ERGO draudimo bendrovės Lietuvoje Žalų departamento direktorius Audrius Pilčicas sako, kad slidi kelio danga šaltuoju metų laiku yra viena dažniausių eismo įvykio priežasčių. Vien per šį trečiadienį iki ankstyvos popietės jau užfiksuota daugiau kaip 50 avarijų, o patirtų nuostolių suma siekia daugiau nei 32 tūkst. eurų.
„Įprastai per dieną registruojame apie 50 eismo įvykių, o šiandien toks skaičius avarijų jau užfiksuotas per pusdienį. Patirtų nuostolių suma siekia daugiau nei 32 tūkst. eurų. Tikėtina, kad šie skaičiai dar didės, nes ne visi į eismo įvykius patekę transporto priemonių valdytojai iš karto kreipiasi į draudikus dėl patirtos žalos atlyginimo. Taip pat kai kuriems vairuotojams dėl pasikeitusių gamtos sąlygų prireikė ir pagalbos kelyje paslaugos. Būtent žiemą ši paslauga tampa itin paklausia tarp vairuotojų“, – teigia A. Pilčicas.
Pirmoji taisyklė – saugus greitis
Pernai lapkričio ir gruodžio mėnesiais ERGO iš viso fiksavo 151 dėl slidžios kelio dangos įvykusį eismo įvykį. Jų metu vairuotojai patyrė žalų už beveik 126,3 tūkst. eurų.
Anot A. Pilčico, eismo įvykius šaltuoju metų laiku dažniausiai lemia nepalankių vairavimo sąlygų ir vairuotojų patirties bei dėmesingumo stokos kombinacija.
„Net ir kelią padengus plikledžiui dalis vairuotojų nesiima būtinų atsargumo priemonių, važiuoja nesusikaupę ir taip sukelia eismo įvykius. Pirmoji taisyklė esant slidžiai kelio dangai, be abejo, yra rinktis saugų važiavimo greitį, kuris tokiu atveju turėtų būti netgi gerokai mažesnis nei leistinas. Ilgiau trunkanti, bet saugi kelionė, visuomet yra geriau nei greita, tačiau rizikinga“, – įsitikinęs A. Pilčicas.
Svarbu laikytis atstumo
Pasak draudimo eksperto, kita priežastis, dėl kurios net ir šiek tiek slidesnis kelias vairuotojams pridaro nemalonumų, yra saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių nesilaikymas. Ypač intensyvesnio eismo gatvėse, A. Pilčico teigimu, automobiliai dažnai važiuoja tiesiog prilipę vienas prie kito, o šio įpročio vairuotojai neatsisako net ir esant slidžiai kelio dangai.
„Kuomet kelias slidus, automobilio stabdymo atstumas gerokai išauga, todėl natūralu, kad transporto priemonėms važiuojant arti viena kitos nespėjama laiku sustabdyti. Tokiais atvejais neretai įvyksta ir masinės avarijos, kuomet tarsi grandininės reakcijos metu toje pačioje eismo juostoje vienas paskui kitą važiuojantys automobiliai dėl pirminio smūgio inercijos susiduria. Būtent dėl to esant itin slidžiam keliui rekomenduojama nuo kitų transporto priemonių laikytis net keturių automobilių atstumo“, – sako A. Pilčicas.
Prie vairo – tik su šimtaprocentine koncentracija
A. Pilčicas taip pat pažymi, kad budrumas ir atidumas turėtų būti nuolatiniai vairuotojų palydovai, o ypač – slidžiame kelyje.
„Važiuojant slidžia kelio danga, reikia ne tik atidžiai sekti įvykius kelyje, tačiau tam tikra prasme ir numatyti juos į priekį, užbėgti netikėtumams už akių. Be abejo, tai ne visuomet įmanoma, tačiau tinkamai įvertinus situaciją galima priimti teisingesnius sprendimus ir dažnai išvengti pavojingų situacijų. Tarkime, pamatę stotelėje sustojusį autobusą pro šalį važiuojančių automobilių vairuotojai gali numatyti, kad iš autobuso išlipęs kuris keleivis sumanys gatvę kirsti neleistinoje vietoje, todėl vairuotojai iš anksto turėtų pristabdyti ir važiuoti labai atsargiai“, – pažymi A. Pilčicas.
Techniškai tvarkingas automobilis – būtinybė
Dar viena problema užklupus nepalankioms oro sąlygoms ir keliui pasidengus plikledžiu, anot draudikų atstovo, yra tokioms oro sąlygoms neparuošti automobiliai. A. Pilčico teigimu, net ir žiemai jau gerokai įsibėgėjus atsiranda vairuotojų, kurie į slidžias gatves drįsta išvažiuoti vis dar vasarinėmis ar itin nusidėvėjusiomis žieminėmis padangomis.
Tokiu būdu jie kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, o įvykus eismo nelaimei rizikuoja nukentėjusios pusės nuostolius padengti savomis lėšomis. Nustačius, kad avarija įvyko būtent dėl netinkamų transporto priemonės padangų, išmokėta draudimo kompensacija regreso tvarka gali būti išieškoma iš avarijos kaltininko. Kasko draudimo atveju išmoka nebus mokama visai, jeigu bus įrodytas priežastinis ryšys.
„Žiemą, kuomet kelias dažnai gali būti slidus, itin svarbu pasirūpinti ne tik kokybiškomis padangomis, bet ir gerai veikiančiais priekiniais ir galiniais žibintais, posūkio signalo lemputėmis. Prie slidaus kelio prisidėjus prastam matomumui tai yra ypač svarbu, nes laiku pastebėti kitą automobilį, jo stabdymo ar posūkių manevrus dažnai leidžia tik gerai veikiantys transporto priemonės žibintai“, – pažymi A. Pilčicas.
Orų prognozes turi sekti ne tik kelininkai
Draudimo ekspertas priduria, kad palijus ir pašalus, iškritus šlapdribai ypač atsargiai vairuotojai turėtų važiuoti viadukais ir tiltais, kur plikledžio tikimybė yra didesnė. Taip pat atsargiau reikėtų važiuoti ir daugiabučių kiemuose bei automobilių stovėjimo aikštelėse, kurios ne visada pabarstomos smėliu ar druska, todėl kartais virsta tikromis čiuožyklomis.
Galiausiai ne tik kelininkai, bet ir visi vairuotojai turėtų domėtis orų prognozėmis, kad ryte vykstant į darbus ar kitas keliones slidus kelias jų neužkluptų nepasiruošusių. Numanant, kokios eismo sąlygos laukia, kartais verta ir visai atidėti nebūtinas keliones ar rinktis važiavimą viešuoju transportu.