Pilaitės gyventojai įkyrius vairuotojus auklėja griežtai: jei prasižengei – turi ieškoti, kur dingo tavo automobilis

Daugiabučių namų gyventojai puikiai žino, kaip kartais sudėtinga rasti laisvą automobilio stovėjimo vietą. Tačiau ne visi vairuotojai turi tam kantrybės – dalis palieka automobilius neleistinose vietose, keldami pavojų eismo saugumui ar užstatydami kitų vairuotojų automobilius. Kaimynai, kuriems toks elgesys nepriimtinas, imasi auklėti nepaklusnių vairuotojų, o štai pilaitiškiai nusiteikę itin rimtai – ne vietoje čia pastatę automobilį, kitą dieną galimai jo tiesiog neberasite.

Kaimynams trūko kantrybė: ne vietoje palikę automobilį kartais jo ir neberanda

Vilnietis Darius („Delfi“ pilnas vardas žinomas) pastebi, kad parkingo vietų miegamuosiuose rajonuose problema nėra jokia naujiena, tačiau teigia, kad pastaruoju metu vairuotojų įžūlumas peržengia bet kokias ribas. Naujos statybos daugiabučių namų kvartale Pilaitėje gyvenantis vyras teigia, kad vis dažniau susiduria su vairuotojais, kuriems, rodos, negalioja absoliučiai jokios taisyklės.

„Žinote, ką darau, kai nerandu, kur šalia namų palikti mašinos? Nusikeikiu, palieku ją kažkur toliau ir pasivaikščioju, kojos juk nenukris. Bet rajone dabar kaip niekad pilna ponaičių, kuriems čia ne variantas. Mašina jiems turi būti prie pat namų, ir šventa – nesvarbu, ar ant perėjos, ar ant kitos mašinos“, – piktinasi Darius.

Anot jo, kaimynystėje gyvena daug jaunų šeimų, kurioms toks elgesys nepriimtinas. Pilietiški gyventojai nesėdi rankų sudėję ir imasi veiksmų – kviečia policiją, o nuolat ne vietoje statomi automobiliai galop iškeliauja ant tralo.

„Taigi, pasirodo, ne aš vienas čia nervinuosi. Kažkas kaimynystėje dabar vis paima ir tralą iškviečia tiems ereliams. Žiūriu pro langą, kaip nutempia jų mašiną, ir ploju rankomis. Atrodo, turėtų būti gera pamoka, bet, matytumėt, rajono grupėje jie tuoj pat piktinasi: kas čia drįso jų mašiną nutempt? Ieškokim dabar visi skundiko, nes dabar tai jau jam bus“, – neatsakingų vairuotojų reakcija stebisi vilnietis.

„Ar pavyks kada nors pagaliau išspręsti parkingo trūkumo problemas miegamuosiuose sostinės rajonuose – čia amžiaus klausimas. Tačiau akivaizdu, kad šitai problemai iš paskos auga ir kita problema. Neadekvatūs vairuotojai, neradę vietos palikti mašiną, susiranda ją patys vis bjauresniais būdais“, – stebisi Darius.

Ne vietoje pastatyti automobiliai kelia pavojų kitiems eismo dalyviams

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Dainius Šalomskas skaičiuoja, kad per 9 šių metų mėnesius vien portale e.policija buvo gautas beveik 21 tūkst. pranešimų dėl neleistinose vietose Vilniaus apskrityje paliktų automobilių. Bendrai sudėjus su pareigūnų atliktais veiksmais ne pagal pranešimus portale, viso skaičiuojama beveik 25 tūkst. pranešimų.

„Problema tikrai yra. Vilniuje ji opiausia tose vietose, kur susitelkia daugiausiai žmonių – prie prekybos centrų, biurų, kurie yra senamiestyje ar prie senamiesčio, tose vietose, kur automobilių statymas yra ribotas. Bet visi tikisi, kad liks nenubausti“, – pastebi D. Šalomskas.

Jis įspėja, kad eismo taisyklių nesilaikantys vairuotojai gali būti sudrausminti ne tik bauda – ne vietoje pastatyta transporto priemonė gali būti nutempiama.

„Jeigu automobilis trukdo eismui, negalima pravažiuoti, tai galima jį priverstinai nuvežti – mes turime tokią teisę. O jeigu stovi tik neleistinoje vietoje, tai jam gresia bauda nuo 30 iki 90 eurų. Būna vairuotojų, kurie nusižengia pakartotinai, tačiau jiems bauda 90 eurų vis tiek neviršija“, – komentuoja D. Šalomskas.

