Incidento metu nukentėjo net 7 stotelėje buvę pėstieji. Dauguma jų atsipirko sumušimais, apibrozdinimais bei išgąsčiu, tačiau neišvengta ir rimtų traumų.Viena moteris ir mergaitė – reanimacijoje.
Po avarijos į įvykio vietą atskubėję policijos pareigūnai nustatė, kad jaunas vairuotojas avarijos metu buvo blaivus ir teigė, kad avarijos priežastimi tapo noras pasirodyti prieš merginą, kuri kartu su vairuotoju buvo automobilyje. Pirmadienį baigiantis darbo dienai Arnoldui Ivanauskui oficialiai pareikšti įtarimai dėl Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 str. 3 dalis), pagal kurį vaikinui gresia bauda, areštas, ar laisvės atėmimas iki penkerių metų. Iki šios avarijos vaikinas su policija jokių reikalų turėjęs nebuvo.
Baisiausia, kad dėl noro pasirodyti ar patirties trūkumo panašūs incidentai įvyksta jau ne pirmą kartą.
Tas pat, kas girtis, kiek išgėrei praeitą penktadienį
Giedrius Drukteinis paklaustas, ar toks elgesys turi nors šį tą bendro su vyriškumo demonstravimu, prisimena dar 2011 metais paties sudarytą ir paviešintą sąrašą „11 dalykų, kuriais tu didžiuojiesi, ir kurie niekam nedaro jokio įspūdžio“. Šiame sąraše 4 skaičiumi pažymėtas dalykas „Kokį didelį greitį išvystai mieste ar autostradoje“.
„Kur kas daugiau apie Tave pasako tai, kaip laikaisi Kelių eismo taisyklių ir kreipi dėmesį į kelio ženklus“, - tuomet rašė G. Drukteinis.
Jis juokiasi, kad šis sąrašas netgi puikavosi Alytaus pataisos namų sienlaikraštyje. Žurnalistas, lektorius, etiketo ir įvaizdžio specialistas, visuomeninio elgesio tyrėjas pabrėžia, kad tokios nuomonės, kurią išdėstė savo sąraše, laikosi ir šiandien.
Paklaustas, kaip jį patį paveikė žinia apie tokį incidentą, pašnekovas šypsosi, kad jo asmenybė jau susiformavusi, todėl tokios žinios nei stebina, nei yra labai paveikios: „Tikiu, kad jaunimas pamatęs tokias avarijas susimąstys, pradės laikytis KET ar laikytis saugaus greičio, galbūt pasirinks kitus metodus kaip įrodinėti merginai šaunumą ir vertę. Man jau nieko įrodinėt nereikia, aš KET laikausi“.
Vis dėlto, pašnekovas pastebi, jog labai gaila, kad tokiuose įvykiuose nukenčia niekuo dėti žmonės ir negaili kritikos šiuo metu galiojančiai sistemai dėl alkoholio pardavimo degalinėse ir amžiaus, kai vairuotojams leidžiama įgyti teisę vairuoti.
„Gaila, aišku, nieko dėtų žmonių, kurie stovėjo toje stotelėje ir nukentėjo. Bet kaip sakė Kristus – sudavė per vieną žandą, atsuk kitą. Daugiau alkoholio pardavinėkit degalinėse, daugiau teisių išdavinėkite visokiems tokiems nesusiformavusiems vairuotojams. Ar ne? Gal kažkada praregės. Kaip žinia, bausti negalima, reikia pasigailėti. Ir gailėkitės“, - ironizuoja G. Drukteinis.
Kažkas už ribų
Tuo tarpu psichologė Genovaitė Petronienė pastebi, kad tokias avarijas, kurios kyla dėl noro pasirodyti, gali sukelti tik vairuotojai su maža saviverte.
„Tai atsiranda iš prasto savivertės jausmo arba desperatiško noro kažkokiu būdu tą merginą turėti, didelio vienišumo. Turėtų būti kažkas už ribų, kad jau nebeveikia savisaugos jausmas ir nebesaugojami kiti“, - teigia G. Petronienė.
Anot jos, jauni žmonės apskritai gyvenime yra labiau linkę rizikuoti nei daugiau gyvenimiškos patirties turintys asmenys, tačiau toks rizikavimas tik dėl noro pasirodyti, specialistės teigimu, signalizuoja apie žmogaus vidinę būseną, prastą jo emocinę savijautą, savęs vertinimą.
„Jauni žmonės taip dažnai daro ir iš patirties neturėjimo. Toks optimizmas, kad kažkaip viskas išeis. Bet jie drąsūs visame kame. Bet taip beprotiškai pasirodyti gali norėti tik žmogus, kuris jaučiasi labai menkas. Nereikia papildomo įrodymo, jei pats savaime jautiesi protingas, gražus ir vertas. Kitaip tokių įrodymų nesiimsi, tai reiškia, kad viduje turi jaustis bejėgiškas ir nieko vertas“, - teigia psichologė.
Ji teigia, kad būtų geriau, jei sumenkusią savivertę jaunuoliai bandytų pakelti kitokiais būdais ir kitose srityse, bet tuomet dažnai įsivelia į muštynes ar kitas problemas. „Manau, kad jie apsiramina tik tada, kai gyvenimas jiems aplaužo ragus“, - sako G. Petronienė.
