Šeimos gydytoja ir Centro poliklinikos Vytenio filialo darbo medicinos klinikos vedėja Aldona Jankavičienė vardija būsenas, kai už vairo sėsti nederėtų. Medikė pastebi, kad kai kurias ligas turintiems – vairuoti tiesiog neleidžiama ir tokiems žmonėms vairuotojo pažymėjimas neturėtų būti išduodamas, tačiau yra tokių situacijų, kai vairuotojas pats turėtų suvokti – tokios būsenos už vairo sėsti negaliu.
1. Taurė vyno
Nors visuomenėje vyrauja nuostata, kad išgėrus taurę vyno ar bokalą alaus sėsti už vairo „nieko baisaus“, o pagal Kelių eismo taisykles vairuotojų, turintičių dviejų metų vairavimo stažą, promilių kiekis organizme negali viršyti 0,40 prom. ribos, medikai pastebi – alkoholio poveikis neprognozuojamas ir suvartojus net minimalų kiekį, vairuoti nederėtų.
„Kelių eismo taisyklėse yra parašyta, kad draudžiama sėsti už vairo, esant apsvaigus nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichotropinių medžiagų. Niekur nepasakyta, kad alkoholio negalima vartoti absoliučiai, bet tiesiog turi žinoti – jeigu išgėriau, sėsti už vairo negaliu. Taurė vyno – nelygu kada, nelygu kam – suveikti gali skirtingai. Dažnu atveju galbūt ir „nieko tokio“, bet jei esi pavargęs, mažesnio kūno svorio, vartoji dar kažkokius vaistus, taurė vyno gali paveikti reakciją, nesvarbu, kad promilių nebus daug ir tilpsi į leistinas normas. Todėl norint važiuoti saugiai ir nesukelti pavojaus kitiems, turėtų būti šventa taisyklė – išgėriau taurę vyno, namo vykstu taksi. Taip turėtų būti, nes iš anksto negali prognozuoti, kaip taurė vyno tave paveiks ir kaip tu sureaguosi ekstremalioje situacijoje“, - aiškina A. Jankavičienė.
2. Barnis su viršininku
Dalis vairuotojų, pakliuvusių į stresinę ar konfliktinę situaciją, kai viduje užverda kraujas, čiumpa raktelius, sėda į automobilį ir važiuoja, kur akys mato. Nors tą akimirką vairuotojui gali pasirodyti, kad toks bėgimas iš susidariusios situacijos puikus sprendimas ir net tam tikra savęs nuraminimo forma, tačiau medikai pataria – susinervinus greičio pedalo spausti nereikėtų.
„Net neturint tam tikrų ligų gali pasitaikyti įvairios gyvenimo situacijos, kai geriau už vairo nesėsti. Jeigu, tarkim, susibariau su viršininku ir jis pasakė, kad mane atleis iš darbo, man dreba rankos ir kojos, pakilo spaudimas, esu smarkiai stresinėje būsenoje, vairuoti tikrai nereikėtų, nes galimybė padaryti kažkokią avariją netinkamai sureagavus – pakankamai didelė“, - teigia A. Jankavičienė.
3. Pakilęs kraujospūdis
Medikė taip pat pastebi, jog nereikėtų numoti ranka į tokį organizmo ženklą kaip pakilęs kraujospūdis. Specialistės teigimu, tokia būklė gali lemti sutrikusią orientaciją ir vairuoti būtų iš tiesų pavojinga.
„Jeigu vartoju tam tikrus vaistus ir man pasakė: „negali“ – vadinasi, negaliu. Galų gale, jeigu jaučiu, kad šiandien mano būklė dėl, pavyzdžiui, netikėtai pakilusio spaudimo yra tokia, kad man sunku orientuotis, man svaigsta galva, turiu suprasti, kad aš negaliu sėsti už vairo. Jeigu man sunku eiti, tai nereiškia, kad aš galiu vairuoti“, - sako medikė.
4. Stiprus skausmas
Netikėtai pasireiškęs aštrus galvos skausmas turbūt ne visus vairuotojus atbaidytų nuo minties sėsti už vairo. Vis dėlto, medikės tikinimu, bet koks stiprus skausmas – labai rimtas signalas, kad kelionę reikia atidėti. A. Jankavičienė pastebi, kad ypatingai svarbu neignoruoti skausmo atsiradusio širdies plote, nes tai gali būti ne tik svarbus ženklas apie sveikatos būklę, bet ir lemti katastrofas kelyje.
„Apskritai bet koks stiprus skausmas yra tokia būsena, kurios metu vairuoti nereikėtų, o jei taip nutiko vairuojant, artimiausiu metu reikia sustoti, įjungti avarinį signalą ir bandyti suvokti, kas nutiko, kokia priežastis. Bet koks stiprus skausmas gali baigtis neprognozuojamai, ypač kai esi už vairo. Jeigu tai yra galvos skausmas, sunku pasakyti. Jeigu žmogui labai stipriai skauda, yra migrenos priepolis, žmogus net negali dirbti, kokia kalba galėtų būti apie vairavimą. Bet jeigu, pavyzdžiui, aš atidirbau 12 valandų, mano galva išsipūtus, gal tai ir ne tokia būsena, kad negalėčiau vairuoti.
