Juodųjų dėmių žemėlapis: šias miestų vietas gerai įsidėmėkite

Akivaizdu, kad intensyvesnis eismas didžiuosiuose šalies miestuose lemia gausesnį juodųjų dėmių atsiradimą. Juodoji dėmė – tai 500 metrų kelio ruožas, kuriame per 4 metus įvyksta bent 4 eismo įvykiai, kuriuose žmonės žūsta arba yra sužalojami. Aiškinamės, kaip su šiais pavojingais ruožais kovojama Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje ir kuriose vietose reikėtų būti atsargesniems.

Vilniuje taikomos priemonės pėstiesiems apsaugoti

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad 2016 m. daugiausiai eismo įvykių užfiksuota Savanorių pr. (156), Ukmergės g. (142), Ozo g. (138), Geležinio Vilko g. (121), Kalvarijų g. (116) Laisvės pr. (111), Antakalnio g. (69), Olandų g. (35), Kareivių g. (30) ir T. Narbuto g. (21).

Eismo įvykio tikimybė padidėja pavasarį ir rudenį, kuomet padidėja transporto srautai. Daugiausia eismo įvykių įvyksta esant blogam matomumui, slidžiai važiuojamajai daliai, tamsiu paros metu.

Anot Vilniaus miesto savivaldybės atstovės Dovilės Ibianskaitės, nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose, didinant pėsčiųjų saugumą, įrengiamas šviesoforinis reguliavimas – tai daroma Santariškių, Kalvarijų, Žirmūnų, Tuskulėnų gatvėse.

Taip pat perėjose įrengiami kalneliai iš asfaltbetonio dangos, mirksintys įspėjamieji žibintai, geltoni kelio ženklų skydai, greičio rodymo ženklai, salelės.

D. Ibianskaitė pabrėžia, jog dalis eismo įvykių įvyksta su pėsčiaisiais, kurie išeina į važiuojamąją dalį neleistinose vietose, tad šiose vietose įrengiami įvairūs kelio atitvarai, tvoros. Siekiant mažinti eismo įvykių tikimybę, pėsčiųjų perėjose įrengiamas perėjų kryptinis apšvietimas.

Vilniaus savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis tikina, jog eismo situacija Vilniuje yra nuolat stebima.

„Naikinami nesaugūs bei nereguliuojami kairieji posūkiai, kai reikia kirsti daugiau kaip dvi eismo juostas. Kuriamos naujos signalinės programos, šviesoforais reguliuojamose sankryžose su apsaugotomis pėsčiųjų ir dviračių fazėmis, kai pėsčiųjų ir dviračių trajektorijų nekerta transportas, sukantis į dešinę arba į kairę“, – aiškina T. Kamaitis.

„Neseniai sukurta apsaugota pėsčiųjų fazė Gedimino pr. – Šventaragio g. – T. Vrublevskio g. bei apsaugoti pėstieji Nemenčinės pl. – Saulėtekio al. sankryžoje, kertantys Nemenčinės pl. Šiuo metu Laisvės pr. taip pat įrengiama požeminė pėsčiųjų perėja, siekiant išvengti transporto ir pėsčiųjų srautų susikirtimo“, – teigia Vilniaus savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas.

Šiuo metu tvarkoma Geležinkelio gatvės žiedinė sankryža, kurioje eismo dalyviai jausis saugesni.

Kaune iki kitų metų planuojama likviduoti visas juodąsias dėmes

Tuo metu Kauno miesto savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisijos pirmininkas Rimantas Mikaitis informuoja, jog daugiausiai juodųjų dėmių fiksuojama šiose atkarpose: Savanorių pr. atkarpa nuo Taikos pr. iki miesto ribos (nuo 2012 m. 44 eismo įvykiai, nustatytos 9 juodosios dėmės) bei Kovo 11 osios g. (54 eismo įvykiai, 7 juodosios dėmės).

Taip pat avaringos kelio atkarpos – Varnių g. (15 eismo įvykių, 3 juodosios dėmės) ir Baltijos g. (24 eismo įvykiai, 4 juodosios dėmės).

„Šiemet Kovo 11-osios gatvėje visose nereguliuojamose perėjose, be papildomo apšvietimo, buvo įrengtos „Išmaniosios perėjos“ – tai įranga, kuri automatiškai atpažįsta pėsčiąjį, kai šis įžengia į perėjos zoną. Apie tai vairuotoją perspėja speciali LED šviesa“, – teigia R. Mikaitis.

Pašnekovo teigimu, išmaniosios pėsčiųjų perėjos pasiteisino. Per 7 šių metų mėnesius Kovo 11-osios g. eismo įvykiuose nukentėjo tik vienas pėsčiasis, kai per praėjusių metų tą patį laikotarpį Kovo 11-osios g. nukentėjo 6 pėstieji.

