Deja, tokia atrodytų nekalta pagalba kartais baigiasi tragiškai. Vairavimo ekspertai įspėja, kad nepatyrusiems vairuotojams reikėtų atsisakyti vilkti kitą transporto priemonę ir geriau pasitelkti techninę pagalbą, nes patirties trūkumas dažnai tampa avarijų priežastimi.
Šiurpi avarija Kretingos rajone
Velkamas automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su iš priekio atvažiavusiu automobiliu – tokia skaudi avariją praėjusią savaitę įvyko Kretingos rajone, kelyje Palanga – Šiauliai. Avarijos metu žuvo 28-erių metų vairuotojas, kuris sėdėjo už tempiamo automobilio vairo. Po incidento vyras buvo prispaustas automobilyje, jo gyvybė užgeso avarijos vietoje.
Sužaloti ir kito, priešinga kryptimi važiavusio automobilio keleiviai – 54-erių metų vairuotojas, 44-erių metų moteris ir vos dvejų metukų mergytė. Jie buvo išgabenti į Klaipėdos ligoninę. Kaip DELFI teigė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas Ramūnas Šideikis, sužalotų asmenų gyvybei pavojus negresia, tačiau traumos pakankamai rimtos. Tokią informaciją policijai pateikė medikai.
R. Šideikio teigimu, dėl eismo įvykio vykdomas tyrimas, kol kas neaišku, kokiomis aplinkybėmis tempiamas „Volvo“ išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dar neapklausti visi įvykį matę liudytojai.
„Yra keletas versijų. Viena tokių versijų, kad kai buvo tempiama transporto priemonė, jos variklis neveikė ir dėl kažkokių priežasčių galėjo nutrūkti pats lynas. Tada transporto priemonė buvo nesuvaldyta, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir įvyko avarija.
Kita versija - pats vairuotojas, kuris buvo tempiamame automobilyje, dėl kažkokių priežasčių galėjo nesuvaldyti transporto priemonės esant slidžiai kelio dangai ir per staigiai stabdyt. Atliksime ekspertizę, kodėl automobilis išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su kitu automobiliu“, - teigė R. Šideikis.
Padėtis be išeities: kai nieko padaryti nebeįmanoma
Vairavimo ekspertas Jonas Šantaras svarsto, kad tokios avarijos priežastimi galėjo tapti techniniai velkamo automobilio trūkumai.
„Nežinia, kodėl jie išvažiavo. Galbūt buvo kažkas blogai su automobilio degimu. Kai mes tempiam lanksčia vilktimi, turime įjungti degimą, kad vairas galėtų sukiotis. Nes jeigu degimas bus išjungtas, tai vairas užsirakins ir tu jo nebepasuksi. Tai gal buvo tokia situacija, kad degimas buvo įjungtas, bet buvo problema su generatoriaus krovimu ar akumuliatorius nusėdo. Galbūt jis norėjo šiek tiek pasukt, kažkokią duobelę apvažiuot, tuo momentu nusėdo akumuliatorius ir užsirakino automobilio vairas,“ - svarsto R. Šantaras.
Paklaustas, ką tokiu atveju reikėtų daryti vairuotojui sėdinčiam velkamame automobilyje, pašnekovas gūžčioja pečiais: „Nieko nebepadarysi. Reikia iš karto griebti už raktelio, pasukti vėl, kad atsirakintų vairas, bet praktiškai tai sekundės reikalas, kada tu atsirasi griovyje. Nieko nebespėsi padaryti“.
Vairavimo ekspertas atkreipia dėmesį, kad automobilius lietuviai dažnai tempia nesilaikydami ar net nežinodami būtinų saugumo reikalavimų ir daro dvi pagrindines klaidas, kurios gali tapti lemtingomis.
„Kiek pastebiu mieste, dauguma tempia automobilius nemokėdami to daryti. Kai tempiamas automobilis įvažiuoja į posūkį trosas visą laiką turi būti įtemptas. O pas juos būna palaida. Užvažiuoja ant to troso ratais, nutrūksta, pridaro keblių situacijų kitiems vairuotojams – jie pradeda staigiai stabdyt. Tempiamos transporto priemonės vairuotojas turi visą laiką prilaikyti stabdžio pedalą, kad tas trosas visą laiką būtų įtemptas. Jis niekada negali būti atsipalaidavęs“, - aiškina J. Šantaras.
Kita, anot pašnekovo, dažnai daroma klaida – avarinį signalą įjungia abiejų automobilių vairuotojai taip patys pakišdami sau koją, nes tuomet tempiamo automobilio vairuotojas negali suprasti, kokius manevrus darys priešais jį esantis automobilis.
„ Turi įjungti tik tas, kurį tempia. Paskutinis automobilis turi rodyti avarinę šviesą arba trikampį. Nes jeigu aš, pavyzdžiui, temsiu kitą automobilį, būsiu įsijungęs avarinę, tai jūs nežinosit, kada aš suksiu į dešinę ar į kairę,“ - sako pašnekovas.
