Kyla klausimas, ir kodėl tokia tragedija įvyko visiškai neavaringame kelio ruože, kuriame geras matomumas. Atrodo, neįmanoma dar ir dėl to, kad oro sąlygos buvo puikios ir palankios vairavimui. Visgi faktas vienas – incidentas pareikalavo trijų gyvybių, dar keturi asmenys sužaloti, dviejų iš jų būklė sunki.
Avarija įvyko spalio 4 d. apie 18 val. 53 min. Plungės r., kelio Šiauliai – Palanga 91-ame km. Susidūrė priešingomis kryptimis važiavę automobiliai „Hyundai Galloper“ ir „BMW 520I“. BMW automobilį vairavo 36-erių Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesys gelbėtojas, kurio gyvybė užgeso ligoninėje. Įvykio vietoje žuvo ir jo šeimos nariai: 31-erių metų moteris ir 3-ejų metų mergaitė. Kartu važiavusios 10-metės mergaitės būklė taip pat sunki, dėl jos gyvybės kovoja medikai.
Incidento metu smarkiai nukentėjo ir „Hyundai Galloper“ vairuotojas. Po avarijos jam atlikta dalinė rankos amputacija, nustatytas žastikaulio lūžis, plaštakos žaizdos, galvos komocija (galvos smegenų sukrėtimas – DELFI). Nukentėjo ir automobiliu važiavusios kitos dvi keleivės: 15-kos metų mergaitė ir 41-erių moteris. Nukentėjusiųjų būklė sunki.
Atmetė vieną versiją
Po incidento viena iš nelaimės versijų buvo neatsargus lenkimas, tačiau Klaipėdos kelių policijos biuro viršininkas Ramūnas Šideikis DELFI patvirtino, kad ši versija jau atmesta. Anot pareigūno, aišku tik tai, kad BMW išvažiavo į priešingą eismo juostą, tačiau kol bus atsakyta į klausimą, kodėl tai įvyko, dar prireiks nemažai laiko.
„Faktas, kad BMW išvažiavo į priešingą eismo juostą. Bet kodėl išvažiavo? Dabar mes bandome atstatyti visą eismo įvykio mechanizmą – kaip jis įvyko – detalė po detalės, sekundė po sekundės. Ir bandome iš tos visos situacijos dėlioti paveikslą, kaip viskas įvyko, kas turėjo šio eismo įvykio kilimo priežastinį ryšį“, - DELFI sakė R. Šideikis.
Anot jo, šiuo metu yra kelios versijos, kodėl galėjo įvykti eismo įvykis. Viena, kad dėl kol kas nežinomų priežasčių BMW išvažiavo į priešingą eismo juostą. Kita, kad į priešingą eismo juostą išvažiavo „Hyundai Galloper“ ir staiga prieš pat BMW grįžo į savo eismo juostą.
„Kita versija yra, kad „Hyundai“ išvažiavo į priešingą eismo juostą ir paskutinę akimirką, pastebėjęs, kad yra ne savo eismo juostoje, grįžo į savo eismo juostą. Ir tą pačią sekundę BMW vairuotojas stengdamasis išvengti kaktomušos suko į kairę pusę, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir toje juostoje susidūrė su „Hyundai“, - aiškino R. Šideikis.
Anot jo, kiek laiko prireiks įvykio aplinkybės nustatyti kol kas pasakyti sunku, tačiau greičiausiai bus skirta techninė ekspertizė.
„Pasekmės labai skaudžios, yra žuvusių labai daug žmonių ir norime nustatyti tą tikrąją tiesą. Pasiremsime ekspertais, kurie būtent nustatys visą eismo įvykį, kaip buvo nuo pradžių, kaip įvyko įvykis, kas atsitiko po jo ir kas buvo priežastiniame tiesioginiame ir netiesioginiame ryšyje šio eismo įvykio atžvilgiu“, - sakė R. Šideikis.
Kad situacija šiuo metu labai paini pirmadienio LRT laidoje „Dėmesio centre“ sakė ir policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris: „Kol kas atliekamas tyrimas. Situacija labai paini ir dar negalima pasakyti, kurio automobilio vairuotojas kaltas dėl avarijos, nes eismo įvykio dalyviai arba komoje, arba negyvi. Tik tada, kai surinksime visus duomenis, galėsime tiksliai pasakyti, kas įvyko“.
