Pavojingas metas pėstiesiems: dažnas nukenčia dėl tos pačios klaidos

Rytais vėliau švintant ir vakarais anksčiau temstant, keliuose nepastebimi pėstieji dažniau patenka į eismo įvykius. Pastebima, kad keliuose nukentėjusius pėsčiuosius dažnai vienija viena esminė klaida – atšvaitų nedėvėjimas. Su Lietuvos kelių policijos tarnybos specialistais kalbame apie tai, ką svarbiausia žinoti pėstiesiems, kad jų kelionės rudenį būtų saugios.

Keliuose žuvusių pėsčiųjų skaičius verčia susirūpinti

Pėsčiasis – toks pat eismo dalyvis, kaip ir automobilio ar dviračio vairuotojas, todėl jam taip pat privalu laikytis kelių eismo taisyklių. Tai pabrėžiantis Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys pastebi, kad ilgainiui Lietuvos keliuose nukenčia ir žūva vis mažiau pėsčiųjų, tačiau šios nelaimės vis tiek išlieka opia problema.

Tiesa, per pastarąjį dešimtmetį keliuose žuvusių pėsčiųjų sumažėjo perpus. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, pernai metais eismo įvykiuose žuvo 58 pėstieji, o prieš dešimtmetį, 2009 metais, šis skaičius siekė 121.

„Statistika, aišku, tendencingai šiek tiek gerėja, palyginus su praėjusiais ir užpraeitais metais. Vis dėlto, šiemet iki rugsėjo 1 dienos Lietuvos keliuose turime 28 žuvusius pėsčiuosius – tai, vėlgi, yra didelis skaičius, kuris verčia susirūpinti“, – sako V. Grašys.

Anot jo, priežastys, kodėl pėstieji patenka į eismo įvykius, ilgainiui išlieka tos pačios. Didesnė dalis šių įvykių nutinka tamsiu paros metu, kuomet pėstieji tampa nepastebimi. Iš visų žuvusių pėsčiųjų, 65 proc. žūsta tamsiu paros metu, kone visais atvejais jie nedėvi šviesą atspindinčių elementų, kuriuos privalu dėvėti tamsiu paros metu.

„Daug lemia nedėmesingumas, nesuvokimas, kad dalyvaujant eisme visada privalu maksimaliai dėmesio skirti tam, kaip saugiai elgiamės, kaip laikomės kelių eismo taisyklių. Vėlgi, eismo įvykių priežastimi tampa staigus išėjimas arba išbėgimas į važiuojamą dalį, šviesoforo signalų nepaisymas. Be abejo, reikia paminėti, kad neretai dėl eismo įvykių kalti būna ir vairuotojai, kurie nepraleidžia pėsčiųjų, nepastebi jų, nors ir pėsčiasis ir eina per pėsčiųjų perėją. Šioje vietoje yra abipusiai kelių eismo taisyklių nesilaikymai“, – dažniausias eismo įvykių priežastis, kuriose nukenčia pėstieji, įvardija V. Grašys.

Svarbiausia taisyklė rudenį – būti matomam

Paklaustas, kokios priemonės duoda daugiausiai rezultatų mažinant eismo įvykių, kuriuose nukenčia pėstieji, mastą, Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas sutinka, kad svarbų vaidmenį atlieka infrastruktūros gerinimas, tačiau pati veiksmingiausi priemonė – auganti prevencija ir švietimas.

„Be abejo, infrastruktūros, kelių ir pėsčiųjų takų tobulinimas prie to prisideda, bet manau, kad didžiąja dalimi situaciją keičia vis dažnesnis kalbėjimas apie tai, kaip pėsčiasis turi būti saugus kelyje, kokių taisyklių privalo laikytis. Pastebimas ir tėvų suvokimas, kad pagal jų pavyzdį elgiasi ir vaikai. Vis mažėja situacijų, kuomet pėsčiųjų perėjoje, degant raudonam šviesoforo signalui, mama tempia mažametį vaiką. Suprantame, kad taip keliame pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, užprogramuodami ir tokį patį vaiko elgesį“, – teigia V. Grašys.

Rudenį pėstieji dažniau patenka į eismo įvykius, nes anksčiau temstant tampa mažiau pastebimi. Anot V. Grašio, tokiu metu svarbiausia taisyklė, užtikrinanti saugumą kelyje – visuomet su savimi turėti atšvaitą arba vilkėti šviesą atspindinčią liemenę, neštis šviečiantį prožektorių ar žibintuvėlį.