Pataria skambinti į autoservisą
Kelių eismo taisyklėse (KET) nurodoma, kad draudžiama vilkti automobilį, jei sugedęs jo vairo mechanizmas ar pagrindiniai stabdžiai. Taip pat negalima automobilio tempti per plikledį. Tempiamame automobilyje privalo būti teisę vairuoti turintis asmuo. Draudžiama vilkti kelias transporto priemones iš karto arba motociklus ir mopedus. Vairuotojai turėtų prisiminti, jog automobilių negalima tempti lanksčia vilktimi keliuose, pažymėtuose kelio ženklais „Automagistralė“ ar „Automobilių kelias“. Kitus atvejus, kada ir kaip draudžiama vilkti transporto priemonę numato KET.
J. Šantaras atkreipia dėmesį, jog prieš velkant automobilį svarbu įvertinti jo techninę būklę: „Velkant kitas transporto priemones reikėtų atkreipti dėmesį, ar jos yra techniškai tvarkingos – ar veikia darbinis stabdis, ar veikia vairo mechanizmas. Nes jei šie dalykai neveikia, reikėtų vilkti ant platformos arba kviestis specialistus ir tvarkyti mašiną vietoje“.
Vis dėlto vairavimo specialistas pripažįsta, kad nelaimė gali įvykti net ir laikantis visų saugumo reikalavimų, nes tiek viename, tiek kitame automobilyje sėdintys vairuotojai turi turėti solidžią vairavimo patirtį. Kitu atveju J. Šantaras pataria atsisakyti idėjos stačia galva pulti padėti.
„Geriau paskambinti į kažkokį autoservisą, kad atvažiuotų ir nusitemptų, nes jei nėra praktikos, labai sudėtinga – automobilis trūkčioja, nutrūksta trosai. Jeigu trosas pakliūva po tempiamo automobilio ratu, jis pradeda čiuožti lygiai taip pat kaip staigiai nuspaudus stabdį“, - teigia jis.
Ekspertas pripažįsta, kad vairavimo mokyklose vairuotojai nėra mokomi kaip temti kitą transporto priemonę, esą tam nepakanka mokymo valandų. Paklaustas, iš kur tuomet gauti taip reikiamos praktikos, specialistas šypsosi: „Tik per nemalonias patirtis“. Taigi taip nori nenori gaunasi užburtas ratas.
Vakaruose automobilių netampo
Draudikų duomenimis kone po trečdalio eismo įvykių vairuotojai savo kelionės tęsti nebegali, nes būna pažeidžiami stabdžiai ar vairo mechanizmai. Draudimo bendrovės ERGO duomenimis, praėjusių metų vasarą po avarijų ar gedimų teko transportuoti apie 750 automobilių, praėjusią žiemą – apie 500.
„Lietuvoje automobilių tempimo virve kultūra pamažu nyksta – vis dažniau ištikus bėdai vairuotojai kviečia techninę pagalbą, o ne stabdo pakeleivingus automobilius ar skambina draugams. Vairuotojai, kurie vis dar pasiryžta tempti virve, įspėjami dėl rizikos, kadangi pabjurus orams, padaugėja tempiamų automobilių avarijų.
Vakarų Europoje virve tempiamą automobilį retai kada pamatysi, tačiau Lietuvoje įprotis tempti automobilį virve dar gajus. Visgi, po truputį ši kultūra nyksta, kadangi sparčiai populiarėja pagalbos kelyje draudimas“, - teigia ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.
Specialisto teigimu, kartais pasitaiko net tokių incidentų, kai tempiamam automobiliui pakliuvus į avariją, žala siekia kelis tūkstančius eurų ar netgi yra visai neremontuojamas. Pagal KET taisykles, avarijos kaltininku tampa tas vairuotojas, kuris tempė automobilį.
R. Bieliausko teigimu, didelė avarijos grėsmė kyla tuomet, kai vairuotojai pasirenka netinkamo ilgio ar stiprumo virvę – jos ilgis turi būti nuo 4 iki 6 metrų, ne siauresnė nei 50 mm. KET taisyklėse taip pat nurodoma, kad vilktis turi būti ryškios spalvos arba pažymėta ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis.
Draudikai skaičiuoja, kad per pirmas dvi gruodžio savaites šią žiemą registruoti 142 techninės pagalbos įvykiai, kai pagalba buvo teikiama įvykio vietoje, po įvykio ar gedimo reikėjo transportuoti automobilį, baigėsi degalai ar kita. Šie skaičiai, pastebi draudimo ekspertai, gerokai išaugo atėjus tikrai lietuviškai žiemai, kai ne tik paspaudė šaltukas, bet ir gausiai prisnigo. Nuo 2015 metų gruodžio 27 dienos iki 2016 metų sausio 7 dienos techninės pagalbos prireikė net 227 vairuotojams. Taigi poreikis išaugo net 60 proc.