Paklausta, ar dėl tokio jaunuolių elgesio reikėtų sunerimti ir vertinti tai kaip psichologinę problemą, pašnekovė žodžių į vatą nevynioja. „Manau, kad tai labai rimta psichologinė problema“, - sako ji. Ir šią problemą, anot specialistės, pirmiausiai ir greičiausiai gali pastebėti artimi žmonės, kurie turėtų paskatinti apie iškilusius vidinius emocinius išgyvenimus kalbėti su specialistais, o ne bandyti jų atsikratyti bandant įrodyti „vyriškumą“ keliuose.
Esame priversti įrodinėti vertę
Kad toks elgesys susijęs su menka saviverte pritaria ir įvaizdžio specialistas G. Drukteinis, tačiau jis taip pat atkreipia dėmesį, kad jau metai iš metų yra susiformavęs visuomenės požiūris, kad kiekvienas turi vienaip ar kitaip įrodyti savo vertę tik būdus žmonės pasirenka skirtingus ir ne visada adekvačius. Bandymas spaudžiant greičio pedalą padaryti įspūdį merginai, anot G. Drukteinio, gali suveikti visai atvirkščiai.
„Skamba paradoksaliai, tačiau ne visada ir ne visos merginos mėgsta, kai jų gyvenimas yra statomas į kažkokią rizikos zoną. Ypač, jei pasibaigia taip tragiškai, kaip ši avarija. Čia lygiai tas pats kaip girtis, kiek daug alkoholinių gėrimų išgėrei praėjusį penktadienį ir t.t. Žymiai svarbiau, kiek tavo gėrimų pasaulis išgėrė praeitą penktadienį“, - sako G. Drukteinis.
Įvaizdžio specialistas taip pat pastebi, kad neretas lietuvis dažnai bando įrodyti savo vertę turtu, galia ir jėga ir tai kartais tampa panašių įvykių priežastimi.
„Mes esame visada priversti įrodinėti savo vertę. Tą vertę mes suprantame kaip turtingumas. Kaip sakome, verčiau prisiskolinsim pinigų, iš skolintų pinigų nusipirksime automobilį, neturėsim už ką degalų įsipilti, bet aplinka bent jau negalvos, kad aš esu kažkoks lochas ar ubagas. Prie to iš karto kabinasi fizinės galios įrodymas – kad aš esu kietas, nesu kažkoks pastumdėlis. Iš to ir išeina, kad aš greitai pravažiuosiu, geriau atsakysiu grubiu žodžiu, įvykyje, kuris stato mane į kažkokią pasirinktinę padėtį, kai reikia užleisti kelią arba neužleisti, parodysiu, kad aš esu bosas“, - sako G. Drukteinis.
Prie tokių nuostatų formavimosi, anot jo, prisideda ir užslėpta baimė, ką apie mus pagalvos aplinkiniai ir tai kartais verčia elgtis labai neadekvačiai: „Mes esame priversti kažką įrodinėt, save pardavinėt“.
Piktybiniams pažeidėjams – teisės vairuoti atėmimas
Pirmadienį ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos Valstybinės eismo saugumo komisijos posėdyje buvo pristatytos ir aptartos papildomos priemonės, kurios leistų sumažinti avaringumą ir užtikrinti didesnį eismo dalyvių saugumą šalies keliuose.
A. Butkevičius posėdžio metu pabrėžė, kad prie didesnio saugumo keliuose prisidėtų baudos balų sistemos grąžinimas, kuris leistų pažaboti nuolatinius ir piktybinius KET pažeidėjus mat nuolatiniai pažeidimai vestų prie skaudžios pasekmės – teisės vairuoti atėmimo.
„Reikėtų grąžinti baudos balus įtvirtinančią sistemą, kurios tikslas – atgrasinti vairuotojus nuo sistemingų kelių eismo taisyklių pažeidimų, priešingu atveju vairuotojai prarastų teisę vairuoti tam tikram laikui“, – sakė A. Butkevičius.
Jis pavedė Vidaus reikalų ministerijai baigti rengti ir derinti tokią sistemą įteisinančių teisės aktų projektus ir pristatyti juos kitame komisijos posėdyje.
Kaip DELFI aiškino Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis, baudos balų sistema turėtų padėti pažaboti ir mėgėjus šiurkščiai pažeidinėti KET, ir linkusius tai daryti chroniškai. Anot pašnekovo, tokiems piktybiniams pažeidėjams turi būti taikomos kitokios sankcijos ir tai turėtų leisti padaryti sugrąžinta baudos balų sistema.
„Kodėl grįžtama prie baudos balų? Todėl, kad Europos Komisija (EK) rekomenduoja. Tai yra viena iš efektyviausių priemonių tramdant nuolat KET pažeidžiančius vairuotojus, nes, kaip ir nurodo EK, vairuotojai, kurie nuolat pažeidžia eismo taisyklių reikalavimus, yra patys pavojingiausi. Reiškia, jiems nė motais numatytos sankcijos, todėl reikia taikyti teisės vairuoti atėmimą. Pagal Vidaus ministerijos pateiktą projektą, kuriame buvo numatytas baudos balų sugrąžinimas buvo labai aiškiai pasiūlyta – surenka tam tikrą baudos balų skaičių ir vairuotojui atėmimas pažymėjimas nuo 9 mėnesių iki metų“, - aiškino V. Pumputis.
