybiniame automobilyje. Nėra jokio skirtumo, ar tai du vyrai, dvi moterys, ar skirtingų lyčių atstovai“, – tikina V. Grašys.
„Visada reikia įvertinti rizikas, tam tikrose vietoje. Grįžtant prie to pačio Gedimino prospekto, nemanau, kad būtų rizikinga, jei ekipažą sudarytų dvi pareigūnės moterys. Lytis neturi jokios reikšmės. Pamainos vyresnysis sprendžia, kuris pareigūnas sės už vairo. Dažniausiai ekipažo vyresnysis sėdi šalia. Per radijo ryšį jis bendrauja su budėtoju, todėl tam, kad bendravimas netrukdytų vairuoti, transporto priemonę valdyti yra paskiriamas kitas pareigūnas“, – aiškina kelių policijos vadas.
Ne viskas, kaip filmuose
V. Grašys, paklaustas apie Lietuvos patrulių lygį, nedvejodamas atsako, kad mūsų šalies pareigūnai yra vieni iš geriausiai savo darbą išmanančių specialistų.
„Manau, kad Lietuvoje patrulių lygis yra gana aukštas. Aišku, kai žmonės prisižiūri tokių serialų, kaip „Kobra 11“, tai po to atrodo, kad labai jau ramiai viskas vyksta, tačiau reikia suprasti, kad tai aktoriai ir kaskadininkai, o realybė šiek tiek kitokia. Teko bendrauti su Vokietijos kelių policija. Greičiai autobanuose yra tikrai dideli, važinėja prabangūs ir nežymėti policijos automobiliai, tačiau sudėtinga būtų išskirti, kokios šalies pareigūnai vairuoja geriausiai“, – nelygina kelių policijos viršininkas.
Anot V. Grašio, patruliai persekiodami bėglį visada stengiasi veikti atsakingai bei bandyti išvengti net menkiausių rizikų.
„Kai policijos pareigūnai mato, jog nepaklusęs sustoti pažeidėjas gali sukelti pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, tada yra naudojamas privalomasis stabdymas. Dažniausiai pasirenkamas atokesnis kelio ruožas ar aikštelė“, – pasakoja pareigūnas.
„Išskirtiniais atvejais yra leidžiama taranuoti bėglį. Kai policijos pareigūnas mato, kad tolimesnis stabdomos transporto priemonės dalyvavimas eisme gali kelti didelį pavojų – asmuo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, – tokiu atveju, priimamas sprendimas nedelsiant sustabdyti transporto priemonę.
Pareigūnas privalo vykdyti savo pareigą – sustabdyti nusikaltimą, todėl jų automobilis tampa darbo įrankiu tam įgyvendinti. Patrulis turi įvertinti labai daug aplinkybių ir tik tada priimti sprendimą“, – atskleidžia V. Grašys.
Pasak policijos viršininko, kai kurios šalys naudoja vieną prevencinę priemonę, siekiant mažinti nusikalstamumą keliuose.
„Važiuojant tamsiu paros metu, neskubant į iškvietimą ir laikantis KET, policijos automobilyje yra įjungiami tik šviesos signalai. Tokiu būdu, patruliai tampa labiau matomi kitiems eismo dalyviams. Jei neklystu, amerikiečiai atliko tyrimus, kurie parodė, kad tam tikra dalis asmenų, linkusių nusikalsti, pamatę policijos automobilį, atsisako savo blogų ketinimų. Lietuvoje taip pat buvo taikoma tokia praktika, tačiau lazda turi du galus. Vieni mato policiją ir jaučiasi saugiau, tačiau kiti galvoja, kad kažkas atsitiko, todėl saugumo jausmas silpnėja“, – dėsto V. Grašys.
Kiekvieno piliečio pareiga
Kalbėdamas apie Lietuvos eismo kultūrą, V. Grašys sako, kad mūsų šalyje yra per daug toleruojami nedrausmingi vairuotojai.
Šioje vietoje galioja teisinė norma – privalomasis būtinumas, kuria turi vadovautis kiekvienas žmogus. Nesvarbu, ar tai ne tarnybos metu važiuojantis pareigūnas, ar eilinis iš darbo grįžtantis pilietis. Svarbiausia yra eismo saugumas, kurį privalo užtikrinti kiekvienas vairuotojas. Deja, kol kas Lietuvoje daugelis nedrausmingų vairuotojų yra toleruojami“, – teigia V. Grašys.
Nors policijos pareigūnai ir turi daugiau patirties bei kiekvieną dieną susiduria su KET pažeidėjais, pasak V. Grašio, kiekvienas Lietuvos pilietis turi atlikti savo pilietinę pareigą.
„Manau, kad kiekvienas vairuotojas yra matęs už vairo telefonu besinaudojančius piliečius. Kiekvieno eismo dalyvio pareiga yra perspėti tokius vairuotojus, kad jie kelia grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems. Jei matome įtartinai manevruojantį automobilį – praneškite pagalbos telefonu.
Kai nustosime toleruoti draudžiamą elgesį kelyje, eismo saugumas Lietuvoje tikrai padidės. Tokie dalykai, kaip vairavimas išgėrus yra didelė gėda tiek pačiam vairuotojui, tiek jo šeimai ir draugams“, – pažymi V. Grašys.