Ėmėsi pražūtingiausio Lietuvos kelio renovacijos

Rugsėjo 11 dieną, Kauno rajone tarp Stanaičių ir Juragių gyvenviečių buvo duotas startas VIA BALTICA kelio ruožų 17,34–23,40 km ir 21,84–23,40 km rekonstrukcijos darbų pradžiai.

Šis magistralinis kelias A5 „Kaunas – Marijampolė – Suvalkai“ yra viena intensyviausių Lietuvos magistralinių kelių arterija, kuriame užfiksuojama daugiausia krovininių transporto priemonių, o jų srautai kasmet auga.

Darbų pradžios paskelbimo ceremonijoje dalyvavęs susisiekimo viceministras Algis Žvaliauskas džiaugėsi, kad vienoje avaringiausių ir labiausiai apkrautoje Lietuvos magistralių prasidėjo darbai.

„VIA BALTICA“ projektas yra labai svarbus mūsų šaliai bei juo važiuojantiems eismo dalyviams iš Lietuvos ir užsienio šalių. Labai džiugu būti tokią dieną, kuomet galime pasakyti, kad pradedame darbus vienoje avaringiausioje Lietuvos kelių arterijoje“ – sakė A. Žvaliauskas.

A.Žvaliauskui antrino Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojas laikinai einantis direktoriaus pareigas Egidijus Skrodenis. Jo teigimu, kasmet krovininio transporto srautai šiame kelyje padidėja apie 5 procentus.

„Tai – tarptautinė magistralė. Joje kasmet smarkiai didėja sunkiojo transporto eismas, o parametrai, gabaritai, turimos kelio charakteristikos neleidžia saugiai važiuoti tokiam srautui. Todėl ši diena ypatinga, nes bus pradėti darbai, kurie užtikrins eismo saugumą pavojingiausiose „Via Baltica“ kelio ruožuose. Mūsų rangovams linkiu, kad kelią pavyktų puikiai nutiesti, jis ilgai tarnautų, o eismo dalyviai besinaudojantys šiuo keliu savo kelionės tikslą visada pasiektų saugiai“, – teigė E. Skrodenis.

Valdžios ir visų įmonių, aktyviai prisidėjusių prie šio projekto, atstovai simboliškai uždegė šviesoforo žalią šviesą išsirikiavusiai kelininkų technikai, kurie ir pradėjo pirmuosius darbus 6 kilometrų ilgio rekonstruojamuose kelio ruožuose.

Projekto metu bus rekonstruoti Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai šešių kilometrų ruožas nuo 17,34 iki 23,40 kilometro. Konkursą laimėję bei sutartį pasirašę AB „Kauno tiltai“ per 9 mėnesius įsipareigojo rekonstruoti vieno lygio sankryžas, pastatyti pėsčiųjų viadukus Stanaičiuose (18,34 km) ir Juragiuose (20,85 km), viaduką virš geležinkelio Mauručiuose (22,70 km) ir tunelinį viaduką (23,10 km), įrengti triukšmą slopinančias sienutes, apšvietimą Stanaičių ir Juragių gyvenvietėse, jungiamuosius kelius, pėsčiųjų ir dviratininkų taką, rekonstruoti inžinerinius tinklus.

„Kiekvienas iš mūsų esame eismo dalyvis ir suprantame, kaip ir svarbu suteikti kuo patogesnį judėjimą aplink šią magistralę gyvenantiems gyventojams ir eismo dalyviams, besinaudojantiems šia bene intensyviausia Lietuvos eismo arterija. Todėl tik džiaugiamės galėdami prisidėti prie projekto įgyvendinimo, kurio pagalba bus pagerintos ne tik eismo sąlygos, bet ir blogoji šio magistralinio kelio avarijų statistika“ – sakė AB "Kauno tiltai" vadovas Aldas Rusevičius.

Kelias „Via Baltica“ yra Europos tarptautinio greitkelio E67 dalis. Greitkelis eina nuo Prahos per Varšuvą, Marijampolę, Kauną, Rygą, Taliną ir keltu iki Helsinkio. Projekto partnerės yra Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija. Kelias yra įtrauktas į tarptautinės reikšmės kelių tinklą (TEN-T) ir pripažintas europinės reikšmės magistrale.