Švedų inžinieriaus Nilso Bohlino sukurta saugos diržų koncepcija yra naudojama iki šių laikų, o Vokietijos patentų registras 1985 m. saugos diržus įtraukė į sąrašą aštuonių išradimų, padariusių didžiausią įtaką žmonijai per šimtą metų. Ir ne veltui, nes statistiškai įrodyta, kad taisyklingai segint saugos diržus, mirtinų avarijų skaičius sumažėja 45–50 proc., o segint šiuolaikiškus trijų taškų saugos diržus – rizika žūti sumažėja net iki 70 proc.
Tad kodėl kai kurie žmonės vis dar numoja ranka į šį gyvybes gelbstintį įrenginį? Pasak, vairavimo instruktoriaus Jono Grybo, dažnu atveju, tai susiję su neteisingais žmonių įsitikinimais.
„Jau nuo 2006 m. Lietuvoje važiuojant automobiliu įstatymiškai yra privaloma segėti saugos diržą, tačiau net priėmus tokį įstatymą, ilgą laiką didelė dalis vairuotojų jo nepaisė. Praėjus 15-ai metų, situacija kur kas geresnė, tačiau vis dar atsiranda žmonių, kurie neužsegtą saugos diržą aiškina skubėjimu ar nepatogumu, nors jei esate teisingai nusireguliavę sėdimą padėtį, segint diržą tikrai neturėtų jaustis diskomfortas“, – sako pašnekovas.
Išlikę seni įpročiai
Tačiau jei dauguma automobilio priekyje važiuojančiųjų supranta, kad saugos diržą užsisegti privaloma, tai gale sėdintys keleiviai, pasak vairavimo instruktoriaus, kur kas dažniau nepaiso šios taisyklės.
„Iki šiol tarp kai kurių žmonių yra susiformavęs neteisingas supratimas, kad sėdint automobilio gale, saugos diržas nėra privalomas. Tačiau įstatymas aiškiai nurodo, kad jei gamykliškai transporto priemonė turi gale įmontuotus saugos diržus, tai juo užsisegti būtina. Kai kam taip pat gali pasirodyti, kad sėdintys gale yra saugesni, tačiau, išties, avarijos metu gale esantis keleivis gali trenktis į priekinę sėdynę, kartu sužalodamas ir prieš jį sėdinti žmogų ar net pats iškristi pro priekinį automobilio stiklą“, – teigia J. Grybas.
Negano to, dalis žmonių užsisega saugos diržą tik per pilvą, tačiau toks užsegimo būdas, anot vairavimo specialisto, tolygus neprisegtam saugos diržui. „Taisyklingai užsegtas saugos diržas turėti eiti per žmogaus petį ir juosti jo dubenį“, – aiškina pašnekovas.
Užtikrinti vaikų saugumą privalo tėvai
Kai kalbame apie prevencines priemones, nereikėtų pamiršti ir savo mažųjų saugumo. Dalis tėvų taupydami ar dėl kitų priežasčių, t. y. nežinojimo ar nesupratimo, veždami vaikus automobiliu, nenaudoja specialių vaikiškų kėdučių, nors įstatymiškai jos yra privalomos.
Tokios vaikiškos kėdutės turėtų būti pasirenkamos pagal vaiko svorį. Šios kėdutės yra skirstomos į penkias grupes:
1. 0 grupės kėdutės yra skirtos naujagimiams t. y., vaikams, sveriantiems iki 10 kg. Automobilyje tokios kėdutės yra tvirtinamas išilgai ant galinės sėdynės.
2. 0+ grupės kėdutės taip pat skirtoms naujagimiams, kurie sveria iki 13 kg. Tokias kėdutes automobilyje reikėtų montuoti prieš jo važiavimo kryptį tačiau tokiu atveju, jei šią kėdutę tvirtinsite ant priekinės automobilio sėdynės, tuomet privaloma išjungti toje vietoje esančias oro pagalves, nes avarijos atveju išsiskleidusios pagalvės gali sužaloti mažylį.
3. I grupės kėdutės yra skirtos jau savarankiškai galintiems sėdėti vaikams. Tokiose kėdutėse vaikas turėtų būti užsegamas penkių taškų saugos diržais arba specialiu saugos staliuku. Šios grupės kėdutės tvirtinamos automobilio diržais arba naudojant standžią fiksavimo sistemą.
4. II grupės saugos kėdutės pritaikytos vaikams nuo 15 iki 36 kg bei maksimalaus 150 cm ūgio. Jos taip pat turi būti papildomai tvirtinamos saugos diržais.
5. Na, o štai III grupės kėdutės jau yra skirtos vaikams nuo 22 kg ir daugiau. Visgi, kadangi tokios kėdutės yra tiesiog sėdimosios vietos paaukštinimas, avarijos atveju jos neapsaugo nuo šoninio smūgio.
Informacija parengta bendradarbiaujant su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.