Po šio incidento dar keletas panašių avarijų pasipylė kaip iš gausybės rago. Spalio 25-ąją neblaivus 20-metis taip pat nušlavė viešojo transporto stotelę. Laimei, žmonių stotelėje nebuvo, todėl aukų išvengta.

Lapkričio 17 dieną panašus incidentas įvyko O. Milašiaus gatvėje, Vilniuje. Čia devyniolikmečio vairuojamas automobilis rėžėsi į medį. Įvykio metu buvo sunkiai sužalotas keleivis. Jaunas vairuotojas nė neturėjo teisės vairuoti. Manoma, kad avarijos priežastimi tapo ne tik patirties trūkumas, bet ir greičio viršijimas.

Tai tik keli įvykiai, kurie trasi užkrečiama infekcija pasipylė po skandalingai nuskambėjusios avarijos Vilniaus centre. Daugumoje jų – jaunuoliai sėdėjo už BMW vairo.

BMW „prakeiksmas“ neaplenkė ir patyrusių vairuotojų. Lapkričio 10 d. Kaune, Jonavos g., automobilis „BMW 730“, vairuojamas vyriškio (gimusio 1983 m.), partrenkė ir sunkiai sužalojo per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją.

Tokio paties amžiaus vyras lapkričio 18 d. avariją sukėlė Klaipėdoje. H. Manto gatvėje nuo kelio nuvažiavo ir į laiptų turėklus atsitrenkė 32 metų vyro vairuojamas penktos klasės BMW (E-61).

Po šių incidentų pikčiausias žvilgsnis nukrypo į vairavimo patirties stokojančius jaunuolius ir jų parengimą saugiai dalyvauti eisme.

Siūlymą riboti automobilių galią lygina su „Kalašnikov“ atėmimu

Lapkričio pradžioje Seimas pritarė siūlymui, kad B kategorijos vairuotojams, neturintiems dviejų metų stažo, nebūtų galima vairuoti automobilių, kurių galios ir masės santykis didesnis nei 0,06 kW/1 kg.

Po pritarimo siūlymą suskubta kritikuoti, esą jauniems vairuotojams tokiu būdu būtų užkirstas kelias vairuoti didžiąją dalį naujų automobilių, kurie yra lengvi. DELFI kalbinti ekspertai įsitikinę, kad toks sprendimas ne tik neišspręs problemos, bet ir prives prie „absurdiškos situacijos“.

„Aš esu iš tų, kurie mano, kad tai neduos visiškai jokio efekto. Tai ne galios, o elgsenos klausimas. Kita vertus, yra kolegų kroatų pavyzdys. Jie turi tą apribojimą, bet kažkokio efekto nesimato,“ - sako VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.

Tuo tarpu „BMW vairavimo akademijos“ steigėjas Darius Jonušis į tokį bandymą jauniems vairuotojams uždėti apynasrį žiūri dar kritiškiau ir teigia, kad toks ribojimas panašus į situaciją, kai penktadienį iš pareigūnų buvo nugvelbtas „Kalašnikov“ automatas.

„Žiūriu labai skeptiškai. Leisiu sau šiek tiek paironizuoti. Šiandien ryte per žinias girdėjau, kad policija nusprendė iš visų policininkų atimti automatus. Tai čia turbūt tas pats. Niekas negalvoja, kaip apmokyti žmones naudotis tais daiktais, ar duoti daugiau profesionalumo tiems žmonėms. Sako: „ai, geriau patraukim“. Taip pat ir su galingais automobiliais. Aš manau, kad čia prieis iki absurdo. Jūs patikėkit manim, su galingu automobiliu gali padaryti tiek pat cirko“, - sako D. Jonušis.

Jo teigimu, toks sprendimas apsunkins ir automobilio dalijimąsi šeimoje – mat atžalai išsilaikius teises, ne visi tėvų automobiliai jaunuoliams bus prieinami.

Pirmus važiavimus po teisių gavimo prisimena su siaubu

Ne retas vairuotojas vos gavęs teisę sėsti už automobilio vairo skuba savarankiškai patikrinti savo žinias gatvėje, tačiau dažnam pirmieji išvažiavimai tampa tikru iššūkiu.

