Remiantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu, prieš pradėdami vairuoti visų rūšių ir kategorijų transporto priemonių (AM, A1, A2, A, B1, B ir BE) vairuotojai privalo išklausyti pirmos pagalbos kursus. Tai būtina padaryti registruojantis į vairavimo teorijos ir praktikos egzaminus „Regitroje“.
Pirmos pagalbos kursų metu būsimi vairuotojai mokomi įvertinti sužeistų eismo dalyvių būklę ir atitinkamai pagal ją suteikti pirmąją pagalbą. Atsidūrus situacijoje, kuomet eismo dalyviai nekvėpuoja, svarbu mokėti juos atgaivinti.
Po išklausytų kursų išgelbėti sužeistųjų nesugebėtų
Jau dvejus metus vairuojančiai Kristinai prisiminimai apie pirmos pagalbos kursus kelia ir juoką, ir pasibaisėjimą. „Mano vairavimo mokykla buvo labai gera, nuostabūs instruktoriai, viską pavyko išlaikyti iš pirmo karto. Pirmos pagalbos kursus vedė jų pakviesti pirmos pagalbos instruktoriai. Nepamenu, kiek teko mokėti už kursus, bet jie buvo apgailėtini, beverčiai“, – prisimena moteris.
Jos teigimu, kursų metu būsimiems vairuotojams buvo įjungta sena filmuota medžiaga apie tai, kaip elgtis su sužeistais eismo įvykio dalyviais – peržiūrėjus šį trumpą įrašą, beliko pasirašyti, kad kursus mokiniai išklausė. Anot pašnekovės, visa tai netruko ilgiau nei 20 minučių.
„Filmuota medžiaga buvo sukurta gal 1992 m. Ji buvo tragiškos kokybės ir vaizdavo scenas, kuriose, užsidegus automobiliui, reikia kam nors sutvarstyti žaizdą ir panašiai. Po to kursų vedantieji trumpai pakomentavo įrašą ir liepė pasirašyti, kad išmokome suteikti pirmą pagalbą“, – aiškina Kristina.
Moteris piktinasi, kad praktiškai suteikti pirmos pagalbos sužeistiesiems nelaimės atveju ji taip ir neišmoko. „Nežinočiau, kaip suteikti pirmą pagalbą. Galvojau daugiau šia tema pasidomėti pati, nes tai aktualu ir gali nutikti bet kur ir bet kada. Norėčiau turėti tokius įgūdžius ir manau, kad kiekvienas žmogus privalo juos turėti“, – įsitikinusi pašnekovė.
Mokymų metu vyko chaotiškas nusirašinėjimas
Beveik dvejus metus vairuojantis Aurimas prisimena, kad pirmosios pagalbos mokymų metu taip pat negavo jokių praktinių užduočių – atvykę instruktoriai per pusvalandį išdėstė teoriją, po kurios buvo atliekamas testas. Vis dėlto, vaikiną labiausiai nustebino net ne patys mokymai, o besimokančių vairuoti požiūris į juos.
„Testo metu buvo visiškas chaosas – visi vieni nuo kitų nusirašinėjo, į mokymus nežiūrėjo rimtai. Viena mergina turbūt net buvo pamiršusi apie mokymus ir atėjo pavėlavusi tik tada, kai visi jau buvo beveik baigę spręsti testą. Jai vis tiek leido atlikti testą, kurio atsakymus ji taip pat nusirašė nuo jau pabaigusiųjų“, – prisimena jis.
Aurimas prisipažįsta, kad tinkamai atlikti dirbtinio kvėpavimo nemokėtų – nelaimės atveju galėtų suteikti tik paprasčiausią pagalbą, pavyzdžiui, sutvarstyti žaizdas. Vis dėlto, jis bijotų suklysti ir dar labiau pakenkti nukentėjusiam, todėl darytų tik tai, dėl ko būtų visiškai tikras.
Kol yra beverčių mokymų paklausa, tol yra ir pasiūla
Maltos ordino pagalbos tarnybos (MOPT) pirmosios pagalbos mokymų koordinatorė paramedikė Aleksandra Podosetnikova pastebi tendenciją, kad vis daugiau žmonių supranta, kad jie gali ir turi padėti nukentėjusiems eismo įvykio metu, tuo pačiu keičiasi ir jų požiūris į pirmosios pagalbos kursus.
