Kaip tikina daugiametę patirtį turintis vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas, nelaimingi atsitikimai keliuose įvyksta dėl įvairių priežasčių, tačiau bene skaudžiausias nelaimes lydi greičio viršijimas ir pavojingas, neapskaičiuotas lenkimas. Specialistas pastebi, kad atliekant lenkimo manevrą vairuotojai dažnai neatsižvelgia į kelio ženklinimą, lenkti draudžiančius ženklus ar įtakos lenkimo saugumui galinčias turėti gamtines sąlygas. Neretu atveju eismo įvykio riziką padidina ir lenkiant kitas transporto priemones viršijamas greitis.
Klaidinantys įsitikinimai dėl greičio
Greitį viršyti linkę vairuotojai dažnu atveju net nesuvokia, kokią riziką prisiima. Daugelis vis dar vadovaujasi stereotipiniais įsitikinimais, esą jei greitį viršiji visai nedaug – nieko baisaus nenutiks. Tačiau net ir minimalus leistino greičio viršijimas gali būti pražūtingas.
Kaip pastebi saugaus vairavimo instruktorius, didinant važiavimo greitį, proporcingai mažėja saugumas: automobilį tampa sunkiau suvaldyti, prireikia greitesnės reakcijos įvairiems manevrams atlikti, o taip pat prailgėja ir stabdymo kelias, kuris ekstremalioje situacijoje – itin svarbus. Būtent ilgesnis stabdymo kelias dažnu atveju tampa autoįvykio priežastimi. Pavyzdžiui, jei važiuojate 50 km/val. greičiu, jūsų stabdymo kelias bus 25 metrai. Jei greitis bus padidintas iki 60 km/val., šis kelias pailgėja iki 36 metrų.
Vairavimo instruktorius atkreipia dėmesį, kad dalis greitį viršijančių vairuotojų galvoja ne apie tai, kokį pavojų sukelia sau ir kitiems eismo dalyviams, o apie jiems gresiančią atsakomybę už padarytus nusižengimus. Pagal statistiką daugiausiai autoavarijų Lietuvoje įvyksta būtent dėl greičio viršijimo, tačiau už tai gresiančios baudos dažnu atveju neatbaido neatsakingų vairuotojų nuo pažeidimų.
„Leistino greičio viršijimas visais atvejais kelia rimtą pavojų tiek paties vairuotojo, tiek kitų eismo dalyvių saugumui. Tačiau tam, kad greitį viršijusiam vairuotojui būtų atimta vairavimo teisė, greitį jis turėtų viršyti mažiausiai 50 km/val. Įsivaizduokite, koks realus greitis tuomet tai turi būti: mieste toks vairuotojas lėktų bent 100 km/val. greičiu, o autostradoje – net 180 km/val. greičiu. Vairuotojų nesustabdo ir gresiančios baudos, kurios, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, pakankamai mažos, – aiškina A. Pakėnas ir priduria, kad vien baudomis ir greičio stebėjimo priemonėmis situacijos kardinaliai nepakeisime – itin svarbų vaidmenį atlieka ir vairuotojų bei visuomenės švietimas, – Manyčiau, kad visuomenėje reikėtų ugdyti tam tikrą nepakantumą pažeidėjams.“
Nesaugus lenkimas – viena dažniausių žūtimis pasibaigusių autoįvykių priežasčių
Nors greičio viršijimas – bene opiausia problema Lietuvos keliuose, svarbiu klausimu saugumo aspektu tampa ir vairuotojų abejingumas kelio ženklams bei ženklinimui, neapdairumas atliekant lenkimo manevrus. Didžiausia spraga šiuo atveju, anot A. Pakėno, tampa esminių žinių trūkumas.
Saugiam lenkimo manevrui atlikti reikalingas net 500 - 600 metrų ilgio kelias, – paaiškina specialistas. – Dėl šios priežasties lenkimai prieš kalną ar posūkį, net ir likus 200 - 300 metrų yra ypač pavojingi. Labai svarbu įvertinti, kiek vietos reikės lenkimui atlikti, būtina tiksliai numatyti, į kurią vietą reikės sugrįžti. Jei pradedate lenkti automobilį ir žinote, kad tam reikės 500 metrų, privalote aiškiai matyti visą šį atstumą, įvertinti, ar tame atstume tikrai nėra lenkimui trukdančių kliūčių“ – pabrėžia saugaus eismo ekspertas.
Tam, kad lenkimo manevras būtų atliekamas saugiai, pirmiausiai privalu atsižvelgti į kelio ženklinimą bei ženklus. Lenkti vietose, kuriose yra ištisinė linija, draudžiama: dėl įkalnės, nuokalnės, kelio vingio ar šalutinių kelių matomumas yra prastesnis, o sąlygos saugiam lenkimui sudėtingesnės. Tokiose vietose vairuotojai negali tinkamai įvertinti situacijos, įsitikinti, ar priešais neatvažiuoja kitas automobilis, kokiu greičiu jis juda.
Lenkdami vietose, kuriose eismo juostos atskirtos ištisine linija, vairuotojai ypatingai rizikuoja: automobiliams susidūrus kaktomuša, smūgis gali būti mirtinai stiprus.
Ne mažiau svarbu matyti ne tik visą lenkimo trajektoriją, bet ir sugebėti saugiai sugrįžti į savo eismo juostą. Tai, anot saugaus vairavimo specialisto, neretai tampa tikru iššūkiu, o kai kuriais atvejais pasibaigia ir itin skaudžiomis nelaimėmis.
„Jeigu lenkimo metu prieš vairuotoją pasirodo priešpriešais atvažiuojanti transporto priemonė, grįždamas į savo juostą vairuotojas stipriai suks vairą. Norėdamas išlyginti automobilį suks vairą dar kartą. To užtenka, kad automobilį kelyje sumėtytų ir jis taptų nevaldomas, ypatingai, jei važiuojamoji kelio dalis slidi dėl lietaus ar šalčių“ – pavojingus lenkimo niuansus komentuoja Artūras Pakėnas.
Informacija parengta bendradarbiaujant su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.