Pirminiais duomenimis, avarija įvyko apie 12.15 val. Trakų rajone, Paluknio seniūnijoje, Madžiūnų kaime. Pranešta, kad susidūrė du automobiliai ir du žmonės yra prispausti. Tai nutiko automobiliui išvažiavus iš šalutinio kelio ir susidūrus su pagrindiniu keliu važiavusiu sunkvežimiu MAN.
Į įvykio vietą išskubėjo medikai, policija ir ugniagesiai. Per avariją sunkiai sužaloti „Mercedes“ automobiliu važiavę žmonės: vairavusi moteris ir keleivis išvežti į ligoninę.
Policija tvirtino, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui, daugiau detalių apie avariją skelbiama nebus, nes tai gali pakenkti tyrimo eigai. DELFI sužinojo, kad žmonės, sužeisti avarijoje, vis dar yra sunkios būklės.
Vaduoti iš automobilių gali tik specialistai
Tik specialistai – gaisrininkai, policininkai, medikai – gali bandyti vaduoti prispaustus žmones iš metalo gniaužtų. Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja GMP paslaugos organizavimui Vanda Pumputienė kategoriškai pasisakė prieš bet kokius prašalaičių bandymus vaduoti automobilyje įkalintus žmones.
Ji tvirtino, kad bet kokie neprofesionalūs bandymai išvaduoti žmogų greičiau pakenks nei bus naudingi: neteisingai atlikta vadavimo operacija gresia smegenų ir stuburo slankstelių pažeidimais.„Pravažiuojantieji gali padėti tik tada, kai mato, jog nukentėjusiajam smarkiai teka kraujas. Tokiu atveju reikėtų iš vaistinėlės paimti bintą ir aptvarstyti žaidą. Judinti ar traukti nukentėjusįjį iš automobilio griežtai draustume“, – sakė V. Pumputienė.
Vienintelis dalykas, ką gali padaryti žmogus, teigė V. Pumputienė, kaip įmanoma greičiau paskambinti greitajai pagalbai ar bendruoju pagalbos telefonu ir tiksliai nurodyti avarijos adresą ar vietovę. O tada laukti, kol atkeliaus pagalba. Paprastai greitosios medicinos pagalbos, gaisrinės ir policijos pareigūnai pasirodo panašiu laiku. „Paprastai vadavimo operacijos prasideda tada, kai atkeliauja pareigūnai. Aišku, išgelbėti žmones ir suteikti jiems pirmąją pagalbą profesionaliai gali priešgaisrinės apsaugos gelbėtojai“, – teigė V. Pumputienė.
Prašalaičiai pasitarnauti gali tik tuo atveju, kai prašo pareigūnai: „Manau, kad važiuojantys ar keliaujantys pro šalį gali būti naudingi tik tada, jei padėti nėra kam arba trūksta pagalbos rankų. Yra tekę susidurti su tokiomis situacijomis, kai pagalbos prašome ir civilių. Teko įsitikinti, kad dabartinis jaunimas nelaimių metu padeda geranoriškai, neigiamo atsakymo nesame gavę“, – sakė V. Pumputienė.
Ekspertės nuomone, atvejų, kai žmonės patys bando gelbėti avarijų metu automobiliuose įkalintus žmones, smarkiai sumažėjo: dabar avarijų liudytojai tokias „gelbėjimo“ procedūras įvykdo retai, nes daugelis jau supranta, kad gali padaryti daugiau žalos nei atnešti naudos.
Gaisrininkai ragina nespoksoti
Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Mokymo skyriaus viršininkas Gintaras Paulauskas pabrėžė, kad jei eismo dalyviai nori padėti, tai gali iškviesti 112 ir imti nukentėjusiesiems teikti pirmąją pagalbą, bandyti sustabdyti kraujavimą ar pradėti reanimaciją.
