Vairavimo mokytojas Artūras Pakėnas teigė, kad dauguma vairuotojų, pirmiausia, pamiršta, kad dalyvaujant eisme reikia laikytis jei ne saugaus, tai bent jau leistino važiavimo greičio. Instruktorius aiškino, kad kiekvienam vairuotojui saugus greitis yra skirtingas, mat atsižvelgiant į eismo ir oro sąlygas bei vairuotojo įgūdžius, net ir leistinas greitis gali būti per didelis. Jis pastebėjo, kad į tai mažiau atsižvelgia dauguma jaunų vairuotojų, kurie vos įgiję dviejų metų patirtį labiau atsipalaiduoja ir nevengia daryti pažeidimų.
„Dažniausiai jauni vairuotojai paseka blogu pavyzdžiu, kai pradeda lygiuotis su kitais vairuotojais ir beatodairiškai lėkti. Srauto greitis šalies keliuose, kad ir kaip bebūtų, yra didesnis nei leistinas, todėl ir vairavimo mokyklos duris užvėrę vairuotojai greitai įsilieja į greičio viršytojų gretas. Žinoma, to reikėtų vengti, nes maksimalus leistinas greitis jau yra nustatytas įvertinus aplinką ir galimus pavojus. Nereikėtų pamiršti, kad ir pareigūnai rūpinasi, jog tai nebūtų pripažįstama, kaip norma“, – aiškino A. Pakėnas.
Visi nori važiuoti greičiau
Instruktorius aiškino, kad greičio viršijimas ir ištisinės linijos kirtimo atvejai yra pagrindinės priežastys, kodėl vairuotojai praranda teisę vairuoti. Mokytojas teigė, kad būtent perdėtas skubėjimas ir kelionės laiko neplanavimas paskatina vairuotojus rizikuoti savo saugumu bei užmiesčio keliuose išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostas net ir tada, kai tai yra draudžiama.
Tiesa, vairavimo mokytojas atkreipė dėmesį, kad visuomenėje itin gajus įprotis yra naudotis mobiliuoju net ir vairuojant. A. Pakėnas prisiminė, kad kai kuriais atvejais net ir pamokų metu jaunieji vairuotojai sustoję prie raudono šviesoforo, bandydavo pasižiūrėti į telefoną.
„Nuolat aiškiname, kad dėl naudojimosi telefonu ne tik susidaro spūstys, tačiau ir kyla eismo įvykiai. Telefonu besinaudojantis vairuotojas būna išsiblaškęs, gali laiku nepastebėti priekyje staigiai stabdančio automobilio ar netikėtai į kelią išbėgusio vaiko ar gyvūno. Dėmesys visada ir visas turi būti sutelktas tik į eismą ir vairavimą“, – aiškino A. Pakėnas.
Pasirodyti nori, o pasimokyti – ne
Jam pritarė ir vairavimo instruktorius Egidijus Šimkūnas, kuris taip pat atkreipė dėmesį, jog kai kurie vairavimo mokyklos duris užvėrę vairuotojai nori pasipuikuoti įgyta teise vairuoti, o dėl to nevengia ne tik greičio viršijimo, tačiau ir chuliganiškų veiksmų – „nardo“ tarp eismo juostų, nesilaiko saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių, lenkimo manevrus atlieka, kai tai yra draudžiama ar net nusprendžia „pamokyti“ lėčiau važiuojančius ir užkerta jiems kelią.
Vis tik E. Šimkūnas įvardijo, kad bene pagrindinė visų vairuotojų problema, yra tai, jog baigę vairavimo mokyklą, jie daugiau niekada nesivargina atsiversti Kelių eismo taisyklių ir jas iš naujo perskaityti. Būtent dėl šios priežasties neretai įvyksta ir nesusipratimai, dėl kurių nepavyksta išvengti eismo įvykių.
„Vairuotojai išlaikę vairavimo egzaminą užsideda pliusiuką ir daugiau nebeskiria laiko tam, kad žinias atnaujintų. Kiekvienais metais būna įvairių atnaujinimų, todėl Kelių eismo taisykles reikėtų perskaityti bent du kartus per metus. Deja, tačiau kai kurie knygelės su taisyklėmis neatsiverčia ir dešimtmetį ar net ilgiau“, – sakė E. Šimkūnas.
Vairavimo instruktorius taip pat pripažino, kad pirmenybės taisyklių pažeidimai bei naudojimasis telefonu yra dar viena opi problema keliuose, mat neretas vairuotojas paprasčiausiai pamiršta vieną pagrindinių taisyklių, kuri nurodo, kad kiekvienas eismo dalyvis turi laikytis savitarpio pagarbos ir atsargumo.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.