„Ilgesnis tamsus paros metas, kuomet anksti temsta ir vėlai švinta, verčia bet kokiu atveju galvoti, kaip mes elgiamės kelyje. Tamsiu paros metu mes privalome dėvėti atšvaitą arba šviesą atspindinčią liemenę, pasirūpinti vienas kitu. Suaugusieji ir senjorai kartais daro klaidą: pasirūpina, kad vaikas turėtų atšvaitą ir būtų matomas, tačiau savimi nepasirūpina, šviesą atspindinčių elementų neturi ir kelyje yra nematomi. Šiuo atveju svarbi pagarba vienas kitam ir suvokimas, kad bet kuris eismo dalyvis, dalyvaudamas eisme, privalo elgtis atsakingai – ir pėsčiasis taip pat“, – pabrėžia jis.

Pasak V. Grašio, atšvaitą geriausia visuomet turėti prisegtą palto ar striukės kišenėje, kad, esant poreikiui, būtų galima jį išimti – išimtą ir laisvai švytuojantį atšvaitą lengvai apšviestų automobilio žibintai. Nesinešiojant atšvaito, prireikus grįžti namo temstant tampa pavojinga.

„Tokiais atvejais žmogus gali pasiskolinti atšvaitą ar žibintuvėlį iš draugų. Kita vertus, jei nėra jokios galimybės, galbūt pats geriausias variantas išsikviesti taksi ir automobiliu grįžti, vengti tamsių vietų ir eiti apšviestomis vietomis, kad jokiu būdu neatsitiktų ta nelaimė. Manau, kad žmogus turi įdėti maksimaliai pastangų, kad save apsaugotų. Apie tai, kaip dalyvaujame eisme, turime galvoti visą laiką“, – sako V. Grašys.

Neteisingai dėvimas atšvaitas neišgelbės

Atšvaitą dėvintys pėstieji vairuotojams pastebimi kur kas greičiau nei nedėvintys jokių šviesą atspindinčių elementų. Įprastai tamsiu paros metu automobilyje įjungę tolimąsias šviesas vairuotojai atšvaitą dėvintį pėsčiąjį pastebi iš 300 metrų atstumo, su artimosiomis žibintų šviesomis – 150 metrų. Priešingu atveju, vairuotojas, įjungęs tolimąsias žibintų šviesas, žmogų be atšvaito pastebės tik iš 100 metrų atstumo, o jei bus įjungtos artimosios šviesos, atstumas sieks tik 50 metrų.

Lietuvos kelių policijos tarnybos vyresnioji specialistė Aušra Banytė prideda, kad svarbu dėvėti atšvaitą taisyklingai – užsidėjus jį netinkamoje vietoje, net ir atšvaitą turintis pėsčiasis vairuotojui gali likti sunkiai pastebimas.

„Pirmiausia reikia atsiminti, kad eidami užmiestyje atšvaitą turėtume užsidėti dešinėje pusėje. Jeigu mes kalbame apie juostinį atšvaitą, jį turėtume užsidėti ant dešinės rankos, šiek tiek aukščiau riešo, arba ant dešinės kojos blauzdos. Jeigu mes kalbame apie atšvaitą, kuris turi pakabinamą virvelę arba grandinėlę, tai jį turėtume kabinti prie drabužių taip, kad jis kabėtų suaugusio žmogaus kelių aukštyje. Tuo tarpu pakabinamas atšvaitas tvirtinamas dažniausiai prie rankinių ir kuprinių. Šio tipo atšvaitų paskirtis – laisvai švytuoti, tad kuo laisviau jis švytuos, tuo greičiau automobilių šviesos jį pagaus ir vairuotojas jus pastebės“, – aiškina A. Banytė.

Taip pat svarbu užtikrinti, kad dėvimas atšvaitas nebūtų prispaudžiamas, paslepiamas – jis turi būti aiškiai matomoje vietoje. Nors įprastai pakanka vieno atšvaito, pėstieji vairuotojams būna paprasčiau pastebimi, jei atšvaitai dėvimi abiejose kūno pusėse.

„Kalbant apie atšvaitų dėvėjimą, galima vadovautis taisykle, kad daugiau nėra blogiau. Tad jeigu mes turėsime kelis atšvaitus, tai atitinkamai pirmiausia juos dėsime ant dešinės rankos, tada – ant kairės. Vėlgi, nepamaišys ir kabinamas atšvaitas ant rankinės ar kuprinės“, – sako ji.

Pašnekovė pastebi, kad policijos pareigūnams ilgainiui tenka sutikti vis mažiau žmonių, kurie nesirūpina savo saugumu kelyje ir temstant nedėvi šviesą atspindinčių elementų. Vis dėlto, tamsiu paros metu pastebėjus „nematomą“ pėsčiąjį, imamasi prevencinių veiksmų.

Tais atvejais, kai tamsiu paros metu keliaujantis pėsčiasis nei juostinio, nei kabinamo atšvaito neturi, jis gali pasitelkti kitas priemones – paprastą ar telefone integruotą žibintuvėlį, prožektorių, ryškiaspalvę liemenę.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.