Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Saugaus eismo laboratorijos vadybininkas Donatas Klimašauskas pateikė duomenų apie moterų ir vyrų vairavimą, įvykdomų avarijų statistiką.
Vyrai kelyje žūsta dažniau
Remiantis statistiniais duomenimis, vyrai dažniausiai žūsta už automobilio ir motociklo vairų, moterys – kaip pėsčiosios ir automobilio keleivės. Vyrams, ypač jaunesniems nei 25 m. amžiaus, žūti kelyje yra apytiksliai tris kartus didesnė tikimybė, nei moterims.
Jis tvirtino, kad to priežastis gali būti ta, jog dažnai dėl socialinių-kultūrinių priežasčių vyrai daugiau laiko praleidžia kelyje, taip pat jie labiau linkę rizikuoti ir pervertinti savo vairavimo gebėjimus.
„Pirmąjį susidūrimą vyras patiria anksčiau ir didesnė tikimybė, kad jis dėl jo bus kaltas. Moteris mažiau linkusi vairuoti pavojingai, konkrečiai: viršyti greitį, vairuoti išgėrusi, išskyrus vyresnio amžiaus vairuotojas. Taip pat važiuoti nedėvint saugos šalmo, neprisisegus saugos diržo, vairuojant naudotis mobiliuoju telefonu“, – sakė D. Klimašauskas ir pridūrė, kad, remiantis tyrimais, jos labiau linkusios laikytis kelių eismo taisyklių ir geriau įsisavina saugaus vairavimo principus. Tai lemia jų saugesnį elgesį kelyje.
Jis atkreipė dėmesį ir į skirtingų lyčių amžių įtaką: „Vyrų ir moterų žūčių santykis, nuo pradedančių vairuoti jaunų žmonių, su amžiumi didėja. Pagal 2010 m. 24 ES šalių narių duomenis, didžiausias žuvusių vyrų santykis yra 30-39 m. amžiaus grupėje – 84 proc., o vyresniems vyrams šis santykis krenta.
Lietuvoje padėtis panaši
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) ir Policijos departamentas pateikia naujausią nelaimingų eismo įvykių statistiką, bet viešai prieinamoje skirtingų lyčių eismo dalyviai neišskiriami. Tačiau tai 2013 m. yra padariusi Susisiekimo ministerija: jos apžvalgoje pateikta statistika, kiek kiekvienos lyties žmonių žuvo nelaiminguose eismo įvykiuose: iš 258 žuvusių, vyrai sudarė 197 ir moterys 61. Procentais šie skaičiai atitinkamai yra: 76,4 proc. ir 23,6 proc.
„Suskubti daryti išvadas būtų netikslinga, nors santykis ir iškalbus. Reiktų neatmesti galimybės, kad tokios lyčių proporcijos galėtų būti ir tarp transporto priemones vairuojančių žmonių: gal moterys vairuoja rečiau nei vyrai? To mes nežinome, taigi duomenys neiliustruoja minties, jog moterys vairuoja saugiau nei vyrai. Taip pat, reiktų neatmesti, kad vairuojančių tamsiu paros metu vyrų proporcija galėtų būti gerokai didesnė“, – vyriškąją giminę bando ginti D. Klimašauskas.
Mokslininkas tvirtina, kad vienareikšmiškai pasakyti, kurios lyties atstovai yra geresni vairuotojai, negalima: „Norint tai padaryti reikėtų platesnės statistikos: kiek kiekvienos lyties atstovai kasmet nuvažiuoja kilometrų, kokiais keliais važiuoja, kokiu paros metu, kokiomis meteorologinėmis sąlygomis ir kt.“
D. Klimašauskas sakė, kad švedai, olandai ir anglai yra užvedę tokios ar panašios statistikos bankus: remiantis jais ir atsižvelgiant į nuvažiuotų kilometrų ar praleisto kelyje laiko statistiką. Remiantis jų duomenimis, avaringumo tendencijos yra panašios, tačiau panašu, kad vyrai vairuoja daugiau nei moterys.
Užsienyje statistika panaši
„Kaip ir Lietuvoje, taip ir Europos Sąjungoje (ES), ir Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV) , 2012-2013 m. santykiai tarp kelių eismo įvykiuose žuvusių vyrų ir moterų yra panašūs: apytiksliai trys ketvirčiai vyrų ir ketvirtadalis moterų. Deja, kaip minėta, nežinant kokios proporcijos tarp vairuojančių vyrų ir moterų, bandyti daryti išvadas iš žuvusių lyčių statistikos nebūtų galima“, – sakė D. Klimašauskas.
Remiantis ES sužeidimų duomenų baze, nustatyta, kad į ligonines buvo pristatyta 36 proc. vyrų ir 27 proc. moterų. „Atsižvelgiant į tai, kad vairuojančių vyrų, tikėtina, daugiau nei moterų, ir priimant, kad geriau vairuojantys rečiau sužeidžiami, atsakymas galėtų būti moterų nenaudai“, – aiškino mokslininkas.
JAV 2008 m. nuvažiuotoms 100 mln. mylių mirtinų vyrams susidūrimų buvo 50 proc. daugiau nei moterims, tačiau vėlgi mokslininkas nėra tikras, duomenų patikimumu: gali būti, kad vyrai vairuoja daug dažniau nei moterys, važiuoja didesnius atstumus, dažniau vairuoja naktį.