Kelio ruožas visai neavaringas
Eismo įvykis įvyko kelyje Šiauliai – Palanga 91-ame kilometre. Lietuvos kelių direkcijos duomenimis, per ketverius pastaruosius metus šiame kelio ruože paskutinis eismo įvykis buvo 2012 metais. Jis įvyko maždaug už 300 – 400 metrų nuo paskutiniojo įvykio vietos. Tuomet neblaivus vairuotojas sukdamas į kairę susidūrė su tiesiai važiavusiu automobiliu. Nukentėjo vienas asmuo.
Būtent tokie duomenys ir leidžia teigti, kad šis kelio ruožas negali būti priskiriamas prie avaringų. Jame nėra ir pažymėtų padidintos rizikos kelio atkarpų, kuriose būtų įvykę daug eismo įvykių.
Jis taip pat pastebi, jog jei yra nustatomos juodosios dėmės kelyje, dedamos visos pastangos, kad būtų išanalizuota, kodėl eismo įvykiai kartojasi ir imamasi būtinų priemonių avaringumui sumažinti. Tačiau kelio atkarpoje, kurioje įvyko šis kraupus eismo įvykis, nebuvo net pagrindo statyti kelio ženklo, kuris įspėtų, jog tai pavojingas ruožas.
„Kelio ženklas gali būti statomas ir tada, kai mes matome, kad įvyko vienas eismo įvykis, po to panašiomis aplinkybėmis kitas. Nereikia gi laukti kol pasipils visi keturi ir susidarys juoda dėmė, nes ženklas, kuris tiksliai vadinasi daug avarijų, yra paprastas ir ganėtinai pigus būdas informuoti vairuotojus, kad būtų atidesni“, - teigė N. Abukauskas.
Kad kelio ruože, kuriame įvyko avarija, yra geras matomumas ir nėra jokių kliūčių galėjusių lemti tokį skaudų įvykį patvirtina ir R. Šideikis: „Yra nedidelės nuokalnės ir įkalnės, yra paženklinta ištisine kelio linija, bet kelias pakankamai platus, sutvarkytas ir lygus. Aš visada sakau ir sakysiu – čia yra tik žmogiškasis faktorius. Čia yra kelios sekundės kažkurio vairuotojo neatidumo. Aš neišskiriu tos vietos, kad tas kelias yra nusėtas vien juodom dėmėm, kur žūva pastoviai žmonės. Nieko panašaus“.
Lietuvos kelių direkcijos duomenimis, kelias vertinamas kaip vidutinio eismo intensyvumo. Ruože, kuris apima ir eismo įvykio vietą, bendras eismo intensyvumas yra beveik 5000 automobilių per dieną.
Nebuvo stabdymo žymių
Kol kas ekspertai negali nustatyti ir kokiais greičiais važiuodami automobiliai rėžėsi vienas į kitą. Abejojama, ar ši aplinkybė apskritai bus išaiškinta mat nėra stabdymo žymių, kurios padėtų tai nustatyti.
„Neaišku. Ir nežinia, ar tai konkrečiai pasakys ekspertai, nes ten nėra stabdymo žymių, o kažkokių kitų prietaisų, kurie galėtų apskaičiuoti tą greitį nėra, tai abejoju, ar jiems pavyks tai nustatyti“, - DELFI sakė R. Šideikis.
Ekspertai pastebi, kad avariją galėjo sukelti tik žmogiškoji klaida. N. Abukauskas pabrėžia, kad būtent todėl sunku analizuoti incidentus tokiuose keliuose ir imtis kažkokių papildomų saugumo priemonių, juolab, kad jų galimybė labai ribota, nes užmiesčio kelyje leidžiamas greitis – 90 km per valandą.
„Greičio mažinimo kalnelių mes jame nepadarysime, stacionarių greičio matuoklių kas 500 metrų nesudėsime, policininko prie kiekvieno automobilio nepastatysime. Aišku, yra priemonė tame kelyje nutiesti automagistralę, kad būtų skiriamoji juosta ir tada, savaime suprantama, priešpriešinių susidūrimų neliktų. Bet mes turim 22 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių ir tik keli šimtai iš jų – automagistralės. Ir tai labai brangu išlaikyti, o pastatyti – nepaprastai brangu. Tai logiška, kad tų automagistralių visur nebus“, - teigė N. Abukauskas.
Be to, R. Šideikis pastebi, kad lietuviai itin mėgsta per daug paspausti greičio pedalą ir kartais užsimerkia kelio ženklams, nepadeda ir greičio mažinimo priemonės.
