Lapkričio 1-ąją Rokiškyje iškritęs sniegas nuo pat ankstyvo ryto keliuose iškrėtė piktų pokštų ne tik vairuotojams, bet ir namuose likusiems vietiniams gyventojams. Apie 7 val. Pandėlio gatvėje BMW nulėkė nuo kelio ir trenkėsi į elektros stulpą – taip dalis gyventojų laikinai liko be elektros.
Smūgio metu elektros stulpas perlūžo pusiau, stipriai apgadintas automobilis. Po avarijos atsirado liudininkų, kurie nurodė, jog iš automobilio išlipo du jaunuoliai ir pasišalino iš įvykio vietos. Tikslesnes avarijos aplinkybes aiškinasi policijos pareigūnai.
Pratybos slidžiose kelio atkarpose turėtų būti privalomos
UAB „Rokata“ vairavimo mokyklos direktoriaus ir teorijos mokytojo Rimo Semaškos teigimu, profesionalus vairuotojas, atsižvelgdamas į kelio sąlygas, ne tik pasirinks saugų greitį, atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, įvertins savo automobilio technines savybes ir vežamo krovinio specifiką, bet ir savo gebėjimus.
„Visiškai kitokia situacija, kada netikėtai įvažiuojama į slidų kelio ruožą. Šioje situacijoje vairuotojas privalo nesiimti jokių staigių veiksmų – nesukti vairo, nestabdyti, nedidinti variklio apsukų, nes tuomet automobilis įgautų šoninį slydimą. Šoninio slydimo metu sunkiasvoris automobilis, veikiamas išcentrinių jėgų, labai greitai tampa nevaldomu“, – įspėja jis.
R. Semaška pabrėžia, kad vairuotojas, važiuodamas slidžia kelio danga, negali sau leisti atsipalaiduoti ir privalo numatyti savo veiksmus į priekį, kol automobilis dar nepradeda slysti.
„Vairuotojai, kurie įgyja pradinę profesinę kvalifikaciją, privalo pravažiuoti atitinkamą valandų skaičių slidžia kelio danga. Pastarieji vairuotojai turėtų būti supažindinami, kokiu greičiu važiuojant slidžia danga automobilis įgauna šoninį slydimą. Iš patyrusių instruktorių gali būti gaunamos rekomendacijos, kaip suvaldyti automobilį išvengiant rimtesnių padarinių“, – teigia „Rokata“ direktorius.
Anot jo, vairuotojams svarbu patiems įsitikinti, kokie pavojai slypi, rodos, visiškai „nekaltose“ situacijose. „Tokios vairavimo pamokos, manau, duotų apčiuopiamos naudos lengvųjų automobilių vairuotojams. Tikrai geriau vieną kartą pačiam patirti, kas nutinka su automobiliu slidžioje kelio dangoje – saugioje mokymo aikštelėje, o ne realiame eisme“, – įsitikinęs jis.
Slidžiame kelyje padarytos klaidos kainuoja daugiau
Vairuotojo elgesys automobiliui pradėjus slysti priklauso nuo paties automobilio – ar šis varomas galiniais, ar priekiniais ratais, dar kitokios taisyklės galioja krovininiams automobiliams.
„Vairavimo mokyklose būsimieji vairuotojai neįgauna tiek patirties, kad galėtų greitai priimti teisingus sprendimus, kai automobilis tampa nevaldomas. Vadinasi, vairuotojas turėtų jau būti buvęs panašioje situacijoje, tik saugioje aplinkoje. Mes ir vėl grįžtame prie vairavimo specialiose aikštelėse, ant slidžių dangų, kad vairuotojai galėtų realiai pajausti, kas nutinka su automobiliu, kai jis ima slysti. Kai automobilis tampa nevaldomu, klausimas, ką reikia daryti, dažniausiai būna pavėluotas“, – aiškina R. Semaška.
Esant slidžiai kelio dangai, ilgėja stabdymo kelias, mažėja padangų sukibimo su keliu koeficientas, didėja inercinių jėgų poveikis transporto priemonei – tai tik keletas priežasčių, kodėl slidžiame kelyje padarytos vairuotojų klaidos jiems kainuoja daugiau nei įprastomis eismo sąlygomis.
„Dabartinėse transporto priemonėse yra įdiegiamos saugos sistemos. Didžioji dalis saugumo sistemų yra bazinėse automobilio komplektacijose. Transporto priemonės tampa protingesnės už vairuotoją, todėl reikia mokyti vairuotojus pasirinkti teisingus automobilio važiavimo parametrus ir netrukdyti saugumo sistemoms atlikti jų funkcijų“, – teigia vairavimo mokyklos direktorius.
Ant jo, tai ypač akcentuojama krovininio transporto vairuotojams. „Gamintojų atstovai nuolat rengia mokymus vairuotojams, o rezultatai, manau, matomi – krovininiai automobiliai procentaliai žymiai rečiau pakliūva į eismo įvykius. O lengvųjų automobilių vairuotojai kada dalyvauja panašiuose mokymuose? Nebent tada, kai praranda vairuotojo pažymėjimą“, – pastebi R. Semaška.
Rudens rytais pavojingiausi ruožai – tiltai, viadukai, miško proskynos
Lietuvos automobilių kelių direkcija perspėja, kad orai Lietuvoje tampa vis žiemiškesni, todėl labai svarbu vairuotojams keliuose išlikti budriems. Šiais rytais dažnai oro temperatūra nukrenta žemiau nulio, todėl galimas plikledis. Vairuotojai turėtų būti ypač budrūs važiuodami per tiltus ir viadukus, miško proskynose – čia plikledis formuojasi pirmiausia.
LAKD pataria vairuoti šviesiu paros metu, o keliones susiplanuoti taip, kad nereikėtų važiuoti sutemus. Planuojantiems keliones rekomenduojama apsilankyti internetinėje svetainėje eismoinfo.lt, kurioje galima matyti dėl rekonstrukcijos, remonto ar kitų darbų esančius eismo apribojimus suplanuotame kelio ruože. Vairuotojų prašoma atsižvelgti į kelio dangos būklę ir pasirinkti saugų, o ne maksimaliai leistiną greitį.
Ruduo jau keletą metų iš eilės yra pražūtingiausias metų laikas šalies keliuose, o lapkritis – vienas iš avaringiausių mėnesių.