„Dabar, kai prisimenu save pirmą kartą sėdančią už vairo po išlaikyto egzamino – atrodo, kad tai buvo ne su manimi. Aš absoliučiai nieko nesuvokiau, kas vyksta“, - savo įspūdžiais dalinasi vilnietė Asta.

Mergina pasakoja, jog judrios didmiesčio gatvės jai tapo ne tik iššūkiu, bet ir sunkiai valdomo streso priežastimi mat naujai iškepta vairuotoja bijojo rikiuotis, nemokėjo elgtis transporto spūstyse.

„Pirmąją dieną patekusi į kamštį, išgyvenau didžiulį stresą: bandžiau rikiuotis į kitą eilę, kad galėčiau važiuoti tiesiai, tačiau niekas manęs nenorėjo praleisti (iš tiesų, gal ir būtų praleidę, jei būčiau drąsesnė), tad teko įsukti į degalinę, kad nereikėtų sukti į dešinę. Degalinėje sustojusi apsiverkiau. Ir tada valandą laukiau, kol baigsis kamštis, kad galėčiau išvažiuoti“, - šiandien su šypsena prisimena jau daugiau nei trijų metų vairavimo stažą turinti mergina.

Ji pripažįsta, kad ne ką mažiau nerimo sukėlė ir pirmieji bandymai parkuotis mat vairavimo mokykloje viską buvo išmokusi labai techniškai, tačiau kaip įsisprausti tarp automobilių nė neįsivaizdavo: „Vairavimo mokykloje buvau išmokusi parkuotis pagal mokymo aikštelėje buvusių stulpelių padėtį tam tikrose langų taškuose, buvau išmokus tą padaryti idealiai – kaip robotas. Per egzaminą nebuvo prie ko prikibti. Kai teko tai pakartoti stovėjimo aikštelėje realiame gyvenime – buvo siaubinga, nes nebuvo jokių parametrų, pagal kuriuos galėčiau orientuotis“.

Kritikuoja vairavimo mokyklas

Dėl praktinių įgūdžių trūkumo vairuotojai pakliūva ne tik į absurdiškas, bet ir į gyvybei pavojingas situacijas. Būtent dėl šios priežasties gana kritiškas žvilgsnis krypsta ir į vairavimo mokyklas. Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis įsitikinęs, kad vairavimo mokyklose mokiniai per daug orientuoti į egzamino išlaikymą, o ne į praktinių žinių įgijimą. Tiesa, kas turėtų inicijuoti tokios tvarkos pokyčius pašnekovas neįvardija.

Vairavimo mokykloje jie yra mokomi, kaip išlaikyti egzaminą. Jie puikiai žino, ko iš jų reikalaujama ir važiuoja ant tiek įsitempę, susikaustę, kad tik neviršyti nei kilometro greičio, kad tik neužvažiuoti ant linijos. Bet po to, kai jie tampa pilnaverčiais vairuotojais, jie nežino, kaip reikia tinkamai lenkti, nes lenkimo manevro niekas nemokė. Nežino, kaip elgtis, kai yra slidi kelio danga arba permainingos oro sąlygos“, - sako V. Pumputis.

Vidmantas Pumputis

Jo įsitikinimu, jauni vairuotojai taip pat neparuošiami dalyvavimui eisme užmiesčio keliuose, jiems nėra paaiškinama, kokią transporto priemonę geriau rinktis, kas yra saugumo ir stabilumo sistemos.

„Pavyzdžiui, Belgijoje ir Skandinavijoje yra tokia praktika: vairuotojas išlaiko vairavimo egzaminą ir po to grįžta pas instruktorių, pas kurį mokėsi. Instruktorius jam duoda patarimus kaip kolega, kuris stebi. Nėra jokių pedalų automobilyje, jokių papildomų saugumo priemonių. Jis važiuoja su savo automobiliu ir jam sako patarimus, ką darai gerai, o ką blogai“, - teigia V. Pumputis.

Tuo tarpu VĮ „Regitros“ atstovas S. Šuminas linčiuoti vairavimo mokyklų neskuba. Anot jo, „atsakomybės akmuo“ gula ne tiek ant vairavimo mokyklų, kiek ant pačių vairuoti nusprendusių jaunuolių pečių.

