Nors prievolė automobilyje segėti saugos diržą įsigaliojo dar 2006-aisiais, neretai vairuotojai ir keleiviai, o ypač sėdintys gale, į šį reikalavimą dar ir dabar numoja ranka. Saugaus eismo ekspertai tikina, kad tokia praktika yra ypač žalinga, mat automobilio priekyje sėdintys žmonės užsisegdami sagos diržą riziką žūti sumažina 45–50 procentų.
Smūgiai gali būti mirtini
Nuvažiavus nuo kelio ar susidūrimo metu saugos diržas padeda žmogui išlikti savo vietoje, neiškristi iš automobilio, o dėl to vairuotojas ar keleiviai patiria mažiau sužalojimų. Kai saugos diržas nėra užsegtas, priekyje sėdinčius eismo dalyvius gali pražudyti stiprus smūgis galva į priekinį automobilio stiklą. Sėdintiems gale tokia rizika taip pat išlieka, ypač sėdintiems viduryje. Vis tik čia atsiranda ir kitas pavojus – automobiliui virstant sėdintys gale gali iškristi pro galinį automobilio stiklą bei būti prispausti to paties automobilio.
Vis tik praktika rodo, kad dažniau nei vairuotojai, saugos diržo nesegi gale sėdintys keleiviai. Tokie eismo dalyviai į savo saugumą numoja ranka ne tik važiuodami su artimaisiais, tačiau ir naudodamiesi pavėžėjimo ar taksi paslaugomis. Pabrėžiama, kad tokiais atvejais vairuotojai turėtų patys imtis veiksmų, ar netgi atsisakyti vežti tokį keleivį.
Nemažiau svarbu prisiminti ir tai, kad sėdintieji gale saugos diržą turėtų užsisegti ir dėl priekyje esančiųjų saugumo. Susidūrimų metu sėdintys gale veikiami smūgio sukeltos jėgos gali prispausti vairuotoją ar priekyje sėdėjusį keleivį bei taip juos dar labiau sužaloti ar netgi pražudyti.
Fiksuoja tūkstančius pažeidėjų
Tai, kad saugos diržų problema vis dar išlieka itin aktuali parodo ir pareigūnų išaiškinti Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimai. Mat vien per pirmus tris šių metų mėnesius buvo užfiksuoti 2542 atvejai, kai keliaudami eismo dalyviai nesegėjo saugos diržų. Apie sėdinčiųjų automobiliuose abejingumą savo saugumui byloja ir praėjusiųjų metų statistika. Per 2019-uosius pareigūnai užregistravo 16736 pažeidimus susijusius su saugos diržų ir kitų saugumo priemonių naudojimu.
Pareigūnai nuolat akcentuoja, kad neretai vairuotojų neatsakingų sprendimų aukomis tampa ir mažamečiai vaikai. Netgi suaugusiam žmogui labai svarbu, kad diržas būtų tinkamai sureguliuotas – juostų petį bei dubenį. Mažam vaikui užsegtas saugos diržas lies kaklą ir pilvą, o tai eismo įvykio metu vaiko ne tik neapsaugos, bet gali netgi dar labiau jam pakenkti. Dėl šios priežasties mažesnius nei 135 cm ūgio vaikus privaloma vežti tik jų ūgiui ir svoriui pritaikytose kėdutėse.
Taupykite ne vaiko gerovės kaina
Tinkama vaikiška kėdutė, gali ne tik išgelbėti vaikui gyvybę, tačiau ir padėti išvengti rimtų sužalojimų. Vaikiškos kėdutės išskiriamos į penkias grupes:
- 0 grupės kėdutės skirtos naujagimiams. Šios kėdutės yra pritaikytos vaikams iki 10 kg arba maždaug iki 9 mėnesių, tokia kėdutė automobilyje montuojama išilgai ant galinės automobilio sėdynės.
- 0+ grupės kėdutės taip pat naudojamos vaikams nuo gimimo iki 13 kg arba maždaug 15 mėnesių. Tokios kėdutės automobilyje montuojamos prieš jo važiavimo kryptį. Svarbu prisiminti, kad jei šią kėdutę montuosite ant priekinės automobilio sėdynės – privalote išjungti keleivio pusėje esantį oro pagalvės mechanizmą.
- I automobilinių kėdučių grupė skirta savarankiškai sėdėti galintiems vaikams. Tokiose kėdutėse vaikas tvirtinamas penkių taškų saugos diržais arba specialiu saugos staliuku. Šios grupės kėdutės tvirtinamos automobilio diržais arba naudojant standžią fiksavimo sistemą.
- II grupės saugos kėdutės pritaikytos vaikams nuo 15 iki 36 kg, o jose vežamų vaikų ūgis gali siekti iki 150 cm.
- Populiariausios III grupės kėdutės, dar vadinamos paaukštintomis sėdynėmis. Jos nuo kitų skiriasi tuo, kad yra be nugarėlės. Tokios saugos kėdutės yra skirtos vyresniems vaikams nuo 22 kg arba 7-8 metų. Vis tik tėvai turėtų įsidėmėti, kad šios kėdutės turi ir minusų – jos vaiko visiškai neapsaugo nuo šoninio smūgio.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.