Pasak jo, jeigu pastatytas automobilis trukdo pėstiesiems ar kitiems automobiliams, tai jau yra akivaizdus pavojus. Tad vairuotojams, paliekantiems automobilius kur papuola, reikėtų būti sąmoningesniems ir suprasti, kad čia nėra „nieko tokio“.

„Norint išvažiuoti iš gyvenamosios vietos ar kitos teritorijos, reikia automobilį patraukti toliau į važiuojamąją dalį – dėl to kyla eismo įvykio pavojus. Kitaip nepamatysi, ar atvažiuos automobilis, ar ne. Tai viskas priklauso nuo kito vairuotojo, ne nuo tavęs paties, kur nori išvažiuoti. Tai tikrai reikia įsisąmoninti ir atkreipti dėmesį – tas, kas pranešė, nėra atsakingas už tą, kuris pastatė“, – sako D. Šalomskas.

Paklaustas, kaip derėtų reaguoti pastebėjus ne vietoje paliktą automobilį, D. Šalomskas pataria atsižvelgti individualiai į kiekvieną situaciją – ne visuomet tikslinga iškart kreiptis į policiją.

„Kiekviena situacija turi savo niuansų. Jeigu nedaug tas automobilis išsikišęs, kad tikrai galima pro jį pravažiuoti, tai ne visada reikia policiją informuoti. Bet jeigu iš tikrųjų trukdo eismui, pėstiesiems, tai, be abejo, pirma, ką galima padaryti, tai pranešti policijai“, – sako D. Šalomskas.

Savivaldybė mato keletą galimų problemos sprendimo būdų

Automobilių stovėjimo vietų trūkumo problema prie daugiabučių namų – įsisenėjusi miestų problema, ypač aktuali daugiau gyventojų turinčiose vietovėse. Kokius galimus šios problemos sprendimus mato Vilniaus miesto savivaldybė ir ką siūlo miegamųjų rajonų gyventojams?

Kaip pastebi Vilniaus miesto savivaldybės atstovas žiniasklaidai Gabrielius Grubinskas, daugelio sovietmečiu arba nepriklausomybės pradžioje statytų daugiabučių automobilių stovėjimo aikštelės yra per mažos ir neatitinka dabartinių poreikių.

„Šią problemą savivaldybė supranta ir ieško galimų sprendimo būdų, kaip išplėsti esamas parkavimo vietas. Vienas galimų sprendimo būdų – vadinamųjų „korių“ įrengimas. Tai speciali korinė danga, kurią galima pakloti kiemuose, išlyginus paviršių ir sutvirtinus jį skalda. Pavasarį planuojama pradėti darbus dėl 88 tokių korinių dangų įrengimo įvairiose Vilniaus vietose. Ateityje tokių „korių“ bus galima įrengti ir daugiau, todėl kviečiame gyventojus, matančius poreikį ir galimybę jų kieme įrengti korinę dangą automobilių stovėjimui, apie tai pranešti savivaldybei arba savo seniūnijai“, – sako G. Grubinskas.

Dar vienas jo įvardinamas stovėjimo vietų trūkumo sprendimo būdas – uždaros daugiabučių stovėjimo aikštelės, kuriose automobilius gali palikti tik parkavimo vietą išsinuomoję, ją nusipirkę arba leidimą naudotis stovėjimo aikštele turintys gyventojai.

„Iki Civilinio kodekso įsigaliojimo 2001 metais valstybinėje žemėje pastatytų daugiabučių namų žemės sklypai nebuvo suformuoti, jų suformavimą turi inicijuoti namo butų savininkų bendrija. Jei būtų suformuotas sklypas, gyventojai galėtų spręsti dėl stovėjimo aikštelės užtvėrimo, apribojant galimybę ja naudotis kitų namų gyventojams. Kol sklypas nesuformuotas, automobilių stovėjimo aikštelė prie daugiabučio yra bendro naudojimo“, – nurodo G. Grubinskas.

Jis pažymi, kad automobilių stovėjimo vietų trūkumas šalia gyvenamosios ar darbo vietos tikrai nėra pateisinama priežastis pažeidinėti kelių eismo taisykles ir parkuoti automobilius neleistinose ar tam neskirtose vietose.

„Tai visų pirma gali kelti pavojų kitiems eismo dalyviams, pavyzdžiui, pėstiesiems, jei per ne vietoje pastatytą automobilį nesimato kitų važiuojančių transporto priemonių ir nėra galimybių tinkamai įvertinti, ar saugu kirsti gatvę. Be to, gali būti padaryta žala gamtai ar esamai miesto infrastruktūrai. Neleistinoje ar tam neskirtoje vietoje pastačius automobilį, gali būti skirta bauda nuo 30 iki 90 eurų“, – įspėja G. Grubinskas.