Visai neseniai, rugpjūčio 7 d., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Kauno rajone, Kudrėnų kaime, į Nevėžio upę įvažiavo automobilis.
DELFI skelbė, kad gelbėtojams motorine valtimi teko ieškoti automobilio, kuris rastas 5 metrai nuo kranto, 3 metrų gylyje. Laimei, automobilyje „Peugeot 405“ žmonių nebuvo.
Policija šiuo metu dar tiria šio įvykio aplinkybes, o automobilis buvo ištrauktas iš vandens ir perduotas pareigūnams.
„Pirminiais duomenimis minėtu automobiliu prie upės atvyko du žvejai žvejoti. Automobilį jie paliko ant nedidelio kalnelio, anksčiau kitų automobilių išvažinėtose provėžose. Pradėjus žvejoti automobilis pradėjo riedėti ir įvažiavo į upę. Įvykio metu automobilyje žmonių nebuvo“, - komentavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas.
Ne visada pavyksta išvengti aukų
Panaši, gana garsiai šalyje nuskambėjusi nelaimė, įvyko, kai merginų vairuojamas automobilis 2013 metų gruodžio mėnesį įvažiavo į Nerį. Tą kartą merginoms koją pakišo aprasoję automobilio langai. Laimei, automobiliu vykusios merginos nenukentėjo, tačiau automobilį narai aptiko tik 3 metrų gylyje.
Deja, ne visos panašios nelaimės baigiasi taip sėkmingai. 2013 metų vasario mėnesį vairuotojas slidžiame kelyje nesuvaldęs automobilio nuo stataus skardžio nulėkė tiesiai į Nerį. Automobiliu važiavo mergina ir du vaikinai. Deja, vienam jų išsigelbėti nepavyko. Atvykus tarnyboms paaiškėjo, kad vairuotojas ne tik neturi vairuotojo pažymėjimo, bet ir yra neblaivus. Jam tąkart nustatytas 1,06 prom. girtumas.
Kas lemia nelaimę?
Kokios dar priežastys gali lemti nesėkmingą vairavimo patirtį, kai automobilį be vairuotojo tenka traukti gelbėtojams?
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas sako, kad tokių nelaimių pasitaiko, nors ir retai.
„Tokių atvejų priežastys, manau, yra dėmesio trūkumas, išsiblaškymas, veikla prie vairo, kuria nereiktų užsiimti, pavyzdžiui, rašyti žinutes „Facebook“. Be to, gal ir saugaus greičio nebuvo, o tada nepastebėti posūkio ir nuvažiuoti tiesiai į vandenį nesunku. Be abejo, pasitaiko, kai kritiniu atveju žmogus supainioja akceleratorių su stabdžiu“, - sako pašnekovas.
Paklausus, kas gali lemti, kad automobilis vandenyje randamas, o vairuotojas – ne, D. Šalomskas neatmeta galimybės, kad tokiais atvejais vairuotojas turi priežasčių palikti automobilį. Pavyzdžiui, buvo neblaivus.
„Be abejo, jei paliko automobilį ir net nebandė jo ištraukti, priežastimi gali būti ir neblaivumas, kai žmogus nusprendė laukti, kol išsiblaivys ir tik tada atvažiuoti traukti automobilio“, - sakė jis.
Kita pasišalinimo priežastimi gali būti ir tai, kad automobilį vairavo tam teisės neturintis asmuo, ar koks kitas pažeidimas, dėl ko vengta akistatos su pareigūnais.
„Jeigu tiesiog nutiko nelaimė, paprastai žmogus iškart rūpinasi, kad automobilis būtų ištrauktas“, - mano D. Šalomskas.
Vertinama kaip nelaimingas atsitikimas
Tiesa, įvairavus į vandens telkinį, tai vertinama ne kaip eismo įvykis, o kaip nelaimingas atsitikimas, tad vairuotojui negresia sankcijos už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykis nutinka tuomet, kai avarijos metu sužalojami žmonės ar sugadinamas turtas.
Pašnekovas primena, kad automobilį traukti iš vandens kainuoja ne tik dėl tarnybų darbo, bet ir dėl padarytos žalos gamtai, kurią reikia atlyginti.
„Yra padaroma žala upei ar ežerui, be to, kainuoja ir su specialia technika automobilį iš vandens ištraukti – vairuotojui būtų pateikta sąskaita. Aišku, jei vairuotojo nėra, ji bus pateikta vėliau“, - kalbėjo D. Šalomskas.
Retais atvejais automobiliai vandenyje yra skandinami tyčia, tačiau tai – jau kriminalinės policijos tiriami atvejai, kai automobilis slepiamas kaip nusikaltimo įrankis.
Vienas žinomiausių Lietuvos lenktynininkų Benediktas Vanagas svarsto, kad kiekvienai nelaimei, pasibaigusiai automobilio traukimu iš vandens, yra unikalių priežasčių.
„Tačiau nesu matęs nei vienos avarijos, kuri atsitiko išmintingai vairuojant. Dažniausiai nelaimę lemia dėmesio stoka, kai vairuotojas, pavyzdžiui, naršo telefone arba vairuoja apsnūdęs. Pavojingą vairavimą lemia ir pasirinktas per didelis greitis“, - kalbėjo B. Vanagas.
Lenktynininkas primena, kad kitas veiksnys – infrastruktūra šalia kelio.
„Dažniausiai, jei prie kelio yra vandens telkiniai, jie yra atitveriami, tad jei atitvarų nėra, tai gali lemti nelaimingą atsitikimą“, - pastebi jis.
Pataria nepanikuoti
Visgi, pašnekovas sutinka, kad kartais pasitaiko ir kuriozinių situacijų, kai važiuojama nedideliu keliuku gyvenvietėje ar automobilį norima išvairuoti iš prie ežero esančios pievos, bet galiausiai jis atsiduria vandenyje.
„Gali visko pasitaikyti, jei vairuojamas ne savo automobilis, supainiojami pedalai, netyčia išjungiama pavara ir automobilis nurieda į vandenį. Tačiau galioja lygiai ta pati taisyklė: jei elgiamasi atidžiai, tokių nutikimų nebūtų“, - kalbėjo B. Vanagas.
Paklaustas, ar jam yra tekę lenktynių metu įvairuoti į vandens telkinį, B. Vanagas prisiminė nutikimą Dakaro ralyje.
„Man neteko įvairuoti į vandens telkinį, bet prieš keletą metų Dakaro ralio trasa ėjo išdžiuvusių upių dugnais, o po galingų liūčių susidarė didžiulis vandens kiekis ir mūsų vos nenuplovė atplaukianti upė“, - sakė jis.
DELFI primena, kad B. Vanagas 2015 m. Dakaro ralyje finišavo 24-oje vietoje – tai yra geriausias lietuvių pasiekimas šiose lenktynėse.
Patekus į nelaimingą atsitikimą, kai automobilis skęsta vandenyje, specialistai pirmiausia pataria stengtis kuo mažiau panikuoti: atsisegti saugos diržą ir tik tuomet atidaryti automobilio dureles bei iš jo išplaukti. Jei automobilyje yra keleivių, tik išsilaisvinus patiems, padėti kitiems.