Tikina, kad moterys lėtesnės
„SafetyNet“ nelaimingų įvykių priežasčių duomenų bazėje (angl. „SafetyNet Accident Causation Database“) pateiktos tokios 2005-2008 m. konkrečių vairuotojų pagal lytį kritinių įvykių įžvalgos: vyrams dažniau lemiami būna viršijamas greitis ir neteisinga kryptis, įskaitant nuvažiavimą nuo kelio neišsilaikant eismo juostoje, ir moterims dažniau lemiamas būna skubotas veiksmas.
Mokslininkas siūlo išvadą, kad transporto priemonės vairavimo veikla pagrinde greito reagavimo į jutiminę informaciją, lengviau įvykdoma vyriškoms smegenims. Tuo tarpu, moteriškų smegenų veikla lemia lėtesnę reakciją.
Jis tai paremia teiginiu, kad ir vyrų, ir moterų atletų greitos reakcijos sportuose santykio dydžiu: tarkime, „Sporto istorijoje „Formulės-1“ lenktynėse yra startavusios tik dvi moterys: Maria Teresa de Filippis, važiavusi 1958–1959 m., ir pusę taško pelniusi Lella Lombardi, dalyvavusi 1974–1976 m. čempionatuose“.
Vyrų padaroma žala didesnė
„Lietuvos draudimo“ žalų duomenimis, moterys avarijas sukelia dažniau nei vyrai: vidutiniškai 100 moterų per metus avariją sukelia 5,5, o iš to paties skaičiaus vyrų – 4. Tačiau vyrų avarijose padaroma žala išlieka didesnė – pernai metų duomenimis, vidutiniškai yra 15 proc. didesnė nei moterų ir siekia 750 eurų.
„Vairuotojai iki 25 metų sukelia 20 proc. daugiau avarijų nei vyresni. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, jauni vairuotojai sukelia ne tik daugiau įskaitinių eismo įvykių, bet ir avarijose padaro didesnių materialinių nuostolių“, - sakė „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis. Jis pateikė duomenis, kad vidutinė jauno vairuotojo padaryta žala siekia 770 eurų ir tai yra 20 proc. daugiau, nei vyresnių negu 28 m. vairuotojų sukeltų avarijų žala.
„Lietuvos draudimo“ statistikos duomenimis, brangiausias avarijų pasekmes sukelia 19-mečiai vairuotojai. Jų sukeltų avarijų vidutinė žala yra trečdaliu didesnės nei visų jaunų vairuotojų (iki 27 metų) vidurkis ir net 44 proc. didesnė nei vyresnių vairuotojų vidutinė žala. Tikėtina, kad taip yra dėl to, kad jie įsidrąsina ir antrais vairavimo metais elgiasi neatsargiai, vairuoja mažiau atidžiai, praranda natūralios baimės jausmą.
„Taip pat pastebėtina, kad mieste užregistruojama daugiau avarijų nei užmiestyje, tačiau miesto avarijos vidutinis nuostolis – 660 eurų, tuo tarpu užmiestyje jos atsieina brangiau – 750 eurų“, – sakė A. Juodeikis. Daugiausiai autoįvykių įvyksta didžiuosiuose miestuose – Vilniuje ir Kaune, brangiausios vidutinės avarijos įvyksta Kaune. Panevėžyje vidutinė avarijos nuostolis yra 12 proc. mažesnis nei Kaune.
Remiantis 2013 m. bendrovės „ERGO“ pateikta statistika, stiprioji lytis daugiausiai avarijų sukelia sausį, o moterys budrumą praranda ne šaltuoju sezonu, o pavasarį. Joms avaringiausias periodas 2013 m. buvo sudėtingomis oro sąlygomis nepasižyminti gegužė.
Per pirmąjį 2013 m. mėnesį vyrai išprovokavo apie 30 proc. daugiau incidentų kelyje nei įprastai. Vidutiniškai per mėnesį vyrai sukėlė apie 463 avarijas, bet sausį šis skaičius išaugo iki 589. Dailioji lytis, kuri vidutiniškai per mėnesį sukelia 200 avarijų, gegužę buvo atsakinga už daugiau nei 230 nelaimių kelyje – 17 proc. daugiau nei vidutiniškai.
Nors abiejų lyčių atstovai sukelia vienodą procentą avarijų per metus, pasekmės būna daug didesnės, kai avarijų kaltininkais būna vyrai. Didžiausia 2013 m. išmokėta suma dėl vyro sukeltos avarijos siekė net daugiau nei 1 mln. 300 tūkst. Lt.
Palyginimui, daugiausiai žalos padariusi moters sukelta avarija atsiėjo vos daugiau nei 51 tūkst. litų. Iš viso už vyrų sukeltas avarijas 2013 m. tyrimą atlikusi draudimo bendrovė Lietuvoje išmokėjo daugiau nei 16 mln. litų žalos ir beveik keturis kartus mažiau už autoįvykius, kurių kaltininkėmis buvo moterys – apie 4,6 mln. litų.