Pavojingiausios Kauno miesto pėsčiųjų perėjos tampa reguliuojamomis. 14 ypatingai pavojingų pėsčiųjų perėjų šiais metais jau įrengti šviesoforai. Iki šių metų pabaigos planuojama įrengti naujų arba rekonstruoti ir saugesnėmis paversti daugiau nei 30 reguliuojamų pėsčiųjų perėjų bei sankryžų.

„Savanorių pr. įrengtos 4 naujos reguliuojamosios pėsčiųjų perėjos, parengti techniniai projektai šviesoforinių sankryžų rekonstrukcijai. Šiuo metu vyksta pirkimo procedūros, darbus planuojame atlikti šių metų ketvirtą bei 2018 pirmą ketvirtį“, – aiškina Eismo saugumo komisijos pirmininkas.

Varnių gatvėje taip pat baigiama įrengti reguliuojamą pėsčiųjų perėją, artimiausiu metu bus panaikinta greta esanti nereguliuojama perėja, pakeistas gatvės horizontalusis ženklinimas bei eismo organizavimas joje. Baltų prospekte įrengtos saugumo salelės pėsčiųjų perėjose, per rugsėjo mėnesį bus įrengtas papildomas kryptinis apšvietimas.

Šiais metais Kaune beveik 200 pėsčiųjų perėjų jau įrengtas specialus kryptinis apšvietimas, iki šių metų pabaigos specialų apšvietimą planuojama įrengti dar 100 perėjų.

Kauno miesto savivaldybė yra nutarusi iki 2018 m. panaikinti visas jau žinomas juodąsias dėmes, t. y. vietas, kuriose per pastaruosius ketverius metus eismo įvykiuose žuvo ar buvo sužaloti ne mažiau kaip 4 eismo dalyviai.

Didinant pėsčiųjų ir dviratininkų saugumą, beveik visame Kauno miesto senamiestyje nustatyta „Gyvenamoji zona“ – teritorija, kurioje galioja 20 km/ val. maksimalaus greičio apribojimas, o pėstieji įgyja pirmumą prieš automobilius. Taip pat šiais metais „Gyvenamosios zonos“ režimas nustatytas kai kuriose gatvėse, susisiekiančiose su Laisvės alėja. Nemagistralinės gatvėse miesto centre maksimalus greitis sumažintas iki 30 km/ val.

Saugumą užtikrins kryptinis apšvietimas ir kitos priemonės

Klaipėdos savivaldybės informavimo ir e. paslaugų skyriaus atstovė Milda Milbutaitė praneša, jog 2016 m. saugaus eismo komisijos posėdyje buvo patvirtintas Klaipėdos miesto pėsčiųjų perėjų saugumo užtikrinimo ir juodųjų dėmių šalinimo priemonių planas.

Avaringiausiomis vietomis mieste išskiriamos šios: Naujosios uosto ir Danės gatvių sankryža, Liepojos ir Panevėžio g. sankryža, Šilutės plento ir Statybininkų pr. sankryža, Smiltelės ir Laukininkų g. sankryža, Taikos pr. ir Smiltelės g. sankryža, Taikos prospektas, Taikos pr. ir Raudonės gatvių sankryža, Taikos pr. ir Kauno gatvių sankryža, Taikos pr. ir Paryžiaus Komunos g. sankryža, Minijos ir Pilies g. sankryža.

Priemonių plane nurodyti įvairūs sprendimai juodosioms dėmėms šiuose ruožuose likviduoti: pėsčiųjų perėjose įrengiamas kryptinis apšvietimas, avaringose sankryžose įrengiami greičio mažinimo kalneliai, įrengiamos pėsčiųjų saugumo salelės.

Galima pastebėti, jog ypač daug avaringų sankryžų kertasi su Taikos pr. – šiame ruože esančios juodosios dėmės likviduojamos Taikos pr., Tiltų g., Kūlių vartų g. ir Galinio pylimo g. sankryžos zonoje automobilių eismą organizuojant ratu, o pėsčiųjų perėjose įrengiant kryptinį apšvietimą.

Viena dažniausiai saugumui užtikrinti skiriamų priemonių – kryptinis apšvietimas, kuris padeda vairuotojams geriau matyti pėsčiuosius. Jis įrengiamas Minijos ir Nendrių g. sankryžoje, ties D. Dariaus ir S. Girėno gatvėmis esančia pėsčiųjų perėja, J. Janonio gatvėje esančioje perėjoje, Sausio 15-osios ir Rumpiškės g. sankryžoje ir dar daugiau nei 10 kitų avaringų vietų.