„Tiesa, vis dar tenka susidurti su manančiais, kad kursai nėra reikalingi. Rengiami „kursai“, kuriuose tik paklausia, kokiu numeriu skambintumėte į greitąją pagalbą, jūs sumokate, pasirašote ir viso gero. Esant paklausai, yra ir pasiūla, o savaime suprantama, kad po tokių kursų niekas nesugebėtų suteikti pirmosios pagalbos“, – teigia A. Podosetnikova.
Paramedikė neabejoja, kad kokybiška mokymų metu rodoma vaizdinė medžiaga yra naudinga, tačiau mokantis suteikti pirmąją pagalbą būtina visus teorijoje išdėstomus veiksmus atlikti ir praktiškai.
„Praktiniai kursai turi sudaryti 60 proc. viso kurso. Kai juos vykdau pati, visuomet prašau mokinių pakartoti mano rodomus veiksmus ir dažnai tenka girdėti sakant, kad tuomet viskas atrodo kitaip, nei klausantis teorijos“, – aiškina paramedikė.
Pašnekovė įsitikinusi, kad vieną kartą išklausyti pirmosios pagalbos kurso nepakanka – žinias reikia nuolat pasikartoti ir atnaujinti. Nenaudojamos žinios labai greitai pasimiršta, todėl kursą rekomenduojama pasikartoti kasmet.
Primena svarbiausius pagalbos suteikimo žingsnius
Anot A. Podosetnikovos, vairuotojams skirtų mokymų metu svarbiausia išmokti atpažinti pavojingą būklę ir atlikti pradinį gaivinimą nesąmoningos būsenos eismo dalyviui, nes anksti pradėtas dirbtinis kvėpavimas labai padidina žmogaus tikimybę išgyventi. Pirmiausia paramedikė perspėja, kad prieš imantis bet kokių veiksmų svarbu atskirti, ar pacientas yra trauminis, ar netrauminis.
„Netrauminis eismo dalyvis yra tas, kuriam neįtariame stuburo traumos. Visų pirma, reikia įsitikinti, kad mums yra saugu prieiti prie galimai nukentėjusio žmogaus. Priėjus reikia švelniai jį suimti už pečių ir garsiai paklausti, kas atsitiko. Jei žmogus nereaguoja nei į prisilietimą, nei į balsą, galime įtarti, kad jis iš tikrųjų yra nesąmoningas“, – aiškina A. Podosetnikova.
Tuomet reikia kviesti greitąją pagalbą – galima įsijungti garsiakalbį ir telefoną pasidėti šalia, kad dispečeris patartų, ką daryti toliau iki atvykstant gelbėtojams.
„Tada turime patikrinti kvėpavimą. Netrauminiam pacientui atlošiame galvą ir šiek tiek iškeliame apatinį žandikaulį, priglaudžiame prie pražiotos burnos ausį, klausome, ar jaučiamas iškvėpimas, ar kilnojasi krūtinė. Jei po 10 sekundžių neišgirstame nei vieno įkvėpimo ir iškvėpimo, arba jei kvėpavimas tėra paviršutiniškas, tokiu atveju reikia pereiti prie išorinio širdies masažo – krūtinės ląstos paspaudimo“, – aiškina paramedikė.
Spausti reikia krūtinkaulį – sritį, esančią tarp spenelių. Ant jos uždėti abi rankas, laikomas viena ant kitos. Rankos būtinai turi būti tiesios. Pečiai – virš spaudžiamo taško, o kojos pražergtos tokiame plotyje, kad būtume stabilūs. Spausti turime ne rankomis, o naudodami viso kūno svorį. Įspausti reikia apie 5 centimetrus – tam turi būti naudojama didelė jėga. Paspaudimų tempas – 100-120 kartų per minutę.
„Padarius 30 tokių įspaudimų turime atlikti du įkvėpimus. Jei žmogaus nepažįstam ir bijome daryti įkvėpimą, pakanka ritmiškai spaudinėti krūtinę apie dvi minutes, o tada pasikeisti su aplinkui esančiais žmonėmis. Maždaug po tiek laiko pavargstama taip, jog spaudimai tampa neefektyvūs. Miesto ribose greitoji medicinos pagalba įprastai atvažiuoja po 3-4 minučių, tad ilgai to daryti nereikės“, – teigia paramedikė.
Nesuteikusiems pirmosios pagalbos – iki dviejų metų nelaisvės
Policijos departamento atstovė Revita Janavičiūtė pabrėžia, kad pagal Kelių eismo taisykles motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą per eismo įvykį nukentėjusiems asmenims. Vis dėlto, patikrinti, ar vairuotojas moka suteikti pagalbą, policija negali.
