Specialistų teigimu, patyrę vairuotojai dažnai neatnaujina žinių, todėl nė nenumano apie pasikeitusias kelių eismo taisykles (KET). Arba yra įpratę vairuoti taip, kaip buvo leidžiama tada, kai jie pirmą kartą laikė vairavimo egzaminą.
Standartinė klaida – greičio viršijimas
Vairavimo mokyklos „Rigveda“ praktinio mokymo vadovas Darius Zakarauskas išvardino, kokias dažniausias klaidas daro seniai vairuotojo pažymėjimą gavę vairuotojai. Pasak jo, dažnas pagrindiniam keliui keičiant kryptį nerodo posūkio, nes „senais laikais“ tokio reikalavimo nebuvo, kadangi galiojo taisyklė – nerodai posūkio – reiškia, važiuoji pagrindiniu keliu. Reikalavimas rodyti posūkį pagrindiniam keliui keičiant kryptį galioja jau labai seniai.
Kita populiari klaida – posūkio signalo neįjungimas atliekant posūkio manevrą. Pagal taisykles, pirmiausiai reikia parodyti posūkį, įspėti kitus eismo dalyvius apie savo veiksmus, tik tuomet stabdyti. „Deja, dažniausiai posūkis rodomas paskutinę sekundę, jau atliekant posūkio manevrą. Greičio viršijimas – standartinė klaida. Išvažiavimas į priešpriešinę juostą kelio vingyje taip pat pasitaiko dažnai. Ar pastebite, kokios nutrintos yra skiriamosios juostos kelių vingiuose?“, – klausė D. Zakarauskas.
„Draiveris“ vairavimo mokyklos instruktorius Sigitas Pudžemys pridėjo, kad labai daug klaidų daroma dėl per didelio pasitikėjimo savo jėgomis arba tiesiog – aplaidumo. „Seniai vairuojantys, dažniausiai važiuoja pagal savo susikurtas taisykles, kad būtų greičiau, nepaisoma greičio ženklų. Kai kurių vairuotojų vairo valdymas – labai prastas, pavyzdžiui, jie vairuoja viena ranka. Labai daug rieda laisva pavara, kas valdant mechaninę pavarų dėžę yra labai nesaugu, pasitaiko, kad ir su automatine pavarų dėže, riedėdami įjungia neutralią pavarą. Vis dar klaidingai manoma, kad viršyti greitį 10-20 km/h galima, už tai niekas nebaudžia. Dažnas nepaiso kelių ženklinimo linijų – juk „nieko tokio“ kirsti ištisines linijas, važiuoti A juosta – irgi galima“, – ironizavo jis.
Dėl kritinių klaidų – atimtas vairuotojo pažymėjimas
Vairavimo egzamino metu išskiriamos kritinės klaidos yra būtent tos, dėl kurių vėliau galima netekti teisės vairuoti. Pasak D. Zakarausko, dėl daugelio kritinių klaidų vairuojant galima netekti vairuotojo pažymėjimo, nors ir ne visų. „Kritinių klaidų sąrašą sudaro tikrai rimtos klaidos, kadangi jos gali kelti arba kelia grėsmę kitiems eismo dalyviams, trukdo saugiai valdyti transporto priemonę, tai yra, sudaro potencialiai pavojingą situaciją. Tuo tarpu nekritinės klaidos rodo tik nepakankamą vairavimo įgūdžių lygį, bet nekelia grėsmės kitiems eismo dalyviams ar netrukdo saugiai valdyti transporto priemonės“, – aiškino praktinio mokymo vadovas.
S. Pudžemys išskyrė pagrindines kritines klaidas, dėl kurių galima netekti vairuotojo pažymėjimo:
- Greičio viršijimas.
- Naudojimasis mobiliuoju telefonu be specialios įrangos.
- Lenkimas sankryžose, pėsčiųjų perėjose.
- Nesustojimas prieš STOP ženklą, prie nuleisto užtvaro, jo apvažiavimas, nesustojimas mirksint raudonam šviesoforo signalui kalbant apie geležinkelio pervažas.
Daugumai pirmą kartą nepasiseka
Pasak vairavimo specialistų, tikra tiesa, kad pakartotinai laikantiems vairavimo egzaminą iš pirmo karto to padaryti nepavyksta. Paprastai KET keičiamos, tobulinamos, pagal šių dienų eismo ypatumus 2 kartus per metus – nuo sausio 1 d. ir nuo liepos 1 d. Tokie dažni taisyklių keitimai lemia vairuotojų žinių trūkumą bei klaidas perlaikant egzaminą.
„90 proc. dabartinių vairuotojų neišlaikytų egzamino per pirmą bandymą. Nes jie vis dar važiuoja taip, kaip kažkada išmoko ir įprato, o ne taip, kaip šiuo metu nurodo KET“, – sakė D. Zakarauskas.
S. Pudžemys pridūrė, kad tai patvirtina ir statistiniai „Regitros“ duomenys: „Tikra tiesa, kad patyrusiam vairuotojui labai sunku perlaikyti praktikos egzaminą iš pirmo, ar N-tojo karto, nes nevairuoja pagal patvirtintas KET. Sulaukiame ir tokių mokinių, kurie neišlaikę „Regitros“ egzamino ateina į vairavimo mokyklą pasitobulinti“.