Iškelta baudžiamoji byla
Neatsakytų klausimų daug, bet keli faktai nekelia abejonių: autobusas apvirto, o trys žmonės buvo sužeisti ir išvežti į ligoninę.
Kauno apsk. policijos atstovė Odeta Tumelytė patikslino, kad autobuse buvo vairuotojas ir 10 keleivių. Vairuotojas (gimęs 1985 m.) buvo blaivus, eismo įvykio metu buvo sužalotos trys keleiviai. Dėl patirtų sužalojimų jie buvo pristatyti į gydymo įstaigą.
Anot Odetos Tumelytės, dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo Kodekso 281 str. 1 d. „Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas“. Jei vairuotojas bus pripažintas kaltu, jam gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Pirminiais tyrimo duomenimis,avarijos pagrindine priežastimi galėjo tapti staiga pablogėjusias meteorologines sąlygos (slidi kelio danga), tačiau galutinės įvykio aplinkybės paaiškės tik baigus tyrimą. „Vairuotojas turėjo pasirinkti vietovės reljefą ir meteorologines sąlygas atitinkantį važiavimo greitį. Dvi nukentėjusios moterys yra išleistos iš ligoninės ir gydosi ambulatoriškai. Nustatytas dar vienas susižalojęs jaunuolis, kuris taip pat išleistas iš ligoninės gydytis ambulatoriškai“, - sakė O. Tumelytė.
Nors iš pradžių Bendrasis pagalbos centras informavo, kad bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 buvo pranešta, kad keli keleiviai iš autobuso iškrito, UAB „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas tvirtina, kad tai ne tiesa: „Iš pradžių, per TV3 televiziją išvis buvo pranešta, kad keli žmonės žuvo – tai nepatvirtinta informacija ir labai nemalonu, kai taip sutirštinamos spalvos. Mums tikrai labai nemalonu dėl šio įvykio, nuoširdžiai apgailestaujame, esame susisiekę su visai nukentėjusiais.“
Tačiau L. Skardžiukas tvirtina, kad tokia informacija – iš piršto laužta ir dėl visko kaltina pasikeitusias oro sąlygas ir staigų posūkį. Jis pridūrė, kad vairuotojui anaiptol tai nebuvo pirmoji darbo diena: „Ta informacija buvo paskleista nepatvirtinta, tai tikrai nebuvo pirma jo darbo diena, 31-erių metų vyras – pačiame jėgų žydėjime, profesionalas. Tiesa, galiu pripažinti, kad pas mus vairuotoju jis dirbo nedaug, kažkur 4 mėnesius, prieš tai buvo sunkvežimio vairuotojas, patirties turi. Mes taip pat sulaukėme keleivių skambučių iš to paties autobuso, kad tai, kas buvo rašyta, visiška neteisybė, kad neatsargaus vairavimo nebuvo ir jie patys net sakė: nebauskit to vyro, nes tikrai buvo slidus kelias, o greičio nebuvo. Smerkti visą laiką paprasta. Jis pats labai išgyvena“, - teigė L. Skardžiukas.
Autobuso vairuotojas – vėl prie vairo
L. Skardžiukas patikino, kad su nukentėjusiais asmenimis buvo susisiekta ir iki šiol bendraujama, šiuo metu jie paleisti iš ligoninės. Ji taip pat pridūrė, kad visi keleiviai yra apdrausti, todėl laukia procedūros dėl žalos atlyginimo.
Nors iškelta baudžiamoji byla, vairuotojas nėra nušalintas nuo keleivių vežimo. „Vairuotojas dirba toliau, kodėl mes jį turėtume pašalinti, - sakė L. Skardžiukas. – Ten greitis buvo nedidelis, autobusą sumėtė, kelias siauras, dauboj, todėl autobusą sumėtė, jis beveik sustojo, nuslydo ir tiesiog atsigulė ant šono. Jokio greičio tuo metu net nebuvo, net provėžų“, - teigė jis.
Jis nesiima vertinti ir, kaip pats pabrėžė, „kalti prie kryžiaus“ vairuotojo, kol nėra iki galo aiškios įvykio aplinkybės, tačiau G. Smetonis atkreipė dėmesį, kad vairuotojai, pervežantys keleivius, turi būti ypatingai atsargūs, įvertinti oro sąlygas, kelio dangą, nes jų rankose – kitų gyvybės, o jei informacija, kad vairuotojas vairavo neatsargiai, – pasitvirtins, tai tik dar vienas akmuo į jo daržą.
