Tiesa, nuo mokytojo prigimties visiškai pabėgti nepavyko. Po kelerių metų darbo Marius Baranauskas ėmėsi mokyti būsimus autobusų vairuotojus, kuriems nuolat kartoja pačią svarbiausią taisyklę – visada kontroliuoti save. „Niekada nenuspėsi, kokia bus eismo dalyvių nuotaika. Kartais pirmadienį eismas labai ramus, atrodo, visi gerai pailsėję, atsipalaidavę, o kartais kažkoks chaosas“, - sako autobuso vairuotojas. Jis pats pripažįsta, jog būna atvejų, kada sunku nenusikeikti, tačiau visuomet stengiasi susitvardyti ir išlikti ramus.
Keiksmai iš dailiosios lyties atstovių
Beveik kiekviena darbo diena prasideda ta pačia gaida – sunkus pakilimas iš lovos 3 valandą nakties, kava, kurią vargu ar galima pavadinti rytine, pusryčiai, kelias iki darbo. Kasdienis ritualas – techninis autobuso patikrinimas. Ramybė baigiasi kai reikia išvažiuoti į gatves, pilnas kelių erelių, kurių, anot pašnekovo, deja, bet daugėja.
„Labai dažnai tokie ereliai kiša savo automobilius į autobusų juostas. Tarkime, jei jie nori pasukti į dešinę, tai tyčia paspaudžia greičio pedalą ir įkiša automobilį prieš pat nosį. Yra buvę įvykių kai autobusas trenkdavosi į dešinį automobilio šoną vien dėl tokių pavojingų manevrų“, - prisimena Marius Baranauskas. Jam pikta, kad paskui tokiose situacijose kaltinamas autobuso vairuotojas.
Pašnekovas taip pat pastebi, kad vairuotojai linkę ignoruoti taisyklę – duoti kelią autobusui ar troleibusui, išvažiuojančiam iš stotelės.
„Rodau posūkį, kartais net pradedu pamažu judėti, nors tai, aišku, yra pavojinga – vis tiek neišleidžia. Tačiau įsiminė toks vienas atvejis, kai iš stotelės jo vairuojamą autobusą išleido prabangaus „Rolls Royce“ vairuotojas. Juo važiavo gerai Lietuvoje žinomas verslininkas, kurio neminėsiu, tačiau tai man paliko didelį įspūdį. Kaip aš paskui sakiau – supuvęs golfas tavęs neišleis iš stotelės, o čia va kaip“, - prisimena Marius Baranauskas.
Jis stengiasi nesilaikyti stereotipų, kad tam tikras automobilių markes vairuojantys vairuotojai linkę labiau prasižengti kelių eismo taisyklėms, vis dėlto šelmiškai nusijuokia, kad kai kurie BMW vairuotojai pro raudoną šviesą pravažiuoja dviem būdais: sustodamas arba ne.
Minėtos situacijos dažniausiai baigiasi eismo įvykiais, o tokius vairuotojų veiksmus pašnekovas vadina tyčiniu erzinimu, nes kitokio paaiškinimo tiesiog neranda: „Bando pasirodyti, kad aš čia tipo kietas, mano automobilis gerai traukia, visi žiūrėkit į mane.“ Būna atvejų, kai tenka susidurti ir su keiksmažodžių virtine, kuri išlekia ir iš dailios moters lūpų. „Su apynauju automobiliu, jauna, graži moteris iš šalutinio kelio greitai išvažiavo į pagrindinį, tiesiai į mano autobusą. Matyt labai skubėjo. Stipriai sustabdžiau, o, kaip žinia, taip stabdyti yra pavojinga – keleiviai gali susižeisti. Paskui ji persirikiavo į antrą eismo juostą, lygiagrečiai sustojome prie sankryžos. Atidaręs langą šūktelėjau, ar jai ne gėda taip vairuoti, tačiau ji mane taip apšaukė, taip išvadino, kad pasigailėjau“, - prisimena pašnekovas.
Tokiais atvejais jam belieka prisiminti savo mokiniams dažnai kartojamą taisyklę: tvardytis ir kontroliuoti save. Nepaisant panašių pasitaikančių atvejų, Marių Baranauską maloniai stebina ta pačia profesija užsiimančios dailiosios lyties atstovės. „Kadangi pats mokau vairuoti autobusus, pastebėjau, kad moterys labai gerai vairuoja autobusus, ko negalėčiau pasakyti apie troleibusų vairuotojas. Jos kažkodėl mažiau atsargesnės“, - juokiasi jis.