„Tas žmogus turi suprasti, kad jis gavo ne teisę vairuoti, o teisę toliau mokytis vairuoti vienas. Bent pirmi trys mėnesiai jiems (jauniems vairuotojams – DELFI) yra labai pavojingi. Tos 30 valandų, mano galva, yra bazinis minimalus laikas išmokt vairuoti. Aš taip spėju, jie ateina į egzaminą pravažiavę 300- 400 kilometrų. Austrai iki egzamino pravažiuoja 3000 (kilometrų – DELFI), pas juos išlaiko 80 proc. Mes pravažiuojam 7 kartus mažiau ir stebimės, kodėl jie blogai vairuoja“, - teigia S. Šuminas.

Siūlo atkreipti dėmesį į instruktorius

Saugiai išmokti vairuoti trūksta ne tik praktinių mokymų laiko ir pinigų, bet ir galimybių – taip mano S. Šuminas. Jis teigia, jog per dešimtmetį, kai kaip instruktorius dalyvaudavo egzaminuose, nepamena nė vieno mokinio, kuris būtų atlikęs lenkimo manevrą.

„Aš galiu pasakyti, kad būsiu nustebęs, jei jie mokydamiesi vairuoti kada nors, ką nors aplenkė. Lenkimo manevras – tas manevras, kurį nelabai gaunasi atlikti mokantis vairuoti. Jis susijęs su išvažiavimu į priepriešinę eismo juostą, mūsų srautas miestuose važiuoja 20 km per valandą greičiau nei leidžiama, tai tam mokiniui net nėra jokių šansų pabandyti lenkimo manevrą“, - sako S. Šuminas.

Tuo tarpu D. Jonušis laikosi nuomonės, kad reikėtų kreipti dėmesį ne į pačias vairavimo mokyklas, o į jose vairuoti mokančius sopecialistus. Kad žvelgiant į vairavimo mokyklų skaičių peršasi mintis, jog surinkti gerus specialistus pakankamai sunku, pripažįsta ir S. Šuminas.

„Kiek įstaigų turi ruošti vairavimo instruktorius Lietuvoje? Kelių transporto inspekcija suteikusi kelis leidimus tam tikrom įstaigom, bet tokiai mažai šaliai ir vienai įstaigai surinkti gerus specialistus – iššūkis. O mes turime gal 18-ka. Aš pradėčiau nuo vairavimo instruktorių mokymo. Manau, kad čia silpniausia grandis“, - aiškina S. Šuminas.

Vis dėlto D. Jonušis įsitikinęs, kad prie nelaimių, kurias sukelia nepatyrę vairuotojai, pirštus prikiša ir jaunuolių užsispyrimas, pasitikėjimas savimi ir tai, anot pašnekovo, „šiandien didžiausia problema“.

„Labai greitai jaunas vairuotojas sako: „Na ką, aš jau viską žinau, aš jau labai patyręs ir galiu pasistengti ir save patyrinėti ir automobilio galingumą. Kitose Europos šalyse – papildomo vairavimo mokymai yra po trijų mėnesių, po šešių mėnesių jau gavus vairuotojo pažymėjimą. Jei tu tų dalykų nepraeini, tai tau tiesiog atima teisę vairuoti. Pagrindinis jų tikslas ne dar kažkaip stebuklingai išmokyti vairuoti, o palaikyti ant virvutės, kad jis (jaunas vairuotojas - DELFI) nenutrūktų, kad kiek galima ilgiau pravžiuotų tam nejaukiam režime, kad jis dar jaunas, ir kad kuo daugiau patirties per tą laiką įgautų“, - pavyzdžiais dalinasi D. Jonušis.

Lietuvos kelių policijos duomenimis, 2014 metais dvejų metų vairavimo stažo neturintys vairuotojai sukėlė 249 eismo įvykius, kuriuose nukentėjo žmonės. Juose 22 žmonės žuvo, 316 sužeista.

Iš viso praėjusiais metais Lietuvoje įvyko 3325 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 265 eismo dalyviai, 3 889 buvo sužeisti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (277)