„Būna žmonių, kurie bijo teikti pagalbą, nes bijo kraujo ar juos sukrečia avarijos. Tokiais atvejais geriau paskambinkite bendrosios pagalbos telefonu ir keliaukite toliau savo keliais, tik nebūkite žiopliais, kurie stovi ir darosi. Ta stovinti ir komentuojanti žioplių armija yra pats blogiausias dalykas. Kartą buvo atvejis, kai merginai labai reikėjo pagalbos, tačiau visi stovėjo aplink ir nieko nedarė, kad būtų geriau“, – pasakojo G. Paulauskas.
G. Paulauskas pabrėžė, kad negalima žmogaus traukti iš automobilio, jei jam tiesiogiai negresia pavojus, kitaip tariant, jei automobilis nedega: „Jei bandysite tai padaryti, žmogus gali likti neįgalus visam gyvenimui. Reikia patikrinti gyvybės ženklus – sąmonę, kvėpavimą, širdies veiklą, o tada nejudinant suteikti pirmąją pagalbą, jei tik įmanoma tai padaryti. “
„Gelbėtojai išvaduos nukentėjusįjį iš automobilio profesionaliai, stabilizuodami jo kaklą, nugarą. Negalima automobilio stumdyti, vartyti, nes įkalintojo sveikatai galite padaryti daug žalos“, - teigė G. Paulauskas.
Pasitikrinkite automobilio saugumo klasę
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Saugaus eismo laboratorijos vedėjas Vidas Žuraulis sakė, kad dabar inžinieriai, kurdami automobilius, labai daug dėmesio skiria automobilių deformacijų analizei: „Jie atlieka pasyviosios saugos tyrimus, tokius kaip daužymo testai, aiškindamiesi, kaip linkusios deformuotis įvairios automobilio kėbulo ar kitos dalys. Savo tyrimais jie siekia, kad smūgio ir automobilio deformavimosi metu nenukentėtų vairuotojai ir keleiviai.“
Išorinės automobilio zonos turi deformuotis lengviau, tačiau smūgiui artėjant prie keleivio, pradedami naudoti standesni elementai, kuriais bandoma apsaugoti keleivius ir vairuotoją nuo smūgio. V. Žuraulis pateikė vairo pavyzdį: „Vairo kolonėlė turi susilankstyti taip, kad vairuotojas ar jo kūno dalys nebūtų pažeistos.“
Šiuo tikslu automobiliuose įrengiamos bent kelios oro pagalvės – ne tik iš priekio, bet ir iš šonų. Nauja technologija, pasak V. Žuraulio, yra ties stiklo zona išskleidžiamos užuolaidėlės, kurios izoliuoja sėdinčius automobilyje nuo smūgio ir apsaugo nuo stiklo šukių.
Dar viena saugumo priemonė – saugos diržai: „Jie užtikrina, kad smūgio metu žmonės bus prispausti sėdynėse taip, kad kuo mažiau nukentėtų: jie bus pritraukti prie sostų, siekiant, jog neatsitrenktų ar į juos neatsiremtų vairas, priekinė konsolė ar kita automobilio įranga ir detalės. Siekiant, kad organizmas nepatirtų didelio šoko, dabartiniai saugos diržai turi ne tik prispaudimo, bet ir atleidimo paskutinėje smūgio stadijoje sistemą.“
Siekiant, kad eismo įvykiai atneštų kuo mažiau žalos sveikatai, kad automobilio inžinerinė struktūra apsaugotų nuo „metalo spąstų“, automobilių pirkėjai gali pasidomėti įvairiomis automobilių markėmis ir jų reakcijomis į smūgius: „Nors labai daug avarijos aplinkybių priklauso nuo smūgio stiprumo bei kampo didumo, bendrą automobilio reakciją į smūgį galima surasti „Euro Ncap“ svetainėje, kurioje pateikti ne tik filmukai, bet ir saugumo reitingai. Rekomenduoju šioje svetainėje panaršyti prieš renkantis automobilį“, – teigė V. Žuraulis.
Ekspertas patarė, kad nusipirkus automobilį kartas nuo karto derėtų pasitikrinti, ar veikia oro pagalvės, ar automobilyje nėra padaryta kokių neleistinų modifikacijų, sumažinančių jo saugumą. Profilaktinę saugos sistemų apžiūrą reikėtų atlikti kartas nuo karto, nelaukiant lemtingos akimirkos.