Ne paslaptis, kad patiriamas stresas lemia žmogaus išsiblaškymą, apsunkina susikaupimą, o dėl to prie vairo sėdintis žmogus gali nepastebėti ant kelio esančios kliūties, pasikeitusio šviesoforo signalo ar netikėtai į pėsčiųjų perėją įžengusio žmogaus.
Kiti eismo dalyviai tampa kliūtimis
Dar daugiau problemų kyla tada, kai vairuotojas prie vairo sėda užvaldytas pykčio. Sunkumai darbe, namuose ar socialiniame gyvenime neretai tampa priežastimis, kodėl vairuotojai vieni kitiems tampa mažiau tolerantiški.
Pykčio paveikti vairuotojai dažniausiai yra mažiau tolerantiški kitiems eismo dalyviams, atlieka staigesnius manevrus, nevengia viršyti greičio, staigiai greitėja ir stabdo, važiuoja nesilaikydami saugaus atstumo, ne avarinėse situacijose naudoja garsinį signalą ar „mirksi“ šviesomis.
Psichologai įvertino, kad piktas vairuotojas dažniausiai dar labiau susierzina, kai spūstyse prieš jį į eismo juostą įvažiuoja automobilis, kai priekyje važiuojantis vairuotojas sulėtina ar prireikia daugiau laiko, kad pradėtų judėti, kai užsidega žalias šviesoforo signalas. Pastebima, kad emocijų paveikti vairuotojai rečiau sustoja prie pėsčiųjų perėjų bei dažniau pažeidžia pirmumo teises kelyje.
Dėl agresijos kelyje kenčia kiti
Saugaus eismo ekspertai pabrėžia, kad būtent agresyvus vairavimas neretai tampa tragiškų eismo įvykių priežastimis. Neigiamų emocijų paveiktas žmogus galvoja apie tai, kas sukėlė tokias emocijas, o ne apie vairavimą, todėl staigesni judesiai atliekami tinkamai neįsitikinus, ar važiuoti yra saugu, ar aplink nėra kliūčių, ar pažeidžiamiausių eismo dalyvių – pėsčiųjų ir dviratininkų.
Pyktį reikia atpažinti
Specialistai akcentuoja, kad norint pyktį suvaldyti, pirmiausia jį reikia atpažinti. Skiriamieji įtūžusio vairuotojo elgesio bruožai yra pernelyg greitas važiavimas viršijant ribojimus, saugaus atstumo nesilaikymas, staigus stabdymas ir greitas įvažiavimas į posūkius, dažnas ir staigus eismo juostų keitimas bei eismo reguliavimo signalų nepaisymas.
Patariama, kad pastebėję bent vieną iš šių elgesio bruožų savo vairavime, sėdintys prie vairo turėtų pasistengti įvertinti savo elgesį, nusiraminti, giliai kvėpuoti ilgiau iškvepiant nei įkvepiant. Jei su emocijomis susidoroti nepavyksta, specialistai ragina vairuotojus atsitraukti nuo vairavimo – sustoti leistinoje vietoje, pakvėpuoti grynu oru, pasivaikščioti ir palaukti, kol savijauta pagerės.
Mintyse – dabartis, o ne praeitis
Psichologai teigia, kad atvejais, kai žmogus aiškiai jaučia susierzinimą, apskritai geriau prie vairo nesėsti – rinktis alternatyvius keliavimo būdus, o geriausia – pasivaikščioti. Vis tik jei vairavimo išvengti neįmanoma, vairuotojas turėtų galvoti apie tai kas vyksta esamuoju laiku, o ne apie, kas jam sukėlė neigiamas emocijas. Jei žmogus vairuoja, geriausia – visą dėmesį sutelkti būtent į šią veiklą.
Stresinėse situacijose nusiraminti gali padėti ir muzikos klausymasis, tačiau vairuotojas turėtų įvertinti, ar pašaliniai garsai jo dar labiau neišblaškys.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.