Baudžiamojo kodekso 144 straipsnis (Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei) numato, kad tas, kas sukėlė pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija pritaria, kad vykdomi vairuotojų pirmosios pagalbos mokymai turi būti kokybiški ir atitikti keliamus aukščiausius reikalavimus. SAM Rizikos sveikatai valdymo skyriaus vyr. specialistas Martynas Pukas teigia, kad mokymus veda tik licencijuoti specialistai, o kontroliuojanti institucija vykdo patikrinimus.
„Tačiau neatmetama galimybė, kad tam tikri kursai gali būti nepakankamai kokybiški. Siekiant to išvengti, ministerija prašo visų pirmosios pagalbos mokymus vairuotojams išklausiusių žmonių pranešti apie atvejus, kai kursai buvo nekokybiški ir jiems nebuvo suteikta pakankamai būtinų žinių“, – ragina specialistas.
Anot jo, privalomieji pirmosios pagalbos mokymai yra licencijuojama visuomenės sveikatos veiklos rūšis. Tai reiškia, kad šias paslaugas gali teikti ne bet kas, o tik atitinkamą išsilavinimą turintys asmenys (turėti aukštąjį ar jam prilygintą biomedicinos mokslų studijų srities medicinos, visuomenės sveikatos arba slaugos studijų krypties išsilavinimą ar aukštąjį arba specialųjį vidurinį medicininį išsilavinimą, jeigu mokslai buvo baigti iki 1995 metų, ar būti įgijęs paramediko profesinę kvalifikaciją). Taip pat mokymus vedantys žmonės privalo turėti šiai veiklai vykdyti privalomas priemones bei įrangą.
Pirmosios pagalbos mokymus vedantiems asmenims yra numatytas privalomas kvalifikacijos kėlimas ir tobulinimasis. Per 6 mėnesius nuo licencijos išdavimo dienos jiems privaloma išklausyti atitinkamos licencijuojamos visuomenės sveikatos priežiūros veiklos įvadinius kvalifikacijos tobulinimo kursus (18 valandų) bei nuolat tobulinti kvalifikaciją (36 val.) ir kas 5 metus apie tai pranešti licencijas išduodančiai institucijai – Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai.
M. Puko teigimu, priežiūrą, kaip vykdomi pirmosios pagalbos mokymai vairuotojams, vykdo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie SAM.
„Šio centro specialistai atlieka planinius ir neplaninius patikrinimus, tad turint nusiskundimų dėl nekokybiškų mokymų labai svarbu, kad žmonės apie tai praneštų kontroliuojančiai institucijai, kad ji galėtų imtis veiksmų. Patikrinimų metu gali būti vertinama dokumentacija, kitos atitiktys. Taip pat gali būti stebimas pats mokymo procesas taip siekiant užtikrinti jo kokybę“, – aiškina jis.
Apraše nurodyti reikalavimai teorinėms ir praktinėms užduotims
Reikalavimus pirmosios pagalbos mokymams numato sveikatos apsaugos ministro patvirtintas Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo organizavimo aprašas.
Privalomojo mokymo programą rengti ir tvirtinti gali juridinis ar fizinis asmuo, įgijęs nustatytą išsilavinimą ir turintis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią licenciją.
Vienoje mokymo grupėje gali būti ne daugiau kaip 25 žmonės
Teorinių žinių ir įgūdžių įvertinimas atliekamas tokia tvarka:
1. Teorinių žinių testai sudaromi iš 20 klausimų, atsitiktinai pasirinktų iš ne mažiau kaip 100 klausimų, parengtų mokymų vykdytojo;
2. Teorinės žinios vertinamos teigiamai, jeigu teisingai atsakoma į 70 proc. pateiktų klausimų;
3. Privalomojo pirmosios pagalbos mokymų praktiniams įgūdžiams įvertinti atliekama praktinė užduotis, atsitiktinai pasirinkta iš ne mažiau kaip 30 užduočių, parengtų mokymo vykdytojo;
4. Praktinės užduoties atlikimas vertinamas teigiamai teisingai atlikus pateiktą užduotį.
Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo metu išlaikiusiems teorinių žinių testą ir gavusiems teigiamą praktinės užduoties įvertinimą, mokymą vykdantis fizinis arba juridinis asmuo išduoda Sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimą.
Pažymėjimo tekste nurodomi atestuoto asmens vardas ir pavardė, gimimo data, profesijos ir veiklos srities pavadinimas, pagrindinio ar tęstinio mokymo programos, pagal kurią buvo atestuotas, trukmė, pavadinimas ir kodas, pažymėjimo galiojimo laikas (jeigu nustatytas mokymo periodiškumas).