Taikys baudžiamąją atsakomybę girtiems
Baudos balų sistemos grąžinimas leistų taikyti chroniškiems pažeidėjams didesnes sankcijas, tačiau ne pinigines. Anot V. Pumpučio, vairuotojo pažymėjimo atėmimas kiekvieną turėtų priversti susimąstyti apie saugumą kelyje, o ir valstybė nebus kaltinama, kad nori pasipinigauti iš vairuotojų. Tačiau ar nesigaus bumerango efektas, kai chroniški pažeidėjai ir potencialūs žmogžudžiai už vairo, keliuose nardys be vairuotojo pažymėjimo?
„Jeigu vairuotojas už automobilio vairo sės be teisės vairuoti jam taip pat grės pakankamai didelė finansinė atsakomybė ir vis dar lieka vairuotojų mintyse stereotipas, kad jeigu aš nesumoku baudos, tai ir galiu važinėti toliau nebaudžiamas. VMI (Valstybinė mokesčių inspekcija - DELFI), kiek man yra žinoma, taip pat ruošia tam tikras pataisas. Kitose šalyse skolos valstybei nurašomos prioriteto tvarka. T.y., jeigu žmogus gaus pašalpą, jo ta pašalpa galės būti panaudojama baudų sumokėjimui. Tokia praktika yra ir, kiek žinau, aktyviai svarstoma dėl tokios nuostatos įsigaliojimo ir pas mus. Skolos valstybei turi būti padengtos ir tas nebaudžiamumas per artimiausius metus turės būti visai išgyvendintas“, - tikina V. Pumputis.
Jis taip pat pabrėžė, kad jau nuo kitų metų balandžio mėnesio gerokai nuskausminti bus ir girti „kelių ereliai“ - vairuotojams, kuriems bus nustatytas didesnis girtumas nei 1,5 promilės, numatyta taikyti baudžiamąją atsakomybė. Jiems grės laisvės atėmimas iki vienerių metų.
O jau nuo kitų metų balandžio mėnesio, neblaivūs vairuotojai, kurie pripūs virš 1,5 promilės, bus numatyta baudžiamoji atsakomybė ir grės netgi kalėjimas iki vienerių metų.
Kada tiksliai gali būti sugrąžinti baudos balai, anot V. Pumpučio, kol kas pasakyti sunku.
Baudų didinti nemato reikalo
Po kiekvieno skaudaus įvykio, kai dėl neatsakingo vairavimo ir noro pasipuikuoti žūva ar yra sužalojami žmonės, visuomenėje kyla pasipiktinimo banga, kodėl tokiems vairuotojams netaikomos kur kas didesnės baudos. Dažnas skuba net pasišaipyti, kad nuobaudos Lietuvoje „juokingos“. Tačiau V. Pumpučio teigimu, sankcijos ir dėmesys ypač nepatyrusiems vairuotojams pakankamai didelis ir reikalo didinti baudas nėra.
„Galiu pasakyti, kad Lietuvoje pradedantiesiems vairuotojams nustatytos vienos griežčiausių sankcijų ir taikomi griežčiausi apribojimai . Visuose keliuose nustatytas greičio ribojimas 70, automagistralėse ir greitkeliuose 90. Pradedantiesiems vairuotojams nustatytas 0 promilių limitas . Teisių atėmimas taikomas jau viršijus virš 30 km per valandą.
Jeigu kalbėtume apie papildomus mokymus, užtenka pažeisti vieną ar keletą punktų, kurie turi įtakos saugiam eismui, ir pradedantysis jau turi praeiti papildomus vairuotojų mokymus. Tai dėmesys pradedančiajam vairuotojui, iš teisės aktų pusės, kas liečia atsakomybę, yra tikrai padidintas “, - teigia V. Pumputis.
Paklaustas, o kaip dėl atsakomybės patyrusiems vairuotojams, ar piniginės nuobaudos jiems taip pat ne per mažos ir jų didinti neketinama, V. Pumputis patikino, kad problema ne sankcijų dydyje.
„Jeigu pasižiūrėtume baudų dydžius kitose šalyje, jos panašios. Aišku, yra šalių, kur dėl pragyvenimo lygio, jos didesnės. Bet pagal lietuvių pragyvenimo lygį jos pakankamai ženklios. Viršijus greitį virš 30 km per valandą bauda siekia nuo 115 iki 170 eurų. Nuo 40 km/val - 170 iki 230 eurų. Virš 50 km/val – nuo 300 iki 430 eurų bauda su teisės vairuoti atėmimu. Problema ne baudos dydyje, o tampa problema kontrolės lygyje. Ir tai ištisai turėtų daryti ne pareigūnai, nes jų tiek nėra, o automatiniai prietaisai“, - aiškino V. Pumputis.