„Dėl kito aspekto, jei net būtų tiesa, jog tai buvo pirmoji darbo diena, to griežtai vertinti nereikėtų. Pirmoji darbo diena būna visiems, kuo tu bebūtum, ar profesoriumi, ar vairuotoju. Kas yra populiaru užsienio šalyse, pvz. Ispanijoje, Vokietijoje – visi keleivinio transporto vairuotojai, bet kokiu atveju turi baigti papildomus mokymus, kuriuose mokosi ir vairavimo ekstremaliomis sąlygomis, ir bendrauja su psichologais, bet šiandien, žinant mūsų ekonominę situaciją, tai ir daroma – įmonės renkasi žmogų, kuri būtų ne pijokas, turėtų bent kokį vairavimo stažą – ir viskas“, - sakė jis.
Saugos diržai autobuse buvo, tačiau keleiviai nelinkę jų segtis
Ar iškrito keleiviai iš autobuso, ar ne, paaiškės tik po tyrimo, tačiau G. Smetonis sako, kad saugos diržų naudojimas tokiais atvejais – labai svarbus aspektas, siekiant išvengti skaudžių pasėkmių,, įvykus eismo įvykiui. „Šiandien, specifinėse transporto priemonėse, tokiose kaip keleviniai autobusai – toks reikalavimas (prisisegti saugos diržus – DELFI) nėra taikomas. Vienintelis reikalavimas, kai važiuojama užmiestyje, kad keleiviai nevaikščiotų praėjimo takuose. Laikoma, kad autobuso vairuotojas ir taip yra sąmoningas, sėdynės įrengtos pagal visus reikalavimus, todėl saugumas keleivių 99 proc. priklauso nuo vairuotojų. Vietos diskusijai čia yra“, - teigė jis.
L. Skardžiukas atkreipė dėmesį, kad jų autobusuose saugos diržai yra, tačiau dar nėra susiformavusi tradicija keleiviams juos prisisegti. „Gal senuose, 20 metų senumo autobusuose ir nėra jų, tačiau šiaip visuose naujuose saugos diržai yra, o prie kiekvienos sėdynės, ant lango yra ir lipdukai, informuojantys juos prisisegti. Tiesiog keleivių įpročiai tokie, lengvajam automobilyje tai priimta, visi supranta, kad reikia, o autobusuose dar nėra to. Todėl ir savo vairuotojams sakome, kad nesvarbu, kad yra lipdukai, vis tiek dar perspėtų keleivius juos užsisegti.“
Įspėja dėl „juodo ledo“
Nors daugelį vairuotojų nudžiugino atšilę orai, Žasliuose įvykęs eismo įvykis tik patvirtina, kad per anksti tuo džiaugtis nereikėtų, ir kelyje visuomet reikia likti budriems. Lietuvos automobilių kelių direkcija įspėja, kad atšilus oro temperatūrai, dažnai lyjant ar tvyrant rūkui, gali susidaryti itin pavojingas „juodas ledas“.
„Kadangi kelio dangos konstrukcija ir viršutinis dangos sluoksnis dažniausiai yra įšalęs, bet kokiu pavidalu ant dangos iškritusi drėgmė gali sukelti slidumą. Keliai pasidengia ledo sluoksniu, dažnai vadinamu „juoduoju ledu“, kuris vizualiai nesimato, kelio danga atrodo drėgna, o darant manevrą paaiškėja, kad slidu. „Juodas ledas“ susiformuoja ne visame kelyje, o tik kai kuriuose ruožuose, kurie yra įvairaus ilgio (gali būti slidu ir 100 m, ir 1 km, ir 3 km)“, - rašoma Lietuvos automobilių kelių direkcijos pateiktoje informacijoje.
Direkcija praneša, kad šiandien Šiaulių apskrityje bei Raseinių ir Jurbarko rajonuose dėl besitęsiančios lijundros ir susiformavusio plikledžio yra slidžių kelių ruožų, čia barstomi magistraliniai, krašto ir didesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai.
Likusioje šalies dalyje valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia sausos, vietomis yra drėgnų kelių ruožų. Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai duobėti, pažliugę, rytų Lietuvoje miškingose vietovėse padengti prispaustu sniegu, provėžoti, slidūs. Molėtų ir Utenos rajonuose jie yra šiurkštinami.