Po kraupių vaizdų baisu dirbti
Eismo kultūros stoka kelyje atsiskleidžia kiekvieną dieną: vairuotojai nesilaiko saugaus atstumo, todėl dažnai atsitrenkia į autobuso ar troleibuso galą, neatsargiai rikiuojasi, nepasivarginę parodyti posūkio signalo, viršija greitį. Tačiau pašnekovas tvirtina, kad ne ką drausmingesni yra ir pėstieji, kurie taip pat yra eismo dalyviai. „Pėstieji jaučiasi kaip karaliai, todėl pėsčiųjų perėjos yra pavojingiausios zonos. Žmogui, einant per gatvę, dera pasižvalgyti ir įsitikinti, ar neatvažiuoja transporto priemonė. O gal ji važiuoja labai greitai, koks kelių erelis atlekia“, - sako jis.
Pačiam jam ne kartą teko matyti atvejus, kai pėstieji buvo partrenkti dėl jų pačių, ar vairuotojų neatidumo. „Per lietų, sutemus, jaunas vyrukas per greitai važiavo. Kažkas pirmoje juostoje sustojo praleisti pagyvenusią moterį, ėjusią iš parduotuvės, o jis ją partrenkė. Produktai ant žemės, grietinė ištiško, bateliai nulėkė nuo kojų. Labai nemalonu.“ Autobuso vairuotojas taip pat negali pamiršti atvejo, kai prieš pusantrų metų Vilniuje, į Laisvės prospektą sukantis maršrutinis autobusas užmušė močiutę su anūke. „Daug neaiškumų yra likę. Ten ir autobuso vairuotojo neatidumas buvo nepateisinamas, iki šiol kalbos sklinda. Vienas tokių tragiškesnių įvykių, kuris mus labai stipriai paveikė“, - prisimena pašnekovas.
Po tokių įvykių kitą dieną išriedėti į gatves būna ypatingai sunku, todėl maršrutinių autobusų ar troleibusų vairuotojams tenka stipriai save nuteikti darbui. „Tada lydi kažkokia savotiška baimė. Įteiginėji sau, kad dabar turėsi vairuoti autobusą, vešiantį šimtus žmonių, todėl reikia būti maksimaliai atsargiam ir stengtis. Taip ir atidirbi tą savo pamainą“, - sako Marius Baranauskas.
Baisiau už pėsčiuosius – dviratininkai
Vairuotojas giliai atsidūsta, sakydamas, kad ne ką daugiau kultūros nei eismo dalyviai turi ir autobuso salono keleiviai: „Spjaudosi, garsiai leidžia muziką, kalba telefonu, kad visi girdėtų, beldžia į vairuotojo kabinos stiklą ir priekaištauja, kad nespėja į polikliniką. Visa tai trukdo vairuoti“. Ypatingai Marių Baranauską stebina jaunuolių elgesys. „Kažkada stovėjau sankryžoje, laukiau žalio signalo, staiga keli vaikinai atsidarė galines duris per prievartą, išlipo ir trenkė jomis atgal. Dužo durų stiklas, reisą teko nutraukti“, - pasakoja jis, pridurdamas kad jaunimo elgesys nėra pavyzdingiausias ir keliuose.
Vis dėlto nekultūringiausius autobuso vairuotojas laiko dviratininkus. Pašnekovas tvirtina, kad jie važinėja labai įžūliai, nepaiso jokių taisyklių, dažnai pastebi pravažiuojančius netgi per raudoną šviesoforo signalą. Marius Baranauskas laiko keistu sprendimu leisti dviratininkams važiuoti maršrutinio transporto juostomis, nes dažnai jie važiuoja jomis tiesiog per vidurį. „Jau keletą kartų prie Pramogų arenos, kur eismas intensyvus, man pasitaikė, kad važiuoja sau viduriu. Ir ką su tokiu daryti? Dantis sukandi ir riedi iš paskos“, - piktinasi jis.
Nors tokių atvejų pasitaiko, Marius Baranauskas džiaugiasi savo darbu ir tvirtina, kad kiekviena diena jam yra įdomi, o įvaldyti 12 metrų ilgio autobusus yra savotiška meistriškumo išraiška. Vis dėlto, paklaustas, kaip pats save vertina kelyje, droviai atsako, kad vidutiniškai. „Kartais pagaunu save skubėjime, nervinuosi, kartais ir visai netyčia kažką padarau. Kaip vienas mūsų darbuotojų yra sakęs, dešimtuku vairuoja tik ponas Dievas“, - juokiasi jis, pridurdamas, kad būtų daug paprasčiau, jei eismo dalyviai būtų tiesiog atsargesni ir dėmesingesni.