„Tai parodė ir prevencinės priemonės, kurios buvo taikomos ir Klaipėdos mieste, ir visuose kituose keliuose – nustatytą leistiną greitį mes vis dėlto esame įpratę viršyti 10, 15, 20 kilometrų per valandą ir tikėtis, kad niekas mūsų nenubaus. Kiekvienas greičio viršijimo atvejis svarbus. Kelių eismo taisyklės yra parašytos krauju ir nėra iš niekur sugalvota, kad leistinas greitis mieste – 50 km/val ar užmiestyje 90 km/val. Koks yra nustatytas greitis, tokio ir reikia laikytis“, - pastebi R. Šideikis.
Priešpriešais – skaudžiausios avarijos
Incidentai, kai automobiliai susiduria priešpriešais, patys skaudžiausi, mat aukų po jų išvengti pavyksta nedažnai. Lietuvos automobilininkų sąjungos direktorius Gražvydas Smetonis aiškina, kad taip yra todėl, nes sumuojasi abiejų automobilių greitis ir smūgis būna dvigubai stipresnis.
Paklaustas, dėl kokių priežasčių automobilis gali išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, jei lenkimo manevras yra atmetas, pašnekovas teigia, kad tokių gali būti visas tuzinas, tačiau dažniausios yra kelios.
„Jeigu negalvojame apie lenkimo manevrą, viena iš priežasčių netinkamas naudojimasis mobiliu telefonu. Kai rašot SMS žinutę, naršot internete, feisbuke ar dar kažkur, nukreipiate akis nors ir dviem ar trims sekundėms nuo kelio . Taip pat gali būti pašaliniai darbai automobilyje. Ką tai reiškia? Užkandžiavimas. Jūs imate kavos puodelį, negalite jo paimti ir dėmesį nukreipiate ilgesnį laiką“, - sako G. Smetonis.
Be šių priežasčių išvažiavimą į priešingą eismo juostą taip pat gali lemti dėmesio nukreipimas į vaiką, kurios galinėje sėdynėje sėdi automobilio kėdutėje. G. Smetonis pastebi, kad ypač mamos yra linkusios atsisukinėti į vaiką, pataisyti diržą, kuriuo jis prisegtas, ar paduoti žaislą ir toks dėmesio nukreipimas kelioms sekundėms gali būti lemtingas.
„Labai retais atvejais būna, kad rūkantieji užsibarsto pelenų ar atidarinėjant langą patenka žiedadulkės, smėlis ar pan. Ir, kaip bebūtų keista, būna sąmoningas išvažiavimas į priešingą eismo juostą, savižudybės. Kiek jų yra niekas niekada nesuskaičiavo, bet būna labai keisti išvažiavimai į priešpriešinę eismo juostą. Tik niekada to nenustatysi“, - sako G. Smetonis.
Daug avarijų dėl neatsakingo lenkimo
Nors versija, kad įvykis Plungės rajone įvyko dėl neatsargaus lenkimo, atmesta nemaža dalis panašių incidentų įvyksta būtent dėl šio neapgalvoto manevro. Per ketverius metus neatsargus kitos transporto priemonės lenkimo manevras jau pražudė 187 žmones, per 1700 buvo sužeista.
„Vairuotojai dažnai pamiršta, kad vairavimas – labai atsakingas dalykas. Ir net menkiausia klaida gali virsti tragedija. Svarbiausia vairuojant – atidumas. Ir jeigu kyla nors menkiausia abejonė, manevro daryti negalima. Skubėjimas, nuovargis, susierzinimas – esą „kiek galiu vilktis iš paskos, aplenksiu kuo greičiau“ – taip pat daro savo. Kai pradedi lenkimo manevrą, ypač kai slidu, prastas matomumas, kelio atgal nėra, kažką pakeisti būna labai sudėtinga“, - pirmadienį laidoje „Dėmesio centre sakė lenktynininkas Antanas Juknevičius.
Panašios nuomonės laikosi ir G. Smetonis, jis primena vairuotojams, kad pradedant lenkimo manevrą svarbu įsitikinti, jog jį pavyks atlikti iki galo ir nerizikuoti savo ir kitų gyvybėmis.
„Lenkti tada, kai esi įsitikinęs, kad aplenksi transporto priemonę. Tai reiškia tu turi matyti visą kelio ruožą, kurį tu pravažiuosi lenkdamas. Negali būti uždarų, vadinamų aklų posūkių, kai pradedi lenkti ir nežinai, ką už posūkio sutiksi. Įkalnės, nuokalnės. Žiemos metu ar vėlyvą rudenį svarbu įvertinti kelio dangą, ar tikrai suvaldysiu automobilį. Ir tikrai niekada nereikia lenkti, jei kitas automobilis važiuoja pakankamai greitai. Nereikia daryti sportinių varžybų bendro naudojimo kelyje“, - aiškina G. Smetonis.