Trasa buvo pasididžiavimas
Pajūrio dviračių trasa, kuria galima nuvažiuoti nuo Nidos iki Šventosios, jau seniai yra Lietuvos pajūrio pasididžiavimas, kuriuo viliojami ir užsieniečiai.
Tačiau trasoje netikėtai atsirado skaudulys, kuris dviratininkus privertė griebtis už galvų ir bijoti dėl savo saugumo.
Dviračių trasos nuo Karklės kelio Palangos link ruožo pradžioje iš tolo šviečia kelio ženklai, informuojantys, kad eismas leidžiamas visoms transporto priemonėms, išskyrus tas, kurios sveria daugiau nei 8 tonas.
„Kitaip tariant, dviračių takas virto automobilių keliu. Kaip, kodėl? Neįsivaizduojame, kaip siaurame kelyje išsiteksime su automobiliais, kokie bus jų srautai, jei leidžiama važiuoti visiems. Tokiais sprendimais tikrai skatinamas ekologiškas transportas ir sveika gyvensena“, – ir piktinosi, ir ironizavo dviratininkai.
Kreipėsi dėl pažeidžiamų teisių
Pajūrio regioninio parko, kurio teritorijoje yra minėtas dviračių trasos ruožas, direkcijos vadovas Darius Nicius priminė istoriją, kad iki 2006 metų ta dviračių trasa buvo vieškelis – vietinės reikšmės kelias.
„Tačiau juo automobiliai nevažinėjo, nes nebuvo poreikio, todėl ir gimė sprendimas kelią paversti dviračių taku. Buvo nutiesta asfalto danga, skirta važiuoti dviračiais. Problema pradėjo ryškėti, kai Pajūrio regionine parke savininkams buvo grąžinta žemė. Jei teisingai pamenu, 2014 metais vieno sklypo savininkas kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės Saugaus eismo komisiją. Jis aiškino, kad pažeidžiamos jo teisės, nes jis negali patekti į savo sklypą, o vienintelis privažiavimas yra būtent tuo dviračių taku“, – teigė D. Nicius.
Saugaus eismo komisija tąkart nusprendė, kad reikia panaikinti kelio ženklą „Dviračių takas“ ir pastatyti kitą, kuris draudžia transporto priemonių eismą. „Taip problema lyg ir buvo išspręsta. Sklypų savininkai į savo nuosavybę galėjo patekti automobiliais, nes jiems tas ženklas negalioja, tačiau kitoms mašinoms važiuoti tuo keliu buvo draudžiama, todėl jis puikiausiai ir toliau tiko dviratininkams“, – aiškino vadovas.
Draudimas „pasimetė“, atsirado leidimas
Prie Pajūrio dviračių trasos ruožo tarp Karklės kelio ir Plazės ežero savininkams yra grąžinta apie 10 sklypų, trijuose iš jų galimos statybos. Savininkams išduoti du statybų leidimai, o viename sklype statybos jau ir prasidėjusios.
„Kai tai pastebėjome, kreipėmės į Klaipėdos rajono savivaldybę, kad prie dviračių trasos atsirastų kelio ženklas, jog eismas draudžiamas sunkvežimiams, sunkesniems nei 8 tonos. Tokio sprendimo reikėjo todėl, kad dviračių trasos danga tikrai nepritaikyta sunkiasvoriam transportui ir ji labai greitai bus sugadinta. Saugaus eismo komisija patenkino mūsų prašymą, leido pakabinti papildomą kelio ženklą, draudžiantį eismą sunkiasvoriam transportui, tačiau tuo pačiu sprendimu ji panaikino anksčiau priimtus sprendimus, kuriais buvo įteisintas draudimas trasa važiuoti visiems automobiliams. Tarp daug draudimų esminis pasiklydo ir išėjo leidimas“, – teigė D. Nicius.
Todėl dabar dviračių tako prieigose stovi kelio ženklas, kuris draudžia sunkiasvorių transporto priemonių eismą. Kitaip tariant, bet kurio lengvojo automobilio vairuotojas, nepažeisdamas jokių taisyklių, gali nuvažiuoti iki Plazės ežero.
„Mes jau vėl kreipėmės į Klaipėdos rajono savivaldybės Saugaus eismo komisiją. Prašome, kad būtų sugrąžintas ženklas, draudžiantis automobilių eismą, ir nepanaikintas draudimas važiuoti sunkiasvorėms transporto priemonėms. Manome, kad sprendimas bus priimtas gegužės pabaigoje, tada situacija bus šiek tiek suvaldyta, bet problema vis tiek egzistuos“, – neslėpė D. Nicius.
Teoriškai skaičiuojant, jei Pajūrio regioniniame parke iškils trys sodybos, į jas kasdien važinės bent šeši automobiliai. Be to, prisidės ir aptarnaujantis transportas, pavyzdžiui, atliekų vežėjai. Neabejojama, kad sodybos gali būti naudojamos kaimo turizmui, todėl į jas važiuos ratuoti poilsiautojai ir jie judės dviračių trasa.
Grėsmė gyvybei – reali
„Tas kelias jau nebėra gyvenvietė, todėl jame leistinas greitis yra 90 kilometrų per valandą. Baisu ir įsivaizduoti, kas gali nutikti, kai automobilis važiuos tokiu greičiu, o priešais jį išnirs 30 dviratininkų grupė, nes tokių būna. Jie tikrai siaurame kelyje nespės greitai išsiskirstyti, kad neįvyktų nelaimė. Bet pas mus jau įprasta, kad problemos sprendžiamos tada, kai įvyksta nelaimė, o ne tada, kad užkirstume joms kelią“, – dėstė pašnekovas.
Jo teigimu, galimybių išspręsti problemą yra. Viena jų – išpirkti iš savininkų žemę, kad jiems nereikėtų į ją patekti, tada dviračių trasa vėl galės važinėti tik dviratininkai.
Kitas variantas – rekonstruoti tą 3 kilometrų dviračių trasos ruožą taip, kad jame išsitektų ir dviratininkai, ir automobiliai.
„Faktas tas, kad problema turi būti sprendžiama ne tik savivaldybės, bet aukštesniu lygmeniu, juk ta dviračių trasa važinėjasi visa Lietuva, o ne tik Klaipėdos rajono gyventojai“, – konstatavo D. Nicius.
Kol kas jis tik galėjo dviratininkams pasiūlyti būti atidesniems, kad nepatektų po automobilių ratais, nes patys liktų kalti, mat važiuoja vietinės reikšmės keliu, o ne dviračių taku.