Dėl širdies plote atsiradusio skausmo taisyklės tokios pačios. Jeigu skauda širdies plote, tikrai nereikėtų sėsti už vairo. Reikėtų bandyti susivokti situacijoje – kas tai yra, ar tai tikrai grėsminga būsena, kada reikėtų kreiptis į gydytoją, ar tai yra kažkokia paprastesnė būsena, kai užtektų pailsėti ir praeitų“, - teigia pašnekovė.
5. Mieguistumas
Gydytoja pastebi, kad vairuoti nederėtų ir stipriai pervargus. Tiems, kurie didvyriškai atlaikė paros laiko budėjimą, nerekomenduojama bandyti fortūnos už vairo, nes pasisekti gali ne taip puikiai kaip darbe, ypatingai tada, jei vairuoti tenka net kelias valandas. A. Jankavičienė taip pat pataria nepasikliauti vairuotojų mylima išvaduotoja iš miego gniaužtų – kava.
„Viskas priklauso nuo to, kiek vairuosit ir ar toli vairuosit. Tikrinant vairuotojus, klausimyne, kurį jie pildo, yra klausimas, ar yra miego sutrikimų, ar būnate mieguistas dieną. Jei taip, yra didelė tikimybė, kad užmigsite prie vairo. Gal mieste vairuojant užmigti tikimybė yra mažesnė, bet vairuojant kažkur užmiestyje, kai ilgesnį laiką nereikia atlikti jokių manevrų, užmigti yra didelė tikimybė. Jeigu tokia būsena kartojasi dažnai, reikėtų kreiptis į gydytoją ir tirtis, nes galbūt yra sutrikęs nakties miegas ar yra kažkokios kitos sveikatos problemos. Bet jei tai yra laikina būsena – paprastai taip nebūna, bet šiandien esu mieguistas – miesto sąlygomis galbūt ir neužmigsite, bet reakcija vistiek bus lėtesnė, todėl, jeigu yra galimybė, reikėtų rinktis nevairuoti. Jeigu kalbėtume apie tolimų atstumų vairavimą, tai kava tikrai ne išeitis. Kavos poveikis yra trumpalaikis, po to ją vėl reikėtų kartoti. Didelis kofeino kiekis taip pat turi pašalinį poveikį – gali pakilti spaudimas, padažnėti širdies ritmas. Visi stimuliuojantys gėrimai tikrai nėra išeitis, nors tarp vairuotojų tai yra pakankamai populiaru“, - tikina A. Jankavičienė.
Ligos, kurios atima teisę vairuoti
Gydytoja primena, kad kai kuriomis ligomis sergantys asmenys vairuoti negali apskritai arba gali tik tam tikrais išimtinais atvejais. Dažniausios ligos, kurios užkerta teisę vairuoti, susijusios su nestabilumo būkle. Pavyzdžiui, vairuoti neturėtų būti leidžiama dėl įvairių širdies ligų, dėl kurių žmogui netikėtai gali sutrikti širdies ritmas, prasidėti skausmo priepuolis ar kt. Į juodąjį vairuotojų ligų sąrašą taip pat patenka ir įvairios nervų sistemos ligos.
„Pavyzdžiui, epilepsija. Pagal naujausiais taisykles, kai kuriais atvejais epilepsiją turintiems žmonėms leidžiama vairuoti, bet tik tam tikrais atvejais: jei vartojant tam tikrą kiekį vaistų, tam tikrą laiko periodą nėra priepuolių, taisyklės leidžia vairuoti. Arba jei nevartojant vaistų tam tikrą laikotarpį nebėra priepuolių. Tai skaičiuojama net metais. Visais kitais atvejais, epilepsija sergantys žmonės negali vairuoti“, - sako A. Jankavičienė.
Prie ligų, galinčių sukelti nestabilumo būklę, priskiriamas ir cukrinis diabetas. Tai ypač aktualu sergantiems hipoglikemija, kai priepoliai dėl per mažo cukraus kiekio kraujyje gali lemti net žmogaus sąmonės netekimą.
„Cukralige sergantis žmogus, kurį gali ištikti įvairūs gliukozės kiekio pakitimai, ypatingai hipogliukemija, kai greitai krinta cukraus kiekis kraujyje ir dėl to gali sutrikti žmogaus orientacija ar net gali netekti sąmonės. Jeigu žmogui nesiseka cukraligės gydyti taip, kad tų hipogliukemijų nebūtų, tokiam žmogui irgi neleidžiama vairuoti“, - aiškina pašnekovė.
Vairuotojo pažymėjimas, gydytojos teigimu, taip pat neturėtų būti išduodamas psichinėmis ligomis ar priklausomybėmis sergantiems žmonėms. Kai kuriais atvejais vairuoti negali ir tam tikrus vaistus vartojantys asmenys, tačiau jie apie tai turėtų būti įspėjami savo gydymo įstaigose. Asmenys, turintys judėjimo negalią, negali vairuoti jiems nepritaikytuose automobiliuose.
Šeimos gydytoja taip pat atkreipia dėmesį, kad vairuoti negalima ir dėl tam tikrų regos sutrikimų. Jei rega nėra pakankamai aštri ir neatitinka nustatytų normų, vairuotojo pažymėjimas negali būti išduodamas. Jei rega suprastėjo jau vairuojant automobilį, vairuotojui derėtų kreiptis į medikus ir kurį laiką už vairo nesėsti.